Žinot, beveik patikėjau, kad Naujieji prasideda kartu su Kinų horoskopu vasario mėnesio pradžioje. Sausis buvo ilgas ir dienos neretai buvo sunkesnės nei norėčiau, o štai kartu su vasariu įsiveržė kažkoks…

Kai tingu gaminti, o gaminti vis tiek reikia (nes valgyti taip pat reikia), darau visokius šakar-makar. Dažniausiai tiesiog iš to, ką randu šaldytuve. Tokios dienos labai į gera – ištuštėja…

Truputį bijau tai ištarti garsiai – man pabodo avižinė košė. Visada tikėjau ir tikinau kitus (visų pirma savo vyrą, kuriam teko lemtis kas rytą ją valgyti su manimi), kad avižinė…

Parašiusi savo pirmąją receptų knygą (saldumynų knygą!), smalsumo vedina suskaičiavau – citrinos joje buvo velnioniškai populiarios! Praėjus beveik penkeriems metams, citrinos vis dar karaliauja mūsų baltoje virtuvėje. Jis mėgsta citrinų…

Vis dar žiema. Nors baltos pusnys nutirpo ir paliko tik pažliugusius kelius, nors temperatūros stulpelis taip nebegąsdina krisdamas vis žemyn, nors vazonėliuose ima pražysti pirmieji narcizai, o mintyse vis neramiau…

Kai sugalvojau iškepti cherry velvet cake – vyšninį raudonojo aksomo tortą – iš karto instinktyviai akimis kalendoriuje susiradau vasario keturioliktą. Ar ne puikus būtų desertas Valentino dienai ir (ne visada)…

Man atrodo, kad kartais žmonės labai neteisingai įsivaizduoja maisto tinklaraštininkų kasdienybę. Jie galvoja, kad maisto tinklaraštininkas tikrai kasdien gamina ir valgo kažką įdomaus, netikėto, neragauto, nuostabaus. Dar jie galvoja, kad…

Buvo beprotiškas, beprotiškas sausis. Iš pradžių buvo ilgai lauktos ir naktim net sapnuotos atostogos, o tada… prasidėjo ligų karuselė. Dienos maišėsi su naktimis, laikas slinko stingdančiai lėtai, o kitais kartais…

Galvoju apie save prieš kelerius metus. Apie vis vienodas sausio pabaigas, apie vis giliau stalo stalčiuje ir minčių užkaboriuose slepiamus naujametinius pažadus: ūpas sportuoti jau priblėsęs, nauji sportiniai bateliai pradeda…

O dabar pakelkite rankas tie, kurie jaučiasi lengvai pamišę dėl bananų duonos… aš, AŠ! Nesuskaičiuočiau, kiek skirtingų receptų jau išbandžiau ir, kaip taisyklė, dažniausiai visos duonelės iškepa nuostabiai gardžios. Ši…

Mėgstu sumuštinius tiek pat labai, kiek labai retai juos gaminu. Darbo dienomis pasirodo paprasčiau išsivirti košės ar iš vakaro pasiruošti chia pudingo, savaitgaliais karaliauja kiaušiniai, omletai, blynai ir vafliai. O…

Pažadą numesti 5 kilogramus iš savo naujametinio pažadų sąrašo aš tikrai galiausiai ištryniau. Vietoje jo įrašiau kitą: daryti sveikesnius pasirinkimus. Ne visada tas sveikesnis pasirinkimas reiškia „mažiau kalorijų“ ar „daugiau…

Nauji metai į mano gyvenimą visada įsiveržia kartu su nauju vėju. Neplaiksto tas vėjas nei užuolaidų, nei sijono aplink kojas, bet sujaukia mintis visada. Kaskart, nukrausčius Kalėdų vaišių stalą, krentu…

Pabudau kaip niekad anksti, o gal nė dorai nemiegojau. Jaudulys. Išgeriu paskutinius gurkšnius kavos ir už kelių minučių išvažiuosime į pirmąją savo mugę. Jis sukalė gražiausią stendą-namelį, o aš į…

Jei man tektų rinktis – tradicijos ar modernūs vėjai – prie Kūčių stalo aš nė nemirktelėjusi pasirinkčiau tradicijas. Neįsivaizduoju jo be močiutės virtų pyragėlių su raudonomis uogomis; be mūsų, šeimos…

O dabar truputį atsitraukim į šalį nuo to beprotnamio, kuriuo artėjant šventėms pavirto daugelio iš mūsų gyvenimai. Darbai, reikalai, planai, lūkesčiai… Kad ir kaip besistengėm, kad šiemet Kalėdų laukimas būtų…

Trims dienoms pabėgti iš namų buvo geriausia mintis, kokia tik galėjo kilti. Ryga man visada skambėjo kaip tolimesnis miestas nei iš tiesų yra, – pasirodo, vos kelios valandos, ir mes…

Sakysit, reklama. Bet, patikėkite, šitą reklamą jūs norite išklausyti, šypt. Prieš savaitę ar kiek daugiau atsidūriau tokių aplinkybių sūkuryje, kai turėjau nuspręsti, ką ir kiek nuveiksiu prieš Kalėdas. Na, žinote,…

Žiemą karaliauja imbierai. Ir cinamonas. Ir truputį pasikandžiot mėgstantys gvazdikėliai. Muskatas. Švelni vanilė. Karšto vyno aromatas. Medus. Arbatos ir pyragai. Išpuošti meduoliai, iš slaptos dėželės pamažu kažkur išgaruojantys dar toli…