Kai pagalvoju, mano gyvenime vienas po kito vyksta puikūs dalykai. Pavasaris. Pokyčiai. Pusryčių knyga, kuri jau pasiekė beveik visas prekybos vietas. Ir vakarai ilgesni, o saulė pro debesį apdovanoja vis…

Kaip aš kartais noriu būti Tobula Moteris. Na, žinot. Linksma, sąmojinga, žavinga, protinga, stipri, ryžtinga. Graži, spindinti ir saulėta. Viena iš tų, į kurią pažiūrėjus, jauti paširdžiuose dilgtelint baltą pavydą,…

Jaučiu pavasarį. Jis įsisuko man į mintis, į plaukus, į vėjyje aplink kojas besiplaikstančią suknelę. Jaučiu jį rytais, kai gerdama kavą su pienu pro langą stebiu auštančią dieną. Jaučiu jį,…

Pavasaris! Vakar, plėšdama kalendoriaus lapus, pagalvojau – tikriausiai šią dieną labiausiai džiaugiuosi tą darydama. Kai pagaliau galiu atsisveikinti su paskutiniu žiemos mėnesiu, keliskart pamirksėjus užmiegotomis akimis atidaryti virtuvės langą ir…

Jau sakiau: pažadėjau sau šiais metais, kad kiekvieną mėnesį nuveiksiu kažką, ko dar niekad gyvenime nedariau. Pažadėjau sau kiekvieną mėnesį po pirmą kartą, šypt. Ir, ką gi, šį savaitgalį dalyvavau…

Paskutinę savaitę į telefono ekraną žvilgčiojau ir elektroninį paštą tikrinausi tikrai gerokai dažniau nei tai būtų normalu. Nes laukiau. Labai laukiau, kol pagaliau sulauksiu šios žinutės: Asta, tavo pusryčių knygos…

Raudonų ir visų jos atspalvių širdelių aplink nepastebėti pastarosiomis dienomis tiesiog neįmanoma. Einu į parduotuvę, akis įsmeigusi į kilometrinį reikalingų produktų sąrašą, laikomą rankoje, bet vis tiek akių kampučiai mato…

Ar jau minėjau, kad vėl, po šiokios tokios pertraukos, sportuoju? Ar sakiau, kad pagaliau atradau grupines treniruotes ir jų teikiamą džiaugsmą? O ar sakiau tai, kiek daug man malonumo tasai…

Metų pabaigoje sakiau – naujuosius metus pasitinku su gera nuojauta širdyje. Su tikėjimu, kad įvyks kažkas gero. Kad bus daug gerų, linksmų, laimingų akimirkų. Žinau, kad neperšokus griovio jokiu būdu…

Šiandien, tūkstantąjį kartą klausydama naujausios mylimiausios dainos, galvoju apie pažadus, kurių eilinį sykį prižarsčiau sau auštant naujų metų rytui. Apie norus, kuriuos jau ne pirmus metus įrašau į tą mažą…

Dažnai pagalvoju, kad laikas – bene pats didžiausias mūsų turtas. Kad ir kiek žmogus turėtų darbų, reikalų, vaikų ar pramogų, laiko jis vis tiek turi lygiai tiek pat. 24 valandas…

Mūsų virtuvėje, ant spintelės, netoli mano virtuvinių svarstyklių ir didelio stiklinio indo su avižiniais dribsniais, skirtais gardžioms pusryčių košėms, visuomet stovi ir kibirėlis medaus. Gardiname juo kavą ar arbatą, vaikome…

Mano naujieji metai prasidėjo lėtai ir niekur neskubant. Truputį tingiai ir truputį aktyviai. Su gerais filmais, stalo žaidimais, išvykomis į Vilnių, saldžiais desertais, o galiausiai – jau aktyvuotu metiniu abonementu…

2014-ieji baigiasi. Laikrodžiai skaičiuoja paskutines šių metų valandas, o aš mintyse bandau sudėlioti viską į stalčiukus: kokie tai buvo metai, ką jie atnešė, ką atėmė. Kiek kartų laimėjau ir kiek…

Sunku patikėti, kaip greitai prabėga šventės, kurioms ruoštasi buvo taip ilgai. Kaip greitai iš šiugždančio ir blizgančio dovanų popieriaus išpakuojamos dovanos Kalėdų rytą. Kaip greitai sudega žvakės, taupytos švenčių stalui…

„Let the magic begin!“. Išpakavusi siuntinį, tokius žodžius perskaičiau ant mėlyno kalėdinio atviruko. Nusišypsojau ir širdyje pasidarė taip gera… Gera gauti siuntinius iš toli gyvenančių pasiilgtų draugų. Gera juose rasti…

Iš namų rytais pajudu anksti; būna taip tamsu, nors į akį durk. Apgaubta tos juodos tamsos važiuoju į darbą, o automobilyje plyšauja radijas. Įvažiavus į greitkelį, keliskart sumirksiu nuo šviesų:…

Kaip ir sau pažadėjau, šį neseniai pralėkusį savaitgalį bandžiau prisijaukinti šventinę dvasią ir atpūsti į savo gyvenimą Kalėdinę nuotaiką. Lūpose žaidžiant šypsenai, galiu tyliai pašnibždėti: atrodo, man pavyko. O ar…

Laikas lekia neįsivaizduojamai greitai. Jaučiate? Pirmadienius keičia ketvirtadieniai, o tame viltingame darbų sąraše, kurį susidariau dar sekmadienį, trūksta tiek pliusų… Man truputį ramiau, jei darbo kalendorių laikau užvertusi. Būtų dar…