Nelaukti savaitgalių tiesiog neįmanoma. Ypač, kai jie tokie šilti ir saulėti, lepinantys vasarišku oru, gaiviu plaukus veliančiu vėju ir mėlynu dangumi. Viliojantys galimybe nusispirti batus ir basomis kojomis pajausti kvepiančią…

Kai pagalvoju, šie mano pietūs buvo vienas didelis nuotykis. Visų pirma, penktadienį vos spėjau laiku išbėgti iš darbo, kad reikiamoje vietoje atsiimčiau savo užsakymą iš žaliais lapeliais išmarginto balto „Merkio…

Ar jautėt? Savaitgalį pagaliau atėjo pavasaris. Kuo tikriausias, saulėtas ir šiltas. Šeštadienį vaikščiojau po Kauno dienų mugę, tarp ūkininkų gėrybėmis nukrautų prekystalių, su nuo gardžių pirkinių vis sunkėjančiu krepšiu, ir…

Kai per Pusryčių knygos pristatymą R. manęs paklausė, kokį įsimintiną skonį parsivežiau iš paskutinės kelionės po Kiprą, man nereikėjo ilgai galvoti – atsakymą žinojau akimirksniu. Tas skonis turi vardą –…

Visai neseniai internetinis portalas, paprašęs duoti interviu, uždavė vieną klausimą, ne tokį kaip visi. Priverčiantį stabtelėti ir susimąstyti. Manęs paklausė: ar aš moku džiaugtis smulkmenomis, ar esu išlaikiusi gebėjimą pastebėti…

Gegužės mėnesis šiais metais man prasidėjo su trenksmu. Atsisveikinimas su senuoju darbu, atšoktas nuostabios draugės gimtadienis, trys tortai per trijų dienų savaitgalį, skirtą brangiosioms Mamoms, o pirmadienį – pirmoji diena…

Buvau pamiršusi vieną auksinę tiesą – koks gėris yra dvi savaitės atostogų! Kai praeito sekmadienio vakarą pagalvojau, jog tai galėtų būti ir paskutinė mano atostogų diena, mintyse sau tyliai padėkojau…

Kai pagalvoju, mano gyvenime vienas po kito vyksta puikūs dalykai. Pavasaris. Pokyčiai. Pusryčių knyga, kuri jau pasiekė beveik visas prekybos vietas. Ir vakarai ilgesni, o saulė pro debesį apdovanoja vis…

Kaip aš kartais noriu būti Tobula Moteris. Na, žinot. Linksma, sąmojinga, žavinga, protinga, stipri, ryžtinga. Graži, spindinti ir saulėta. Viena iš tų, į kurią pažiūrėjus, jauti paširdžiuose dilgtelint baltą pavydą,…

Jaučiu pavasarį. Jis įsisuko man į mintis, į plaukus, į vėjyje aplink kojas besiplaikstančią suknelę. Jaučiu jį rytais, kai gerdama kavą su pienu pro langą stebiu auštančią dieną. Jaučiu jį,…

Pavasaris! Vakar, plėšdama kalendoriaus lapus, pagalvojau – tikriausiai šią dieną labiausiai džiaugiuosi tą darydama. Kai pagaliau galiu atsisveikinti su paskutiniu žiemos mėnesiu, keliskart pamirksėjus užmiegotomis akimis atidaryti virtuvės langą ir…

Jau sakiau: pažadėjau sau šiais metais, kad kiekvieną mėnesį nuveiksiu kažką, ko dar niekad gyvenime nedariau. Pažadėjau sau kiekvieną mėnesį po pirmą kartą, šypt. Ir, ką gi, šį savaitgalį dalyvavau…

Paskutinę savaitę į telefono ekraną žvilgčiojau ir elektroninį paštą tikrinausi tikrai gerokai dažniau nei tai būtų normalu. Nes laukiau. Labai laukiau, kol pagaliau sulauksiu šios žinutės: Asta, tavo pusryčių knygos…

Raudonų ir visų jos atspalvių širdelių aplink nepastebėti pastarosiomis dienomis tiesiog neįmanoma. Einu į parduotuvę, akis įsmeigusi į kilometrinį reikalingų produktų sąrašą, laikomą rankoje, bet vis tiek akių kampučiai mato…

Ar jau minėjau, kad vėl, po šiokios tokios pertraukos, sportuoju? Ar sakiau, kad pagaliau atradau grupines treniruotes ir jų teikiamą džiaugsmą? O ar sakiau tai, kiek daug man malonumo tasai…

Metų pabaigoje sakiau – naujuosius metus pasitinku su gera nuojauta širdyje. Su tikėjimu, kad įvyks kažkas gero. Kad bus daug gerų, linksmų, laimingų akimirkų. Žinau, kad neperšokus griovio jokiu būdu…

Šiandien, tūkstantąjį kartą klausydama naujausios mylimiausios dainos, galvoju apie pažadus, kurių eilinį sykį prižarsčiau sau auštant naujų metų rytui. Apie norus, kuriuos jau ne pirmus metus įrašau į tą mažą…

Dažnai pagalvoju, kad laikas – bene pats didžiausias mūsų turtas. Kad ir kiek žmogus turėtų darbų, reikalų, vaikų ar pramogų, laiko jis vis tiek turi lygiai tiek pat. 24 valandas…

Mūsų virtuvėje, ant spintelės, netoli mano virtuvinių svarstyklių ir didelio stiklinio indo su avižiniais dribsniais, skirtais gardžioms pusryčių košėms, visuomet stovi ir kibirėlis medaus. Gardiname juo kavą ar arbatą, vaikome…