Už lango saulės spinduliuose spindi baltos pusnys. Žvarbus šaltukas žnaibo įraudusius žandus ir nosies galiuką, o rankas norisi paslėpti kuo giliau palto kišenėse. Iš visos širdies kvatojantys vaikai nuo kalnų slidinėja su rogutėmis, o vyresnieji, prisiminę, jog žiema tikrai galima džiaugtis iki išprotėjimo, žaidžia sniego karą. Praeiviai skuba akmeninėmis senamiesčio gatvėlėmis ir, netyčiom susidūrus akims, kukliai nusišypso. Rankose laikydami dovanų krepšelius, nebyliai sveikina su baltomis šventėmis. Kažkur kvepia šviežia kava, kažkas gurkšnoja karštą vyną, o praeinant pro kepyklėlę, nosį sukutena imbiero, gvazdikėlių ir cinamono kvapas.
Miestui pamažu skęstant prieblandoje ir įsižiebus žibintams, gelsva šviesa nutviekstos gatvės ima tuštėti ir visi – mylintys ir mylimi, laukiantys ir svajojantys – grįžta namo. Mirgant spalvotoms lempelėms, ant eglutės šakų sūpuojasi seni, ilgas istorijas galintys papasakoti stikliniai žaisliukai. Židinyje traška namus šildanti ugnis. Orkaitėje kepa šventiniai pyragai, ant stalo plevena Kalėdų aromatą skleidžiančios žvakės liepsnelė. O slaptame namų kampelyje šiugžda dovanų popierius, rišami dailūs kaspinėliai, dailyraščiu ant atvirukų išraitomi sveikinimai brangiausiems ir artimiausiems.
Didžiausi miestai, maži miesteliai ir patys mažiausi kaimeliai pasineria į tikrą, nuoširdų ir šventumu alsuojantį Kalėdų laukimą. Pranyksta visos bėdos, užsimiršta visos nesėkmės ir praradimai, lyg trintuku iš mūsų kasdienybės ištrinami visi liūdesiai. Bent vienam vakarui, bent kelioms akimirkoms. Akimirkoms, kurios mus įkvepia būti geresniais. Juk Kalėdos… dabar, labiau nei bet kada, reikia tikėti stebuklais.
Labai noriu visiems visiems Šventų Kalėdų proga palinkėti stebuklo. To, kurio laukiate jau ilgai ir kantriai, o gal to, apie kurį net neleidžiate sau pamąstyti. Atverkime jiems savo namų ir širdies duris. Tikėkime stebuklais ir dalinkimės šiuo tikėjimu su visais. Nes kartais būtent jo – tikėjimo – mums visiems trupučiuką pritrūksta.
Stebuklingų žiemos švenčių!
Asta
6 komentarai
Labai gražus sveikinimas! Aš taip pat visiems, ir tau Asta, linkiu pačių jaukiausių, gražiausių, skaniausių ir stebuklingiausių švenčių!!! :)*
Nors ir pavėluotai, tačiau labai ačiū, Indre 🙂
Man labai patiko palinkėjimas – tokio labai norėčiau sulaukti (ir labai man jo reikėtų). Tikėjimas stebuklais.. ir apskritai tikėjimas…
O ir įžanga tokia šventiška – kartais Kalėdos ateina taip greitai, kad net nespėji pajusti jų nuotaikos.. Bet tokie tekstai tikrai gali ją sukurti. Ačiū.:)
Atsilaušiu gabalėlį šito viešo sveikinimo sau. Ir tau, nepažįstamoji Asta, linkiu kuo geriausių, ramių ir visais kalėdiškai kvapais dvelkiančių švenčių…
Rūta, žinai, aš manau, kad tikrai nereikia palinkėjimų laukti ir tikėtis. Jei tikrai žinai, ko tau reikia, palinkėk sau to pati. Ir aš palinkėsiu, dar kartą – labai nuoširdžiai. 🙂
Labai grazios mintys, taip maloniai skaites…Tau taip pat graziu ir jaukiu sv. Kaledu. 🙂
Ačiū, Justina 🙂