bandelės

Vėlus ketvirtadienio vakaras. Jauki pižama, minkštas chalatas, į netvarkingą kuodą susukti išsidraikę plaukai. Rankoje – taurė pačio skaniausio šampano be jokios progos, orkaitėje – kepantis pyragas su rabarbarais ir braškėmis.…

Pasakysiu paslaptį. Greito maisto restoranuose aš – dažnas svečias. Nors valgau ten ypač retai, bet dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, jau nesuskaičiuojamą daugybę kartų sėdėjau prie greitojo maisto restorano staliukų ir…

Paryžius – mano svajonių miestas. Jei štai dabar manęs kas nors imtų ir paklaustų, kuriame pasaulio kampelyje labiausiai norėčiau gyventi, nesudvejočiau. Atsakymą ir žinau, ir jaučiu labai gerai. Tos siauros…

91 valanda. 2 skrydžiai lėktuvu. 1500 kilometrų automobiliu. 4 valandos miego per parą. Ir dešimtys trumpų snūstelėjimų. Liverpulis. Londonas. Edinburgas. Tūkstančiai nuostabių vaizdų ir įsimintinų akimirkų. Atostogų būna pačių įvairiausių,…

Aš nemėgstu pirmų kartų. Kad ir apie ką kalbėtume. Mano gyvenime jie paprastai būna nejaukūs, tylūs, paženklinti skaisčiu raudonu ar net mažomis isterijomis, kovojant su nematomais demonais (ar galbūt tiesiog…

Kalendoriui rodant pavasarį, o už lango krentant baltutėms snaigėms, žiemą iš kiemo išvaryti norisi kaip niekad stipriai. Pasiilgau šilumos, veidą švelniai glostančios saulės, lengvų batelių ir plonų megstukų. Jokių paltų,…

Man truputį liūdna. Ne, viskas gerai, viskas puiku, bet… ar žiūrėjote šiandien į kalendorių? Aš taip norėčiau keliskart greitai sumirksėt ir atsidurt kažkur kitur ir kiek kitu laiku. Nes jis…

Pažaiskim. Devynios raidės. Jį mėgsta visi – maži ir dideli. Vieni gali suvalgyti vos trupinėlį, kiti – gal net puskilogramį, tačiau mažai kas jo atsisakytų prie puodelio kavos. Devynios velniškai…

Kai žemė slysta iš po kojų. Kai pasaulis, kuriame gyvenai šitiek metų, verčias aukštyn kojom. Kai jau pats nebesupranti, kurioje vietoje yra pabaiga, o kurioje – nauja pradžia. Kai širdis…

Sapnavau, sapnavau, kad Mėnulyje buvau. –  Ką gi tu matei Mėnuly? – Ten saldainių krūvos guli, Plaukia upės limonado, stovi kalnas šokolado. O ledų, o ledų – vos gali paeit…

Be ilgų, kartais beprasmių ir nuobodžių įžangų, be pasakojimų apie vakar, šiandien ar rytoj. Be pažadų, kasdien tūkstančiais raidžių ir kablelių, šauk(š)tukų ir daugtaškių skriejančių į šaltą žiemos dangų ir…