Leiskit, papasakosiu Jums, ką man atnešė pirmas pavasario mėnuo. Tikrojo šilto pavasario jis, akivaizdu, neatnešė, bet kitų puikių dalykų ir mažų atradimų – su kaupu!
Pabėgimas iš namų. Labai trumpas, labai greitas. Pačią pavasariškiausią ir šilčiausią šio pavasario dieną praleidome sodyboje, bevaikščiodami miškais, aplankydami dar snaudžiančius bitukų avilius. Kaip gera būti gamtoje!
Knyga. Jodi Picoult „Lemtingas sutapimas“. Ar visada, kai jau turi savų vaikų, apie vaikus skaityti tampa taip neįtikėtinai jautru ir sunku?
Tinklaraščiai. „Monika Jogminė“ ir „Vaikų reikalai“. Mamos, kurias skaityti labai gera, o jų nuotraukos – o, jos nuostabios!
Parduotuvė. Labai nekantriai laukėme ir jos pagaliau atvyko – naująsias pietų dėžutes įsimylėjau iš naujo!
Mamos pasaulis. „Urvinė mama“. Tikriausiai joks urvinis ar urvinė niekada man neprilygs prieš kokį dešimtmetį matytam „Urviniam žmogui“. Bet buvo labai taiklių (ir labai juokingų) momentų, tikrai!
Vaikų kambarys. Iki pat tos lemtingos dienos galvojau, kad esu kitokia mama, nejaučianti tos keistos nevaldomos silpnybės vaikiškiems rūbeliams ir kitiems mažmožiams (pavyzdžiui, Joris košę valgo iš paprasčiausio arbatos puodelio su paprasčiausiu metaliniu šaukšteliu). Bet tada mes nuvykome į didelę vaikiškų prekių parduotuvę. Norėjome žvilgtelėti į automobilines kėdutes, bet tas tobulas vežimėlis, dievaži, tiesiog žiūrėjo į mane. Nežinau, kaip man pavyko įkalbėti vyrą, bet žinau štai ką – mūsų namuose stovi naujutėlaitis vežimėlis, kurį man labai gaila išvežti į lauką, todėl kasdien sau žadu „rytoj“ arba teisinuosi tuo, kad kol kas dar sportiniam vežimui tiesiog per šalta. Juk tikrai dar šalta!
Mažylio pasaulis. Jis šliaužia! Niekada negalvojau, kad mažuose mūsų namuose – tiek daug pavojingų kampų, kuriuos kažkaip teks užapvalinti.
Tortas. Pusė gimtadienio – proga, reikalaujanti pačio skaniausio torto! Joris jau saldžiai miegojo, kai mes saldžiai ragavome jo pusgimtadienio proga iškeptą „Snickers“ tortą.
Avantiūra. Pirmieji mažylio lėktuvo bilietai jau mūsų rankose. Neabejoju, laukia nuotykis!
Atradimas. Trijų pliusų taisyklė.
Drąsa. Tekstą apie savo svorio istoriją rašiau labai nedrąsiai – mintys popieriuje išsiliejo vienu iškvėpimu, bet po to dar ne vieną dieną grįždavau prie jų galvodama, kur yra ta atvirumo riba, kurios peržengti tinklaraščio puslapiuose nederėtų? Dabar turėčiau sakyti – laimė, kad išdrįsau. Sulaukiau tiek daug žinučių, pradėjom tiek daug pokalbių! Norėčiau, kad tų žinučių būtų mažiau; kad valgymo sutrikimai būtų tik kažkur girdėtas žodžių junginys, o ne realybė, su kuria kasdien gyvena tiek daug merginų ir moterų. Bet galbūt apsimesti, užsidengti akis yra ne tai, ką daryti turėtume? Galbūt kalbėti ir kalbėtis – tai kelias teisinga kryptimi? Tas gyvenimo etapas paliko manyje labai daug randų ir patirčių, ir šiandien aš savęs klausiu – ar reikia tuo dalintis? Ar tai, kad aš kalbėsiu garsiai, padės kažkam, tyliai skaitančiam kitoje ekrano pusėje?
Šis tas naujo kiekvieną mėnesį. Nėra čia kuo didžiuotis, bet labai ilgai peržengti šį intymumo lygį man buvo pernelyg nedrąsu. Bet šiandien mano kojų nagai tobulai raudoni – pagaliau pažinau, koks nuostabus malonumas yra profesionalus pedikiūras!
Suknelės. My White Cup. Įsimylėjau, įsimylėjau!
Spalvos. Pilka, balta, mėlyna.
Muzika. Ne paslaptis, kad P!nk aš labai mėgstu. Tuo tarpu, kai nėštumo metu knygos dalijo patarimus klausyti klasikinės muzikos, aš klausiausi mylimiausių jos dainų. Sutapimas ar ne, bet šiandien P!ink albumas „Beautiful Trauma“ vis dar yra pati geriausia Jorio lopšinė. O aš pati netrukau atrasti tai, į ką anksčiau neatkreipiau dėmesio – mėgstama muzika neabejotinai yra vienas dalykų iš mano malonumų dėžės.
Virtuvė. Kaip ir priklauso pavasariui, kad ir koks jis šiltas ar šaltas bebūtų, – po neilgos pertraukos grįžo salotos!
Bet šįkart tikrai ne apie salotas.
Net nežinau kodėl, bet Velykų stalui mieliniai kepiniai man atrodo labai tinkami, lyg čia ir būtų jų tikroji vieta. Puikiai prisimenu, kaip prieš porą metų, norėdama šventiniams pusryčiams į stalą patiekti dar šiltą bandelių pyragą, žadintuvą stačiausi protu nesuvokiamai anksti. Išminkiusi tešlą, grįžau į lovą. O po antrojo žadintuvo signalo ji jau buvo pakilusi, elastinga, minkšta – beliko suformuoti bandeles, sudėlioti iš jų pyragą ir pašauti į orkaitę.
Šiais metais saugau kiekvieną ryto miego minutę, todėl su papildomais žadintuvais nekvailiosiu. Bet jei tikrai Velykų dieną už lango siaus pūgos ar pliaups lietūs, esu beveik tikra – šias bandeles pilnais žandais šveisime pavakare, jaukiai įsitaisę šiltuose kvepiančiuose namuose, apsikabinę vienas kitą ir arbatos puodelius.
Jei kepinius su marcipanais mėgstate bent perpus tiek, kiek juos mėgstu aš… Manau, pamesite galvą dėl šių bandelių. Aš pametu kaskart, vos tik jų išsikepu. Bet tai labai gerai! Pamesti galvą dėl gerų, skanių, gražių dalykų – nuostabus jausmas.
Nuostabių, jaukių ir labai skanių šv. Velykų!
Skonis: 10/10. Viduje jos labai minkštos ir purios, o jų krašteliai – maloniai traškūs, apskrudę iki auksinio geltonumo. Užvis geriausia, kad pralaužus bandelę, ten laukia marcipaninis įdaras; ir saldus, ir kvapnus, ir nuostabiai gardus. Man šios bandelės tiesiog tobulos, nuostabios, neatsivalgomos.
Sudėtingumas: yra ką nuveikti.
Receptas anksčiau surašytas: „Saulėtos virtuvės pusryčių knygoje“
9 komentarai
Negaliu atsistebėti, kiek jūs visko nuveikiate augindama kūdikį! Man labai trūksta tų poros laisvų valandų, kol vaikas miega – aš savąjį turiu stumdyti vežime, kitaip iškart atsibunda 🙂
O kur jūs perkate migdolų ekstraktą? Labai norėčiau išbandyti šį receptą.
Lina, aš labai džiaugiuosi, kad Joris miega ir vienas; žinoma, užmigdau aš jį stumdydama vežimą, supdama ant rankų ar šokdama su juo nešioklėje 🙂 Bet užmigęs miega savarankiškai, tiesa, tik kokį pusvalandį ar keturiasdešimt minučių, jei labai labai pasiseka – valandą. Todėl, kaip sakau, viskas pas mus trumpais etapais 🙂
Migdolų ekstrakto buvau gavusi dovanų, ne iš Lietuvos, o vėliau buvau nusipirkusi Dr. Oetker, bet šis yra toks stiprus ir gerokai sintetinis, kad jei jau jį naudotumėt, lašinkit tik porą lašelių 🙂 O receptas šis tikrai labai labai puikus, labai rekomenduoju! 🙂
Puikiai! Kokie nuostabūs tie maži atradimai!!!
Agne, ačiū! Tikra tiesa! Mažučiai tie atradimai dažniausiai, bet labai nuostabūs 🙂
Sveiki, o vietoj migdolų riekelių tiktų patys migdolai?:)
Sveiki, Rūta, tiktų, tik tuomet reikės migdolų be odelių ir galingesnio smulkintuvo 🙂
Kepa, namus kvėpina, ryt lepins kolegas prie rytinės kavos 🙂 panaudojau marcipanų masę jau pagamintą, tešlai maišė ir kildino duonkepė, tikri atradimai 🙂
Jūsų kolegoms labai pasisekė! 🙂
Ka tik išsitraukiau iš orkaitės! Oh begalo skanios bandeles!🥰