desertas

Toks gražus ir saulėtas pavasaris už lango, o tiek daug skausmo ir nerimo kiekvienoje dienoje. Visada mėgau skaičiuoti dienas – iki Kalėdų, iki Velykų, – dabar kartais sunku patikėti, kad…

Maži dalykai dar niekad nebuvo tokie dideli. Visos mažos mielos akimirkos ilgose dienose kasdien primena – esam laimingi, turtingi ir laisvi, ar galėtume prašyti daugiau? Galim gerti į save pavasario…

Kovo 11-oji. Ši diena – apie mūsų laisvę. Ne savaime suprantamą, ne duotybę. Apie privilegiją ir dovaną, mums įteiktą ankstesnių kartų. Laisvę gyventi gražius gyvenimus, kurti spalvotą pasaulį, svajoti dideles…

Medaus pyragas (Medivnyk) – desertas, dažniausiai kepamas dailiose kepimo formose ir ragaujamas Velykų laikotarpiu. Vis tik šiuo metu kaip niekad gerai suprantame – geriausių dalykų, šilčiausių apkabinimų, gražiausių žodžių ar…

Rytoj – Užgavėnės, o varškėčiai – puikus valgis joms paminėti. Jie minkšti, purūs, saldūs, tirpstantys burnoje varškės debesėliai. Patinka visiems, o pagaminti neįtikėtinai paprasta! Lietuvių ir ukrainiečių virtuvė turi labai…

Pastel de Nata – skamba lyg švelnios muzikos natos, o iš tiesų, išvertus iš portugalų kalbos, tai tiesiog „kreminis pyragėlis“. Pavadinimas išties tikslus, mat traškiame sluoksniuotos tešlos krepšelyje tikrai slepiasi…

Valentino dieną aš dažniausiai prisimenu kaip tą, kai į mokyklą ėjom rankose spausdami lapelius su širdelės formos lipdukais. Maži pipirai, nesuprantantys nei kas, nei kodėl, bet juk taip smagu būdavo…

Penkios minutės iki savaitgalio gali reikšti keletą gerų dalykų: aukštyn pakilusius lūpų kampučius, uždarytą kompiuterį, poilsį, laiką su šeima ir… savaitgalio desertą, žinoma! Kol dar žiema ir vėjai už lango…

Vos keturios (ar greičiau net tik trys) dienos iki Kalėdų. Ar jau žinote, kuo saldžiu lepinsitės už tų kelių trumpų dienų? Šis saldus vyniotinis galėtų būti klasikinis Kalėdų stalo desertas.…

Sako, kad Kalėdos – tai metas, kai vyksta stebuklai. Dažnai juos kuriame mes matys: šypsenomis, gerais darbais ir švelniais žodžiais. Stebuklai neaplenkia ir virtuvės, tad čia iš imbierinės tešlos gimsta…

Jaukiais žiemos prieskoniais iškvėpinta, kalėdinių lempučių ir žvakelių nušviesta, miltelinio cukraus debesimis nubarstyta žiema. Kasmet ji tokia, kokią patys sau susikuriame. Kuo mažiau dienų iki Kalėdų belieka, tuo lėtesnės ir…

Vos vienas rutuliukas ledų skiria įprastą ryto kavą nuo gardaus deserto. Vienas rutuliukas ledų, užpiltas garuojančiu mažu puodeliu espresso, ir mintimis jūs jau Italijoje, klaidžiojat romantiškose gatvelėse, svajojate sustabdyti akimirką,…

Miškais, laukais, namuose kepamų pyragų šildančiais kvapais… ateina žiema. Jau leidau sau panirti į švenčių laukimą – įsileidau jas į mintis, širdį ir artimiausių dienų planus. Laukimas man yra didžiulė…

Apelsinais kvepiančią minkštą ir drėgną duonelę būtų galima vadinti ir keksu, ir pyragu – ji saldi, pagardinta minkštomis juodojoje arbatoje išmirkytomis datulėmis ir graikiniais riešutais, labai gardi tiek viena, tiek…

Nenumanau, kiek daug cinamonu kvepiančių obuolinių kepinių reiktų iškepti, kad pavyktų jų atsivalgyti, bet štai ką tikrai žinau: prie visų puikių obuolių pyragų, kuriuos jau kepėte ar dar tik kepsite,…

Šie pyragėliai išties paprasti – sluoksniuota tešla ir cinamonu pagardinti kepti obuoliai dera neabejotinai gardžiai, tačiau išskirtinumas ir žavesys čia slypi formoje. Plonomis tešlos juostelėmis išraizgyti pyragėliai, jei patieksite juos…

Moliūgą namo parsiridenom dar pirmomis spalio dienomis. Didelį, apvalų, labai gražų. Ilgai pusiau juokais pešėmės, koks jis turėtų būti – linksmas ar gąsdinantis. Joris norėjo linksmo, aš – gąsdinančio, o…

Sūrio tortai – mano meilė. Sodrūs, švelnūs, kremiški. Vienas gabalėlis, ir apsąla širdis. Ruduo vis dar už lango, o moliūgų sezonas begalinis, tad ir savaitgalio deserto sluoksniuose – ne tik…

Kol kantriai skaičiuoju likusias dienas iki trumpučių atostogų Italijoje, tiramisu sluoksniuoju namuose. Nereikia nė tris valandas trunkančio skrydžio, kad saldžiam kremui tirpstant burnoje galėčiau užsimerkti ir įsivaizduoti siauras šurmuliuojančio senamiesčio…

Pabundu nuo įkyraus žadintuvo signalo. Kaip ir kasryt, iš pradžių bandau apsimesti, kad jo negirdžiu – gal tik sapnuoju? Pramerkti akis rytais, kai kambaryje dar neišsisklaidžius nakties tamsa, prireikia valios…