grietinė

Obuoliai ir kepiniai iš jų – neatsiejama rudens dalis. Namus užpildęs saldus cinamono aromatas akimirksniu suteikia jiems šilumos ir jaukumo. Obuoliais pagardinti keksiukai – dailūs, gardūs, itin lengvai paruošiami. Jie…

„Moliūgai!”, – pagalvojau iškart, pamačiusi oranžines ir pieno baltumo lėkštes, ir jau žinojau, kokį pyragą kepsiu. Trupininį, su švelniu varškės ir moliūgų kremu. Jis kvepia rudens dienomis, ilgais vakarais, saldžiais…

Ruduo viską keičia. Atrodo, per vieną naktį vasaros vėjavaikiškumą pakeičia švelni ramuma. Atslenka rūke paskendę rytai, ilgi vakarai… Noriu mylėt kiekvieną metų laiką, o rugsėjį mylėti – lengva. Gal ir…

Kas nemėgsta bulvių? Visi mėgsta bulves! Galėčiau jas valgyt turbūt kasdien: keptas orkaitėje ar keptuvėje, traiškytas, supjaustytas armonikėlėm, įsuktas į foliją ir užklotas žarijomis, virtas, sutrintas į košę ar suformuotas…

Negaliu patikėti, kad jau trečdalis vasaros prabėgo. Lyg smėlio smiltys pro pirštus, o dar nė jūros aplankyti nespėjom. Laikas bėga per greitai, o vasarą – ypač. Sulig kiekvienu akių mirksniu…

Ką veikiate, likus vos dienai iki Velykų? Bandau įsivaizduoti, kaip kunkuliuoja gyvenimas daugelio namuose: marginant kiaušinius, kepant pyragus, vaikant dulkeles ar lyginant staltieses. Kažkas skuba, kažkur bėga – man rodos,…

Koks desertas jums labiausiai primena vaikystę? Man – mamos keptas trupininis pyragas, varškės spurgos ir žagarėliai, dar – marmurinis keksas ir šokoladinis tinginys. Močiutės sausainiai „per tarką“ ir tėčio sviestu…

Toks gražus ir saulėtas pavasaris už lango, o tiek daug skausmo ir nerimo kiekvienoje dienoje. Visada mėgau skaičiuoti dienas – iki Kalėdų, iki Velykų, – dabar kartais sunku patikėti, kad…

Kartais atrodo, kad virtuvėje sutelpa visas pasaulis. Prancūzijoje tokio tipo blynelius vadintume crêpes, Ukrainoje – nalysnyky, o štai mano vaikystės namuose šie blyneliai visada buvo tiesiog lietiniai su varške. „Šiandien…

Rytoj – Užgavėnės, o varškėčiai – puikus valgis joms paminėti. Jie minkšti, purūs, saldūs, tirpstantys burnoje varškės debesėliai. Patinka visiems, o pagaminti neįtikėtinai paprasta! Lietuvių ir ukrainiečių virtuvė turi labai…

Nenumanau, kiek daug cinamonu kvepiančių obuolinių kepinių reiktų iškepti, kad pavyktų jų atsivalgyti, bet štai ką tikrai žinau: prie visų puikių obuolių pyragų, kuriuos jau kepėte ar dar tik kepsite,…

Moliūgą namo parsiridenom dar pirmomis spalio dienomis. Didelį, apvalų, labai gražų. Ilgai pusiau juokais pešėmės, koks jis turėtų būti – linksmas ar gąsdinantis. Joris norėjo linksmo, aš – gąsdinančio, o…

Desertai skirti ne tik savaitgaliams, jie skirti ir ilgiausiems pasaulyje pirmadieniams. Kai po ilgos dienos norisi trumpam sustabdyti laiką: kad pavyktų tyloje giliai įkvėpti, kad rastum galvoje pasimetusią mintį ar…

Pabundu nuo įkyraus žadintuvo signalo. Kaip ir kasryt, iš pradžių bandau apsimesti, kad jo negirdžiu – gal tik sapnuoju? Pramerkti akis rytais, kai kambaryje dar neišsisklaidžius nakties tamsa, prireikia valios…

Bulvių armonikėlės, pasaulyje žinomos Hasselback vardu, kilo iš Švedijos – pirmąkart jos buvo patiektos 1940-aisiais to paties pavadinimo („Hasselbacken“) restorane. Atrodytų, paprasčiausia bulvė, bet supjaustyta lyg armonikėlė, iki traškumo apkepta…

Mažiau yra daugiau, – ir vėl kartoju tą niekad nemeluojančią mantrą, maišydama kremą vaniliniam sūrio tortui. Jokių įmantrių ingredientų, jokių burtų ar sunkiai suprantamų žingsnių. Viskas čia labai paprasta: klasikinis…

Būna kepinių, kurie paperka dar prieš paragaujant. Maišoma tešla užburia savo tobula tekstūra, namus pripildę saldūs aromatai neleidžia atsitraukti nuo orkaitės nė per tris žingsnius – stovėjau ir nekantriai trypčiojau,…

Tikiu, kad kartais daug žodžių nereikia. Juk būna, kad kartais, kai jų per daug, žodžiai tik sujaukia magiją. Todėl tyliai, tyliai, – tiesiog dalinuosi receptu ir linkiu visiems į širdis…

„Sekmadieniai geri tiek, kiek saldūs“, – kažkas sąmoksliškai šnabžda man minčių kamputy. Ir aš, nors dar vakar buvau baisiausiai susipykus su savo kūnu, tiesiu ranką link keksiuko. Jis saldus, velniškai…

Neprisimenu, kada ir kaip atradau grietiniečius – gal jų receptą nužiūrėjau senose mamos receptų knygose, o gal pavadinimą pamačiau kepyklėlėje, užkabintą ant dailiais pyragėliais pripildyto pinto krepšelio. Kad ir kaip…