kepiniai

Jeigu kur nors pasauly ir galėjo gimti mintis kepti pyragą su alyvuogių aliejumi, tai, matyt, Italijoje. Ir ta mintis iš tiesų daugiau nei puiki – alyvuogių aliejus pyragui suteikia nuostabią…

Kai pažiūri, lyg sniego gniūžtės! Paragavus – lyg burnoje tirpstantys šokoladainio kąsneliai. O iš tiesų, tiesiog tobuli sausainiai: minkšti, drėgni, purūs, sodriai šokoladiniai, su traškia miltelinio cukraus plutele, suskilusia ir…

Lygiai mėnuo iki Kalėdų ir aš pagaliau pradedu jausti, kad visas šis mano šventinis svaičiojimas, prasidėjęs dar spalį, galiausiai tampa visiškai teisėtas ir normalus. Surepetavusi keletą šventinių pyragų ir tortų,…

Tikiu, kad kartais daug žodžių nereikia. Juk būna, kad kartais, kai jų per daug, žodžiai tik sujaukia magiją. Todėl tyliai, tyliai, – tiesiog dalinuosi receptu ir linkiu visiems į širdis…

Kepiniai. Kvepiantys, jaukūs, pilni meilės. Man jie visada buvo, yra ir liks tai, ką gaminant širdis dainuoja džiugiausiai. Aš dievinu tą maišymo, plakimo, minkymo procesą, kartais mėgstu tyliai budėti prie…

Ruduo gali būti skirtas kam tik norit, bet savaitgaliais – lai būna jis skirtas knygoms, arbatai ir sausainiams. Panašu, kad šįkart man pavyko suderinti visus tris. Laimė! Kai savaitės viduryje…

Žinot, ką pastaruoju metu veikiu? Laukiu. Kad ir kiek kartų sau priminčiau (kad ir kaip garsiai tuos priminimus sau kalbėčiau), gyventi „dabar ir čia“ su kiekviena diena tampa vis sudėtingiau,…

Tai pats paprasčiausias keksas – kvepiantis vanile ir sviestu, paruošiamas lengvai kaip dukart du, minkštas ir labai gardus. Man pats skaniausias, kol dar šiltas, su stikline pieno. Toks mažas šuolis…

Lygiai prieš metus tokiu metu mes jau dėjomės daiktus į lagaminus, lagaminus (ir dar dešimtį maišelių-dėželių) lyg kokį lego talpinom į automobilio bagažinę, ir tada – tada leidomės į kelią…

Yra dalykų, kurie niekad nepabosta, kurių niekad nebus per daug. Dalykų, kurie vi-sa-da džiugina. Pataisykit mane, jei klystu, bet obuolių pyragai rudenį – ir laimė, ir meilė! Viskas sutelpa juose,…

Tą liūdesį dėl kelionės į Kretą, kuri taip ir neįvyko atėjus karantinui, aš jau tikrai išliūdėjau. Kaip ir tikriausiai visi, netikėtai atsisveikinę su išvykom į svečius kraštus, atradau, kodėl tai…

Kol miškuose ir soduose vis dar noksta uogos, – vis dar truputį vasara, tiesa? Kelias dosnias saujas saldžių aviečių subėriau į grietininių keksiukų tešlą; jei mėgstate labai minkštus, drėgnus, purius…

Yra toks keistas laikas – dažniausiai rugpjūtį, obuoliams vis sparčiau nokstant, – kai suprantu: nors vis dar vasara už lango, bet jau štai ten, už ano kampo, už dar vieno…

„Dar vyšnių?“, – klausimu sveikinuosi su vyru, kuris ir vėl namo grįžo pilnutėliu kibirėliu raudonų uogų. Nežinau, kokio jausmo mano balse daugiau: džiaugsmo, o gal nuostabos? Šiemet jų derlius toks…

Kas pasikeičia, kai baigi mokyklą? Kai pirmą kartą pasibučiuoji? Kai susirandi darbą, o tuomet – meti jį, nes supranti, ką iš tiesų nori veikti gyvenime? Kas pasikeičia, kai išteki? Kai…

Bananų duonos mylėtojai, juk jūsų daug, tiesa? Aš tokia pati – vos išgirdusi „bananų duona“, suklūstu ir pradedu ieškoti akimis, kur ta riekelė, taip trūkstama prie mano vienišo kavos puodelio,…

Nežinau, kokius kavos pertraukėlių ritualus esate susikūrę jūs, bet aš prie puodelio kavos dažniausiai noriu… ko nors skanaus ir, žinoma, saldaus. Todėl dar savaitės pradžioje išsikepti ką nors lengvai paruošiamo…

Vaikystėje viskas galima. Na, bent jau pradėti pirmadienį nuo gabalėlio pyrago – tai jau tikrai! Gal truputį simboliškai, o gal tiesiog iš ilgesio – vaikų dienai norėjau iškepti ką nors…

Morkos kepiniuose turi nuostabią savybę atsiskleisti naujomis spalvomis – jos pyragui suteikia natūralaus saldumo, puikaus aromato ir labai malonaus drėgnumo. Pagardintas dar ir kokosų drožlėmis bei smulkintais graikiniais riešutais, šis…

Ketvirtadienis – mažasis savaitgalis, sako žmonės. Nežinau, kiek labai skirtingi nuo kitų savaitės dienų dabar beliko savaitgaliai; galiu tik pasakyti – mes patys labai stengiamės, kad laukti jų norėtųsi. Dėl…