Lipnūs česnakiniai vištienos sparneliai
Tokie sparneliai man yra lyg čipsai ar siemkos – vadinti galima kaip tik norisi, bet esmė ta pati: norisi dar ir dar, nes taip skanu, kad sustoti tiesiog neįmanoma. Gal…
Tokie sparneliai man yra lyg čipsai ar siemkos – vadinti galima kaip tik norisi, bet esmė ta pati: norisi dar ir dar, nes taip skanu, kad sustoti tiesiog neįmanoma. Gal…
Medaus pyragas (Medivnyk) – desertas, dažniausiai kepamas dailiose kepimo formose ir ragaujamas Velykų laikotarpiu. Vis tik šiuo metu kaip niekad gerai suprantame – geriausių dalykų, šilčiausių apkabinimų, gražiausių žodžių ar…
Vos keturios (ar greičiau net tik trys) dienos iki Kalėdų. Ar jau žinote, kuo saldžiu lepinsitės už tų kelių trumpų dienų? Šis saldus vyniotinis galėtų būti klasikinis Kalėdų stalo desertas.…
Visada, rugpjūčio mėnesiui įsibėgėjant, ateina tas keistas jausmas: viena vertus, atrodo, vasaros niekaip nesinori paleisti, o ir pikta truputį, kad ji bėga taip greitai, o kita vertus, jauki rudens nuojauta…
Įprastomis aplinkybėmis šiandien spirgėdama laukčiau vasaros; juk jau vos mėnuo beliko iki to stebuklingo metų laiko, kuris kažkada reiškė ilgas atostogas, o dabar – šviesius rytus, šiltus vakarus terasoje ir…
Vienas gabalėlis saldžios baklavos – ir aš jau Turkijoje. Norėčiau, kad nuspręsti nusipirkti kelionės bilietus būtų taip pat paprasta, kaip nuspręsti išsikepti baklavą namuose. Vis tik kepti kol kas man…
Koks gi rytas be kavos, o jei artėja Kalėdos – kvepėti turi visi namai! Kava, cinamonu, imbieru, gvazdikėliais! Meduoliais! Jei mėgstate, kai saldumas susipina su čiut aštresniais skoniais, kai imbieras…
Tikiu, kad kartais daug žodžių nereikia. Juk būna, kad kartais, kai jų per daug, žodžiai tik sujaukia magiją. Todėl tyliai, tyliai, – tiesiog dalinuosi receptu ir linkiu visiems į širdis…
Tyliai juokiuosi, kad mano Kalėdos yra dabar. Pakuoju dėžes – tik ne dovanų, o dideles ir kartonines; ir perrišu jas ne kaspinėliu, o tvirtai klijuoju lipnia juosta. Kraustomės šiais metais…
Visai neseniai saulėtas virtuviukas atrado žodžių junginį „visi, visi“. Kas važiuos prie jūros, Jori? Visi, visi. Kas gyvens tam žaliam name, kurį dabar statom, Jori? Visi, visi. Kas išmėtė lego…
Pusryčiams – košė! Nieko naujo, tiesa? O jeigu šitaip: pusryčiams – KEPTA avižinė košė! Ar dabar jau šiek tiek įdomiau? Tikiuosi! Tikiu, kad daugeliui kepta košė nėra didelė naujiena, bet…
Ne viską iš mūsų atėmė virusas ir karantinas, toli gražu. Paliko jis mums tuos dalykus, kuriuos galbūt buvom pamiršę vertinti: pavasarį ir jo žydėjimą, saulėtekius ir saulėlydžius, namus ir pačius…
Gyvename pasirinkimų amžiuje. Pienas nėra tiesiog pienas, nes galime rinktis iš dešimties jo rūšių. Ir kiaušiniai nėra tiesiog kiaušiniai, nes vienas vienintelis ant jų esantis skaičius gali papasakoti, kiek labai…
Vieni sako, kad taisyklės sugalvotos ne veltui; kiti – kad jos skirtos laužyti. Dar yra taisyklių, kurias patys sau nejučia susikuriam – nematomų, niekam nežinomų, bet kasdien truputį varžančių mūsų…
Niekam ne paslaptis – gaminti aš labiausiai mėgstu saldumynus, o mano mylimiausi metų lakai – saulės dosnūs pavasaris ir vasara. Visą rudenį gyvenusi Kalėdų laukimu, šventėms praėjus, laukiu… saulės, šilumos…
Savaitgaliai – blynų bokštams, tingiems rytams, lėtiems pusryčiams. Juokui, pižamoms, knygoms ir nešukuotiems plaukams. Mėgstamai muzikai ir neskaičiuojamiems kavos (ar arbatos) puodeliams. Toks būtų tobulo savaitgalio receptas, o koks būtų…
Skruzdėlyną – aukštą tešlos lapelių bokštą, suklijuotą medaus sirupu, saldų ir trapų, tirpstantį burnoje – prisimenu iš vaikystės. Bene kiekvienai progai jį kepdavo mano močiutė. Skonį dar, rodos, visa šeima…
Būna puikių kepinių, kuriems nereikia receptų. Būna nuostabių santykių, rodos, be menkiausių pastangų. Įsimintinų kelionių, nukeliautų be jokio plano. Ir mažų kasdienių stebuklų, kurie įvyksta net jei turim išsaugoję vos…
Laikas bėga. Laimė, kad yra dalykų, kurie bent trumpai akimirkai jį lyg ir sustabdo. Vaiko kvietimas sėsti ant grindų ir kartu pažaisti. Šeimos vakarienė prie bendro staltiese nukloto stalo. Nostalgiški…
Saldūs, šiek tiek lipnūs ir klampūs, šiek tiek traškūs ir tikrai labai charizmatiški – štai tokie yra prancūziški skanėstai, vadinami florentinais. Sako, jų rastumėte kiekvienoje Prancūzijos kepyklėlėje; prie puodelio juodos…