Kaip gera rudens dienomis grįžti namo. Įsmukti pro duris į šiltus namus, nusiauti batus ir nuo pečių nusipurtyti striukę. Tiesiu taikymu į virtuvę – puodelio arbatos, o gal kavos. Kad…
Grįžom. Iš atostogų į kasdienį ritmą, iš vasaros į auksines rudens dienas. Į savą virtuvę irgi grįžom ir, o, kaip aš norėjau pasigaminti kažką tokio paprasto, lengvo, jaukaus, rudeniško, šildančio.…
Kol šen ar ten vis išgirstu atodūsį, kad „tie pomidorai niekaip nesibaigia, ką su jais daryti“, aš džiaugiuosi kiekvienąkart, iš mamos šiltnamio parsivežusi dar vieną maišelį. Saldūs, kvapnūs, sultingi –…
Jei galėčiau šią akimirką būti bet kur, kur tik panorėčiau, būčiau prie kokio nedidelio ežero vidury miškų (ar kalnų, jei svajonės gali būti dar didesnės už dideles!). Kokioj mažoj trobelėj,…
Kiekvienąkart, kai kalbu su mama, tie pokalbiai pasibaigia klausimais: gal paskinti salotų? Gal nori krapų? O kaip dėl svogūnų laiškų, kaip dėl špinatų? Žodį „truputį“ mamos ir dukros tikriausiai visais…
Ne veltui šiuo receptu nusprendžiau pasidalinti šiandien – šiandien oro temperatūra yra lygiai dešimt laipsnių vėsesnė nei vakar. Todėl visai nesvarbu, kad +22; lyginant su vakarykščiais +32 vis tiek kažkaip……
Apsidairiau po savo saulėtą virtuvę ir supratau, kad paskutiniu metu tapo saldu saldu, kur dairaisi. Ir ne veltui – juk šitiek progų atnešė pavasaris! Ir dar ne vieną atneš, tyliai…
Vis dar žiema. Nors baltos pusnys nutirpo ir paliko tik pažliugusius kelius, nors temperatūros stulpelis taip nebegąsdina krisdamas vis žemyn, nors vazonėliuose ima pražysti pirmieji narcizai, o mintyse vis neramiau…
Laikai, kai salotos būdavo valgomos tik vasarą ar saulėtą pavasarį, man rodos, jau seniai praeity. Dabar salotų apibrėžimas toks platus, o jų variacijų – tiek daug, kad jos tapo nepavaldžios…
Man prireikė laiko suprasti, kad ne visi pinigai turi būti uždirbami darbe, į kurį rytais tingisi keltis. Rašyti tinklaraštį – geriausiais mano kadaise priimtas karjeros sprendimas; ir tik dabar aš…
Vos tik už lango ima barbenti lietus ar po kojomis sušiugžda jau nukritę pageltę lapai, taip ir šnabžda kažkas mintyse – rudenėja… Galbūt ir taip, bet – trepteliu mintyse koja…
Kažin, kiek kartų žmogui reikia pamėginti būti kažkuo kitu, kad suprastų, jog tikrieji džiaugsmai, savęs realizavimas, pilnatvė ir harmonija laukia tame kelyje, kuris yra skirtas TAU? Bandymas būti kažkuo kitu…
Noriu apkabinti šį saulės spinduliais dosnų pavasarį ir niekad nepaleisti. Noriu išjausti jį visa širdimi; įkvėpti jo tiek giliai, kiek tik įmanoma. Įsidėti į kišenę, kad visada būtų šalia. Kad…
Tą dieną, kai mano beveik aštuonių mėnesių sulaukęs Joris staiga nustojo valgyti, planavau pabaigti įpusėtą tekstą apie tai, ką jis valgo, kaip gerai jis valgo, ir kokias gudrybes esu atradusi…
Visada sakiau ir sakysiu, kad kūdikiai savo tėvus išmoko jei ne daugiau, tai tikrai ne mažiau nei tėvai išmoko savo mažuosius. Tų dalykų tiek daug, o vienas iš labai svarbių…
Man patinka save apsupti gražiais daiktais. Jų dėka gyvenimas tampa gražesnis ir laimingesnis, o dienos mielesnės; ir aš nesutinku, kad tai yra paviršutiniškumas. Su gražia suknele aš jaučiuosi kur kas…
Neturiu tam laiko. Kaip dažnai šie žodžiai išsprūsta iš lūpų jums, kaip dažnai juos išgirstate iš aplinkinių? Kartais man tikrai atrodo, kad mes visi neturime laiko – kažkur jis ištirpsta,…
Aš nežinau, kokia tai yra ketvirto mėnesio magija, bet ji tikrai egzistuoja. Prisimenu, skaičiau Agnės mintis apie tai, kaip ketvirtąjį dukrytės Sofijos mėnesį ji sugrįžo į save, o motinystė tapo…
Kiekvienais metais be proto laukiu švenčių, tačiau lygiai taip pat lyg koks lengvumas užplūsta, kai jos praeina – pasitikus naujus metus, jaučiuosi gavusi baltą popieriaus lapą, spalvotus pieštukus ir progą…
Ruduo, medžius ir pasaulį baigiantis nudažyti šimtais raudonos ir geltonos atspalvių, vakar dovanojo saulę. Visi kaimynai sukruto paskutinįkart nupjauti dar žaliuojančią žolę, visi plačiai atvėrė namų langus. Kažkas, po nosimi…