Pirmoji diena Zakopanėje mus pasitiko dosniai: ir saule, ir liūtimis. Sunkūs debesys tai paslėpdavo kalnus pilkumoje, tai nuslinkdavo ir atverdavo saulėje nutviekstas jų viršūnes. Man rodos, dar niekad nežygiavom kalnuose toookiu permainingu oru!
Jei ko ir galėjom pasimokyti iš šios dienos, tai dviejų dalykų. Pirmasis, neverta aklai pasitikėti orų prognozėmis, kai esi kalnuose, nes permainos nuo kalnų neatsiejamos. Ir antrasis, galbūt pats svarbiausias, kad nėra blogo oro žygiams. Žinoma, dangumi besiridinėjanti saulė bet kokią dieną padaro gražesne, bet ir pasivaikščiojimai po debesis turi savo žavesio.
Pirmai dienai norėjom pasirinkti ką nors ne pernelyg sudėtingo, kojoms apšilti. Na, taip, vis atslenkančios liūtys žygiavimo sąlygas gal kiek ir apsunkino, bet ei – juk galima žvelgti kaip į nuotykį!
📍 DROGA POD REGLAMI / SIKLAWICA / SARNIA SKAŁA (1377 m)
△ Žygio pradžia: Dolina Strążyska automobilių stovėjimo aikštelėje (30 zl/diena).
△ Įėjimas į Tatrų nacionalinį parką yra mokamas, kaina suaugusiam – 9 zl/diena.
△ Atstumas: apie 12 km (maršrutas žiedinis / ratu).
△ Pakilimas: 504 m.
△ Sudėtingumas: lengvas-vidutinis.
📸 FOTOREPORTAŽAS
Žygiuoti pradėjome Dolina Strążyska kryptimi (raudonuoju maršrutu). Pasiekę kalnų trobelę, ėjome tolyn ligi Siklawica krioklio (geltonuoju maršrutu), kuris atrodo tikrai gana įspūdingai – sraunia srove krinta daugiau nei 23 metrus žemyn.
Pasukę atgal ir grįžę iki kalnų trobelės, nuo čia laipteliais kilome aukštyn link Sarnia Skała (1377 m. virš jūros lygio) (juoduoju maršrutu). Pakeliui ne kartą buvom išmaudyti staigių, trumpų liūčių, bet galiausiai slidžiais, lietaus nugludintais akmenimis pasiekę viršų, buvome apdovanoti gražios panoramos: vienoje pusėje Zakopanės miestas, kitoje – kalnų grandinė ir viršukalnės, tarp kurių ir Giewont viršuje stūksantis kryžius.
Daugelis nuo Sarnia Skała atgal grįžta tuo pačiu maršrutu, bet mes visada, jei tik yra galimybė, renkamės keliauti ratu. Tad ir šįkart pasirinkom grįžti Dolina Białego slėniu (geltonuoju maršrutu). Sprendimas buvo geras: šioje kelio dalyje buvo mažiau žmonių, o aukštomis uolomis įramintas takelis bei šalia tekančio upelio čiurlenimas buvo maloni žygio pabaiga.
Nėra blogo oro, tik bloga apranga, – sako žmonės. O kuo jau kuo, bet patikima žygių apranga esu pasirūpinusi nuo galvos iki pirštų galiukų – ačiū už tai mano mylimiems partneriams „Hiatus“ (#reklama).
🗺️ MARŠRUTO ŽEMĖLAPIS
