Ežerais šias atostogas pradėjom, ežeru ir pabaigėm. Paskutinę kelionės dieną pasirinkom žygiuoti link Velické Pleso. Maršrutas vingiavo ir kilo aukštyn akmenuotais tankaus miško takais, kol už kiek daugiau nei poros valandų priėjom dar vieną kalnų apsuptą ežerą.
Tolumoje šniokštė didžiulis krioklys, o vėjas buvo toks didelis, kad vertė iš kojų. Vandens paviršiuje baltais purslais lūžo mažutės bangelės, o mes netrukom susisluoksniuot visus drabužių sluoksnius. Nuoširdus patarimas: keliaudami į kalnus rudenį, tarp visų sluoksnių nepamirškit ir termo aprangos.
Apėję aplink ežerą, ieškoti ramesnės vietelės pietums ir kavai grįžome atgal į mišką. Puodelis karštos kavos (Joriui – arbatos) buvo tai, ko norėjosi labiausiai. Dar norėjosi pirštinių, bet jas turėjo tik Joris, šypt.
Kai čia atvykom prieš beveik savaitę, temperatūra siekė +16 ir žygiuojant norėjosi išsiplikinti iki maikutės. Dabar orų programėlė man sakė, kad „feels like -2“. Ką gi, toks ir buvo jausmas.
Šis maršrutas tikrai patiks mėgstantiems pasivaikščiojimus miškų takais ir mylintiems ežerus. Mums jis buvo jauki, žaviom rudens spalvom išmarginta atostogų pabaiga.
Mes pakeliui namo.
Visus mūsų žygių Slovakijos Tatruose pasakojimus galite rasti ir skaityti čia.
📍 VELICKÉ PLESO (1665 m)
△ Žygio pradžia: Starý Smokovec, šalia Chata Vodár
△ Atstumas: apie 16 km (linijinis maršrutas).
△ Pakilimas: 687 m.
△ Sudėtingumas: vidutinis.
🗺️ MARŠRUTAS
▪️ Automobilį palikome požeminėje Starý Smokovec aikštelėje (10 eur/diena, galima atsiskaityti kortele).
▪️ Žygį pradėjome Starý Smokovec, netoli Chata Vodár (geltonuoju maršrutu). Po trumpos asfalto atkarpos pasukome dešinėn miško takeliu. Kiek daugiau nei dvi valandas kilome viršun link Velické pleso. Kelias akmenuotas, beveik visą laiką veda per gana tankų mišką.
▪️ Pasiekę ežerą, apėjome aplink jį (🟢).
▪️ Atgal grįžome tuo pačiu maršrutu.
