Mieliniai riestainėliai

Kalendoriui rodant pavasarį, o už lango krentant baltutėms snaigėms, žiemą iš kiemo išvaryti norisi kaip niekad stipriai. Pasiilgau šilumos, veidą švelniai glostančios saulės, lengvų batelių ir plonų megstukų. Jokių paltų, jokių storiausių šalikų ir kumštinių pirštinių. Jokių vilnonių kojinių ir kelnių po kelnėm, palaidinių po palaidinėm. Jokių drėbėjimų šaltais vakarais ar žvarbiomis dienomis. Pasiilgau to lengvumo jausmo, kai rodos, nusimetęs visus žiemos sunkumus ir penkis sluosnius drabužių, gali skrieti žaliuojančiais takeliais. Lengva it pūkas…

Užgavėnės – diena, kai visi vieningai veja žiemą iš kiemo. Apie pačią šventę ir senas jos tradicijas galima pasakoti labai daug ir labai ilgai… Bet saulėtoje virtuvėje mes kalbam apie maistą, todėl štai kas yra svarbiausia: pirma, per Užgavėnes reikia „valgyti tiek, kad pilvas būtų kietesnis už kaktą”; antra, per Užgavėnes tradiciškai reikia valgyti daug blynų. O jei norisi ne tik blynų, dar kuo puikiausiai juos keičia spurgos, bandelės, žagarėliai… smaližių rojus.

Beje, šiais metais ši smaližių rojumi kvepiantis diena pasitaikė labai jau įdomią dieną – kovo aštuntąją. Bet nieko tokio – mes šįkart etikos principų nepažeidėm ir Morę sudeginom ne per Moters dieną, o šiandien – Užgavėnių šventėje Rumšiškėse. O jei jau šiandien šventėme, tai šiandien ir smaližiavome. Mieliniais riestainėliais – nepavykusiais ir tuo pačiu labai pavykusiais.

Skonis: 9/10. Iš pirmo žvilgsnio šie riestainėliai aiškiai nepavykę – nes turėjo būti spurgos. Bet iš kitos pusės – dar ir kaip pavykę. Nes šiek tiek primena žagarėlius, bet yra šiek tiek puresni. Truputį saldesni. Bent man – dar skanesni. Kažkas tarp bandelės ir žagarėlio. Riestanėliai, kurie prie puodelio arbatos skanaujasi labai laaabai puikiai.

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Kur radau? „Virtuvė”, Nr. 3 (22)