Nors anapus lango dar nėra nei trupinėlio balto sniego, o medžių šakos vis dar pasipuošę rusvai rausvais vėjo blaškomais lapais. Nors mano mylimasis violetinis žieminis paltas dar giliai spintoje, o kepurė vis dar yra tik stiliaus detalė. Nors prekybos centrai dar nepakeitė žvakučių į margaspalves girliandas, o iš senamiesčio parduotuvėlių langų dar praeiviams nemojuoja maži Kalėdų seneliai… Nors dar taip labai labai per anksti, bet aš jaučiu artėjančias Kalėdas. Pagaunu save vis dažniau mintyse rašančią Kalėdinių dovanėlių sąrašą, Kalėdinių kepinių meniu, Kalėdinių išvykų tvarkaraštį ir tūkstančius smulkmenėlių. O vakar pagavau save perkančią (jau!) pirmąją šių metų Kalėdų dovaną. Ne-į-ti-kė-ti-na, bet koks geras jausmas!
Geras jausmas dabar, nes žinau, kad po poros mėnesių, kai Kalėdos tikrai ateis į mūsų kiemus, tas jausmas kažkur išsisklaidys… Kažko truks – kažko nematomo ir neapčiuopiamo – iki pilnos laimės. Norėsis susigrąžinti tas vaikystės dienas, kai Kalėdų senelis dar buvo tikras, kai jis lysdavo per kaminus, o gal įsilauždavo pro duris, sudėdavo kalnus dovanėlių po eglute ir išskrisdavo savo rogėmis į savo amžinos žiemos šalį iki kitų metų. Norėsis susigrąžinti tą laiką, kai Kalėdos buvo beprotiškai nesuvokiamas stebuklas.
Taip būna kasmet. Gal bus ir šiemet, o gal ir ne – nesvarbu. Svarbu, kad šiandien aš džiūgauju it vaikas, gyvenu laukimu ir… džiaugiuosi šia akimirka. Ir iš to džiaugsmo kepu pyragus tau ir sau, jam ir jai, visiems… Nes taip ir reikia 🙂
Skonis: 10/10. Dešimt su pliusu, tik su viena sąlyga – jei valgysite labai iš lėto, su puodeliu nesaldžios kavos/arbatos ir mėgausitės kiekvienu kąsneliu. Arba, jei nelabai mėgstate apsisaldinti gyvenimą, dalinkite pyragą ne į 10, o į 20 porcijų ir valgykite po mažą gabalėlį. Ar net po kąsnelį – it saldainius. Bet būtinai paragaukit, nes šis pyragas nuostabus. Po tokių kepinių imi ir supranti, kodėl visi taip myli David’ą Lebovitz’ą 🙂 Pyragas plonytis, su plonučiu trapiu nesaldžiu pagrindu ir su plonu karameliniu migdolų sluoksniu. Tokiu, hm, tąąąsiu, na žinot, kaip karamelėėė… Labai saldžiu, bet fantastiškai skaniu. Rekomenduoju!
Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.
Kur radau? pas David Lebovitz
Migdolų pyragas
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
Tešlai:
1 puodelis (140 g) miltų
1 valg.š. cukraus
½ puodelio (115 g) šalto sviesto, supjaustyto kubeliais
1 valg.š. ledinio vandens
½ arb.š. vanilės esencijos
1/8 arb.š. migdolų esencijos
Įdarui:
1 puodelis (250 ml) grietinėlės
1 puodelis (200 g) cukraus
1/8 arb.š. druskos
1 puodelis (80 g) migdolų plokštelių
1/8 arb.š. migdolų esencijos
2 arb.š. Grand Marnier ar Amareto
GAMINIMO EIGA
PARUOŠKITE TEŠLĄ
1. Sumaišyti miltus ir cukrų.
2. Sudėti sviestą ir trinti tarp pirštų tol, kol susidarys smulkučiai trupinukai.
3. Supilti vandenį, esencijas ir išminkyti vientisą tešlą.
4. Tešlą suformuoti į plokščią diską, suvynioti į maistinę plėvelę ir dėti į šaldytuvą, visiškai atšaldyti.
5. Išėmus iš šaldytuvo, tešlai leisti šiek tiek pabūti kambario temperatūroje ir iškloti ja (naudojantis pirštais) riebalais išteptą tartos formą.
6. Kepimo indą dėti į šaldytuvą ir visiškai atšaldyti.
7. Įkaitinti orkaitę iki 190 °C temperatūros.
8. Kepti apie 10-15 minučių, kol tešla gražiai pagels.
9. Jei kepant tešla nuo kepimo indo kraštų ima „trauktis“, kepimo formą reiktų ištraukti iš orkaitės nors ir vidury kepimo, pirštais atsargiai grąžinti tešlą į vietą ir kepti toliau.
10. Išimti iš orkaitės.
PARUOŠKITE ĮDARĄ
1. Orkaitės groteles ar skardą ištiesti kepimo folija.
2. Dideliame puode virti grietinėlę, cukrų ir druską, kol pradės virti. Toliau virti ir kai masė pradės putoti, nuimti puodą nuo ugnies ir įmaišyti migdolus, migdolų esenciją ir likerį.
3. Paruoštą įdarą supilti į kepimo indą, ant tešlos. Prieš kepant, įsitikinti, kad įdaras ant tešlos pasiskirstė tolygiai, migdolai „nesušoko“ į vieną vietą. Tuomet dėti į orkaitę.
4. Kepti apie 30 – 35 minutes, kol pyragas taps šviesios kavos spalvos. Leisti atvėsti kelias minutes. Pyragui atvėsus, atsargiai išimti iš kepimo indo ir patiekti.
35 komentarai
aha, aha, prie manųjų must bake jis irgi tūno.. kažkur.
sakytai, kaip ir begalė kitų? tikra tiesa, bet (!!!!) jų skaičius pamažu ėmė trauktis-trauktis-trauktis. neįtikėtina??
beje, kalėdos? oho! tiesa, aš irgi sakau, kad jos „jau tuoj” (įpratusi taip laiką dalinti: mano gimtadienis – tėčio gimtadienis – kalėdos), bet man dar grynų gryniausias ruduo!
Jule, aš tavimi didžiuojuos! 🙂 Ir tikrai neįtikėtina, bet dar labiau neįtikėtina tai, kad – oho, sutapimas! Tik… pas mane traukias ne dėl to, kad kepu daugiau, o dėl to, kad dabar ieškau recepto tik tam kartui (na, seniau sugalvojus kepti pyragą, išsisaugodavau bent dvidešimt, dabar – tik tą vienintelį). Kažkaip neberandu laiko šitoms manijoms, nors jau pasiilgau.. 🙂
O dėl rudens – aš ir sakau. Ruduo, tikriausias ruduo, bet man jau kvepia. Ech 🙂
Na, manojo Traukimosi priežastis irgi tokia – tiesiog paprastai nebeieškau naujų receptų, o pasiknisu kompiuterio/lentynų lobynuose. Taip po truputį, po žingsnelį, ir kasuosi tose krūvose, kurios atrodė jau neįveikiamos!
Bliamba, kaip noriu tau tikrą laišką parašyti. Ar bent tikrą e-laišką.
Jul, žinok, aš net nežinau kaip dažnai apie tai pagalvoju. O paskui – „rytoj”, nes didesnio įkvėpimo tikiuos ar dar ko – čia dar suprasti mane sunku 🙂 Bet faktas, kad tas rytoj tęsias jau n rytojų, o laiško kaip nerašau, taip nerašau… Velnias, reik taisytis 🙂
P.S. O žinai… popieriniai laiškai… kažkas toookio, šimtą metų akyse nematyto :))
p.s., atsinaujinote ,)
Mhm, pagaliau wordpress’as pasiūlė man labai patinkantį šabloną! 🙂
Pyragas plonytis, su plonučiu trapiu nesaldžiu pagrindu ir su plonu karamelini migdolų sluoksniu. Tokiu, hm, tąąąsiu, na žinot, kaip karamelėėė…
Asta… ( prieštaringas žvilgsnis ).
Diana, omg, aš matyt bais nesupratinga, bet va sėdžiu ir galvoju – čia tie prieštaringi žvilgsniai gerąja ar blogąja prasme? 🙂
Gerąja )
Bet… gosh.
Aš buvau priversta išsisaugoti dar vieną receptą tam ir taip jau neišmatuojamam ‘dokumentyne’.
O, dabar jau supratau :)) Nieko, Diana, nieko, juk kada nors… :)))
Uhhh perskaičiau savas mintis, dar vakar įdėjau tokį panašų įrašą apie Kalėdas, kad nors dar ir anksti, bet aš jau joms ruošiuosi… Keista:)
Ineta, aš dabar įrašus kažkaip taip išeina, kad skaitau pora savaičių atsilikdama, todėl taviškį tik dabar pamačiau – na tikrai, sutapimai! 🙂 Keista, bet tas keistumas toks mielas širdžiai… Džiugus 🙂
Vertas nuodėmės – be jokių abejonių 🙂 manau įveikčiau du didelius gabalėlius, nes tikrai tikrai gundančiai atrodo 😀
Sima, bet žinok, tie gabalėliai tikrai bais saldūs. Nors ir skanūs be galo, bet beprotiško kiekio šio pyrago nelabai išeis vienu prisėdimu suvalgyt – o tai ir savotiškas pliusas gali būti, iš reikiamo kampo pažvelgus :))
Labai labai labai norėčiau tokio. Ir irgi dedu į sąrašą 😉 taip ir jaučiu jį tirpstant burnoje…
Indre, dėk 🙂 Išbandyti jį tikrai verta, todėl drąsiai rekomenduoju 🙂
O, kaip gražiai atsinaujino „Saulėtos virtuvės” tapetai..Ir tokia gera naujiena su šituo pyragu. Mmm, numirt turbūt gali neparagavęs šito.
Monika, ačiū ačiū 🙂 Labai ieškojau širdžiai mielų tapetų ir atrodo, kad pagaliau radau 🙂
O ar šio pyrago neparagavus numirt galima nežinau, bet verčiau jau paragauti – tikrai verta :))
O gal žinai savosios kepimo formos matmenis? Nes ketinu daryti 20cm formoje ir neapsisprendžiu ar porcija dalyti per pusę 🙂
Taip, Lina, manoji forma yra 22 cm. skersmens 🙂 Tavo, kaip supratau, irgi apvali, tik 20 cm skersmens? Tuomet manau, kad nieko tokio, tiesiog suformuosi aukštesnius kraštelius ir bus kiek storesnis pyragas. Arba ieškok didesnės kepimo formos :))
mhmmm… na, šis ir mane sužavėjo 🙂 reikės kada prisėsti prie jo
Odeta, tikrai verta prie šio prisėst 🙂 Sėkmės ir skanaus! 🙂
Ką tik iškepiau.. Mano orkaitė tikriausiai per karštai kepa negu rodo. Kažkip padegė kraštai visai, bet pats pyragas gavosi tai toks rudas rudas.. Mmm, iš orkaitės ištraukiau prieš pusvalandį, dabar jau jo liko tik 1/5 dalis.. Stebėtina, bet ta saldybė kažkur ištirpo.. Nepastebimai.. O aš ir galvoju, ko tokie namiškiai tylūs..
Monika, negaliu už tavo orkaitę šnekėt, bet kad kartais tokių „čiūdų” būna, tai faktas 🙂 Ale jei vis tiek akyse pyragas nyksta, tai matyt, viskas puikiai gavosi ir namiškiai, tyliai kramsnodami, įvertino teigiamai :)) Džiaugiuosi 🙂
o aš su klausimu ne apie pyrago kepimą, bet nuotraukos pateikmą… Noriu paklaust su kokia programa padarot tokį koliažą su užrašu? Koliažus darau su picasa, bet užrašo nemoku uždėt. Jei yra nesudėtingas būdas – gal galėtumėt išduot paslaptį? 🙂
Jurga, Picasos aš neturiu ir ja niekada nesinaudojau 🙂 O nuotraukytes sujungiu ir užrašus sudedu su Photoshop’u 🙂 Kažkada tą patį dariau su PaintNET programa, bet dabar jau jos nebeturiu. Kito būdo su kitomis programomis nesu bandžiusi 🙂
aga, ir as prie tu, kurios issisaugo DAR ir DAR viena recepta, kuri butinai reikes isbandyti :):)
bet as tai rami del ju gausos – vis tiek isivaizduoju, kaip as juos bandysiu kai vaikai atvazines sekmadienio (greiciausiai ne kiekvieno) pietums. o tu vaiku kol kas tai tik vienas ir tas pats keturiu menesiu :)))))
Kokios mielos ir jaukios fantazijos :)) Ir labai linkiu, kad jos išsipildytų ir atneštų begalę džiaugsmo 🙂
Sveiki,
Susigundziau iskepti si Pyraga, nesu kepeja, todel, Matyt, taip sudetingai suprantu recepta:)
Kepti tarta po grotelemis isklotomis kepimo pieriumi. Nesuprantu kokia paskirtis kisti kepti tarta po grotelemis uzdegtomis, ar pyragas turi buti vidury orgaiteje, nes siaip groteles buna vidury, tai pyraga reiktu deti I apacia, o ten labiau kepa apacia, to ir reikia? Ar via delto groteles pakelti I virsu ir Pyraga deti I Vidury? O gal deti ant groteliu?
Aciu uz atsakyma.
Labai gali būti, kad aš pati recepte esu parašius šį punktą itin painiai 🙂 Esmė tokia, kad rekomenduojama groteles (ar skardą) iškloti folija – tam atvejui, kad jeigu karamelės priburbuliuotų, ji patektų tiesiai ant folijos ir nereikėtų šveisti daugiau indų nei privaloma 😀
Sėkmės!
Sveiki, būtinas yra Grand Marnier ar Amaretas? Gal galima juos pakeisti kuo nors kitu, pvz. brendžiu? 🙂
Aiste, galite keisti brendžiu, o galite nepilti visai 😉
Išbandžiau! Labai paprasta iškepti ir labai skanu! Tikrai nepasakyčiau, kad labai saldu, gerai, kad ir nemažinau cukraus kiekio. Tikrai kepsiu dar ne kartą!
O kam reikalinga groteles iskloti folija, nelabai supratau tos dalies 🤔
Dominyka, rekomenduojama standartines orkaitės groteles (ar skardą) iškloti folija – tam atvejui, kad jeigu karamelės priburbuliuotų, ji patektų tiesiai ant folijos ir nereikėtų šveisti daugiau indų nei privaloma 😀