Kūčiukų receptą tinklaraštyje per dvylika rašymo metų publikavau tris kartus. Paskutinįkart, prieš septynerius. Patikrinusi juos visus supratau, kad dar nesu užrašiusi to, pagal kurį kūčiukus kepiau šiemet, pernai, užpernai ir dar keletą metų prieš tai. Vienas slaptas ingredientas, kuris kūčiukams suteikia malonų poskonį, atkeliavo iš mano vyro močiutės virtuvės. Tai – tarkuotos citrinų žievelės. Citrinas mėgstu visur kur, tad ir čia man jos dera labai puikiai.
Traškūs ar minkšti, turbūt paklausit? Aš juos kepu vidutinio dydžio, tad išorėje jie traškūs, o viduje – gana minkšti. Bet iš tiesų minkštų ir traškių kūčiukų formulė yra visai paprasta:
- jei formuosite visai mažutėlius ir orkaitėje leisite paskrusti kiek labiau, o vėliau sąžiningai laikysite visiškai sandariame inde, jie tikrai bus traškūs;
- jei formuosite kiek didesnius ir kepsite trumpiau, jie bus minkšti it mažytės bandelės.
Ar jau kepėte šiemet kūčiukus? Ar kepsite? Viliuosi, kad receptu dar spėjau pasidalinti laiku – juk vos kelios dienos beliko iki Kūčių vakarienės.
Lai būna šis laikas pilnas ramybės, tikrumo ir gražių minčių. Jaukaus savaitgalio!
