Tai pats paprasčiausias keksas – kvepiantis vanile ir sviestu, paruošiamas lengvai kaip dukart du, minkštas ir labai gardus. Man pats skaniausias, kol dar šiltas, su stikline pieno. Toks mažas šuolis…

Prietarais gyvenime netikiu (ar bent jau labai stengiuosi netikėti), o štai liaudies išmintimi – kartais tikiu net labai. Pavyzdžiui, tikiu, kad „kaip šauksi, taip atsilieps“. Arba, kad „ta koja“ pradėtas…

Pagaliau. Savaitgalis, per kurį nebėgam tekini, lyg bijotume kažką svarbaus praleisti. Sekmadienis, skirtas buvimui (ir tin-gė-ji-mui!) namuose. Jei vasarą toks laiko švaistymas veltui būtų tiesiog nedovanotinas, rudenį gyvenimas bent truputį…

Mažiau yra daugiau. Savo prieskonių lentynoje šią taisyklę išmokau gana seniai – turiu ne tokią ir didelę dėželę, kurioje telpa viskas, ko man dažniausiai pakanka. Šiuo metu tarp mano mylimiausių…

Kuo vėsesni orai, tuo sotesnės vakarienės. Ar ir jūsų meniu keičiasi kartu su metų laikais? Pas mus į karaliaujančių pozicijas vėl grįžta makaronai. Visokiausiais pavidalais, su įvairiausiais priedais; svarbiausia –…

Lygiai prieš metus tokiu metu mes jau dėjomės daiktus į lagaminus, lagaminus (ir dar dešimtį maišelių-dėželių) lyg kokį lego talpinom į automobilio bagažinę, ir tada – tada leidomės į kelią…

Yra dalykų, kurie niekad nepabosta, kurių niekad nebus per daug. Dalykų, kurie vi-sa-da džiugina. Pataisykit mane, jei klystu, bet obuolių pyragai rudenį – ir laimė, ir meilė! Viskas sutelpa juose,…

Ir vėl lyja. Dar truputį ir, atrodo, lietus galėtų nuplauti visus vasaros prisiminimus. Vaikiško krykštavimo pilnos maudynės ežere, savaitgaliai kaime, lysvėse nokstančios braškės, kepsninėje spragsinčios malkos ir gardžiausi pietūs gamtoje,…

Tą liūdesį dėl kelionės į Kretą, kuri taip ir neįvyko atėjus karantinui, aš jau tikrai išliūdėjau. Kaip ir tikriausiai visi, netikėtai atsisveikinę su išvykom į svečius kraštus, atradau, kodėl tai…

Kol miškuose ir soduose vis dar noksta uogos, – vis dar truputį vasara, tiesa? Kelias dosnias saujas saldžių aviečių subėriau į grietininių keksiukų tešlą; jei mėgstate labai minkštus, drėgnus, purius…

Kai kuriuos receptus, prieš pasidalindama su jumis, išbandau tiek kartų, kad galėčiau, kaip kad šįkart, garantuoti: šie takai puikiai tinka sočiam užkandžiui, pietums, vakarienei ir net pusryčiams; jie pradžiugins draugų…

Tokia jau yra ta silkė: ją mėgsti, jos nemėgsti, arba mėgsti, bet vis tiek kažkodėl valgai tik kartą metuose per Kūčias, šypt. Kuriam variantui priklausot jūs? Aš, akivaizdu, silkę mėgstu.…

Ši vasara buvo nekeptų sūrio tortų vasara! Nesuskaičiuočiau, kiek jų iškepiau iš viso, bet žinau, kad „Saulėtoje virtuvėje“ išsaugojau tris visiškai nuostabius sūrio tortų receptus: braškinį, citrininį, o dabar –…

Vieną rytą jaučiu, kaip laukiu rudens, kitą popietę, saulei nutvieskus kambario grindis, širdį suspaudžia, nes suprantu, kad vasaros pasiilgsiu dar jai nė nespėjus pasibaigt. Nežinau, kaip kitiems pavyksta atsiribot (o…

Net nežinau, kaip įspūdžius apie šią picą sudėlioti į rišlius sakinius – jums reikėtų pamatyti, kaip godžiai ir kokie laimingi mes ją valgėm! Nors, NE, jums reiktų patiems jos paragauti!…

Už lango – saulė ir mažasis savaitgalis, ant stalo – lepūniški ir labai gardūs pusryčiai! Gyvenimas yra skanus, gražus, ir dar – gyvenimas yra kupinas draugysčių! Pradedam nuo recepto, o…

Stengiuosi nesišvaistyti aukščiausio lygmens epitetais į kairę ir į dešinę, bet ką gi daryti, jei savaitgalį man pavyko išsikepti tobulą pyragą, o šiandien – susimaišyti tobulas salotas? Skirtingi jie kaip…

Yra toks keistas laikas – dažniausiai rugpjūtį, obuoliams vis sparčiau nokstant, – kai suprantu: nors vis dar vasara už lango, bet jau štai ten, už ano kampo, už dar vieno…

Visai neseniai saulėtas virtuviukas atrado žodžių junginį „visi, visi“. Kas važiuos prie jūros, Jori? Visi, visi. Kas gyvens tam žaliam name, kurį dabar statom, Jori? Visi, visi. Kas išmėtė lego…