kokosų drožlės

Kepiau šį trupiniuotį birželio pradžioje, Tėčio dienai. Skanių šviežių braškių tądien rasti nepavyko, todėl traukiau atsargas iš šaldiklio – bet dabar, kai braškių sezonas jau įsibėgėjo, drąsiai kepkite su šviežiomis.…

Vasara! Ji įsibėgėja, apsuka galvą, užima kvapą, sujaukia mintis ir primena, kad ir kiek metų mums bebūtų, kaip gera kartais į viską pažvelgti pro rožinius akinius. Kai dangumi ridinėjasi saulė,…

Kasdienė ryto dilema – dar 15 minučių miegui ar verčiau 15 minučių sotiems maistingiems pusryčiams – gali būti netikėtai skaudi. Net jei vakare nusiteikimas šimtaprocentinis (atsikelsiu!), ryte rankos gali nevalingai…

Ar gi ne likimo ironija, kad tada, kai, rodos, norėtum papasakoti tiek daug, visi žodžiai ima ir išsilaksto, o surinkti juos į sklandžius sakinius pasidaro pernelyg sunku? Kartais man būna…

Sveikas, pavasari! Pagaliau! Po šitiek tamsių rytų, po tiek šaltų dienų ir tokių storų pilkų debesų… pagaliau tu atėjai, toks šviesus ir saulėtas, toks daug žadantis, toks įkvepiantis ir ryškus.…

Atrodo, paskutinis mano įrašas bus suklaidinęs ne vieną žmogų; sulaukiau ne vieno klausimo, kodėl aš taip jaudinuosi dėl savo amžiaus (ir dar: ar nusprendžiau laikytis dietos ir visiškai atsisakyti saldumynų?).…

Visokių yra žmonių. Tokių, kurie mėgsta gaminti; tokių, kurie tai daro tik iš pareigos; ir tokių, kurie išvis negamina, nes negali to pakęsti. Pažįstu jų visokių, o ir pati tikriausiai…

Vos tik orai atšyla, mūsų gyvenimo ritmas pasikeičia iš esmės. Greitesnis, įdomesnis ir saldesnis – štai koks tampa mūsų šeimos gyvenimas, mūsų pavasario ir vasaros dienos. Bityne prasidėjus darbams, siaučia…

Lietuviai tokie, lietuviai anokie. Niūrūs, susiraukę ir burbantys žmonės. Na, nesakykit, juk ne aš viena dažnai girdžiu tokius žodžius? Ypač daug ir dažnai tokių frazių galima išgirsti oro uostuose, grįžtant…

Tikiu, kad kiekvienas žmogus, kurį sutinkame savo gyvenime, yra svarbus. Tikiu, kad visi, su kuriais susiduria mūsų keliai, turi reikšmę mažiems mūsų pasauliams. Kaip ir kiekvienas sprendimas, kurį priimame; kiekvienas…

Pirmadienis. Septinta valanda ryto ir skambantis žadintuvas. Ta pati įkyri melodija – jau bent kokius ketvirtus metus iš eilės, ir kaip neišprotėti? Geroji pusė ta, kad labai greitai norisi ją…

Blynų fiesta pas mus prasidėjo jau šeštadienį. Jis norėjo bulvinių, o aš jau kone visą savaitę svajojau apie bananinius. Teko ieškoti kompromiso, o jį radome per maždaug dvi minutes: reikia…

Man patinka vasaros. Šiltos ir saulėtos. Spalvingos ir įkvepiančios. Gaila, kad ši tokie trumpa. Kaip ir daugelis, iš tiesų… Laikas visada bėga bent keliais žingsniais greičiau nei mes tikimės. Mano…

Dienos darbe bėga be galo lėtai. Gal dėl to, kad vasara. O gal dėl to, kad tas kalendoriaus lapas prie darbo stalo, kuriame ryškiai rožine spalva buvo sužymėtos atostogų dienos,…

Vieną kartą atokiame mieste – mieste, kuriame lijo dažniau nei švietė saulė; ir mieste, kur žmonės dažniau šluostės ašaras nei kvatojo balsu – kartą štai tokiame mieste gyveno maža mergaitė.…

Kaip orą gaudau paskutines akimirkas kartu. Godžiai pirštais įsikabinu į kiekvieną minutę, praleistą kartu. Kolekcionuoju kiekvieną šypseną. Kiekvieną žodį. Į širdį įsidedu ir užrakinu skardų juoką – kaip jis šildo……

Prisipažinsiu, esu išranki maistui. Na, šiek tiek išranki. Tikrai ne taip labai kaip kai kurie, kurių vardų neminėsiu, bet savų antipatijų tikrai turiu. Niekad nevalgiau, nevalgau ir mane tiesiog purto…

Saldžiai miegoti iki pusės dvylikos ir vis dar tingėti keltis iš šiltų patalų. Skaityti ne konspektus, tačiau grožines knygas. Neskaičiuojant laiko. Žiūrėti kalėdinius filmus su visada laiminga pabaiga. Mėgautis neįtikėtinais…

Taip, karšta, aš žinau. Taip, labai karšta. Jau girdėjau, kad sunku net vietoje ramiai išsėdėti, ką bekalbėt apie kažko veikimą. Girdėjau. Kaip ir tai, kad jau pabodo. Kad kasryt pykstiesi…

Tyliai slenka laikas, nepalikdamas pėdsakų ir pranykdamas taip, lyg jo niekad nebūtų buvę. Žiemas keičia pavasariai, o net nespėjus jais atsidžiaugt visa širdim, prisiuostyt vyšnių žiedų iki galvos apsvaigimo, į…