Ar jau kepėte šiemet meduolių? Pirmuoju sniegu apdovanojęs savaitgalis – pats metas pripildyti namus stebuklingų Kalėdų aromatų. O tuomet… prieš paslėpdami meduolius laukti Kalėdų (ar prieš suvalgydami juos dabar pat!),…
Tikiu, kad kartais daug žodžių nereikia. Juk būna, kad kartais, kai jų per daug, žodžiai tik sujaukia magiją. Todėl tyliai, tyliai, – tiesiog dalinuosi receptu ir linkiu visiems į širdis…
Nors sveikas protas lyg ir bando man kuždėti, kad Kalėdoms ruoštis dar truputį per anksti, iki švenčių likusias dienas skaičiuoti pradėjau jau spalio viduryje. Tiesa ta, kad net ne pačios…
Kai miestai pavirsta Kalėdų miestais. Sausainiai – meduoliais. Šypsenos – Kalėdų ir gerumo šypsenomis, o svajonės ir lūkesčiai – Kalėdų stebuklais. Kai dienos skaičiuojamos iki Kalėdų ryto, kai vakarai ima…
Nauji metai į mano gyvenimą visada įsiveržia kartu su nauju vėju. Neplaiksto tas vėjas nei užuolaidų, nei sijono aplink kojas, bet sujaukia mintis visada. Kaskart, nukrausčius Kalėdų vaišių stalą, krentu…
Suskaičiavau, kad kepu juos jau aštuonerius metus iš eilės. Tai kaip tuomet kitaip galėčiau vadinti? Tik skaniausiais kalėdiniais meduoliais. Turime tradiciją pirmąją meduolių partiją iškepti dar gerokai prieš šventes, pavyzdžiui,…
Mūsų 33 valandų trukmės pabėgimas į Kopenhagą buvo… netikėtas. Kaip ir daugelį dalykų gyvenime, šį planą sukurpėme beveik ekspromtu. Penkiolika metų kartu – juk ne juokas, reikėtų tai paminėti, o…
Buvo Kalėdos. Paprastos, jaukios, tarp pačių artimiausių. Labai sočios ir labai skanios. Aš, kaip paprastai, dirigavau saldžiąjam stalui, todėl šventės buvo ir gausiai saldžios. Ragavom ir Marjolaine tortą (apie jį…
Kartą, dar visai palyginti neseniai, vos prieš kelis metus, buvo toks pašėlęs gruodis, kai iškepiau keliasdešimt meduolinių namelių. Kepiau vakarais, po studijų; kepiau savaitgaliais; kepiau prieš vidurnaktį ir po jo.…
Nežinau, kaltas oras ir žiema, ar kaltas bėgantis laikas, tačiau… Dievaži, tapau tikra miegalė. Žmonės keičiasi? Ir poreikiai žmonių keičiasi? Žmonės sensta ir jiems reikia daugiau miego? Ne, geriau tiesiog…
Ilgais tamsiais gruodžio pabaigos vakarais. Kai tamsių namų languose mirksi šventinės lempelės, o ant palangių plevena žvakės liepsna. Kai už uždarų durų girdi šiugždant dovanų popierių ir stebi pirštus, mikliai…
Dažniausiai šventės eina lėtai ir po truputį, lyg erzinant. O paskutinę dieną, įlindus į virtuvę iškepti torto, pyrago, keturių rūšių sausainių, sulipdyti trijų rūšių saldainių ir dar šio bei to…
Kai už kelių dienų, kelių savaičių ar net už kelių mėnesių manęs kas nors paklaus – o kokios buvo tavo Kalėdos? – aš nedvejodama žinosiu atsakymą. Nes žinau jau dabar,…
Skaičiuoju dienas. Sudarinėju sąrašus ir planuoju planuoju…. Mintyse rašau atvirukus ir kuriu palinkėjimus tiesiai iš širdies. Pirštų galais beveik liečiu svajones ir nesakysiu kur slepiu dovanas nuo smalsiausių. Ar yra…
Ploju sau katučių ir tyliai pasislėpus gėriuosi kalneliu dovanų, jau nupirktų Kalėdoms. Ne, tai dar ne viskas – dar laukia glėbį malonių akimirkų atnešiantis pakavimo idėjų generavimas, pats pakavimas, atvirukų…
Atrodo, saulėtoj virtuvėj laikrodis sukasi atgal. Vakar valgėme Kalėdų tortą, šiandien kepame meduolius, kas laukia rytoj? Kepsime kalėdinį pyragą. Ir taip dar kurį laiką, nes… prieš šventes stinga laiko, per…
Pas mane namuose atsidarė Kalėdų fabrikėlis. Tetrūksta dešimties mažučių elfų, bešmirinėjančių po visus kampus ir dar Kalėdų senelio, išdidžiai vaikščiojančio ir prižiūrinčio visą procesą… Pats darbymetis. Baltas baltutėlis sniegas anapus…