muskatas

Medaus tortas – klasika, pavergusi daugelio smaližių širdis. Jis nuostabus toks, koks yra, bet… o jei pagardintume karamele? Tokia mintis man kilo vieną ankstyvą pavasario dieną, ir nebegalėjau jos pamiršti.…

00Jei tektų šias bandeles įvertinti balu, dešimtbalės sistemos tiesiog nepakaktų – jos vertos daug, daug daugiau! Tai bandelės, skirtos jaukiausioms rudens popietėms, lėčiausiems sekmadienių pusryčiams, gardžiausiems desertams. Iškepkite ir įsitikinkite…

Kiek daugiau nei mėnuo iki Kalėdų. Nesu tikra, čia daug ar mažai, bet kalėdines dainas niūniuoju jau antrą savaitę, o papildomą žiupsnį cinamono norėčiau berti į visus kepamus pyragus. Anądien,…

Šis morkų keksas – drėgnas, minkštas, labai gardus. Aptepkite jį švelniu kreminio sūrio glaistu, papuoškite morkų „rožytėmis“, mėtų lapeliais ir neįtikėtino mielumo „Dr. Oetker“ pabarstukais – tai bus jaukus ir…

Kartais desertai pasakoja istorijas. Jei paklausytumėt šių keksiukų, išgirstumėt žiemos pasaką. Apie imbierais ir cinamonu kvepiantį miestelį, šviesas languose ir sniego kepurėmis užklotus miškus. Apie namus, kuriuose skamba muzika ir…

Kepam savaitgaliui pyragą? Žinoma, kad obuolių! Jei mėgstate itin minkštus, drėgnus, aromatingus pyragus, šis jums tikrai patiks. „Sutirpstantis burnoje“ šiuo atveju yra kur kas daugiau nei tiesiog žodžiai – jis…

Pasakyti, kad mėgstu varškės apkepą, būtų truputį per maža, – aš jį tikrai labai mėgstu. Jau daugiau nei dešimtį metų vis kepu tą patį, kurį kažkada čia, tinklaraštyje, pavadinau tobulu.…

Laiką iki Kalėdų jau galima skaičiuoti valandomis, nebe dienomis. Akių mirksniais. Giliais įkvėpimais. Tikiuosi, kad šis laikas jums buvo ir tebėra gražus. Kad radot progų jį sulėtinti, pripildyti saldžių kepinių…

Atrodo, dar ką tik buvo vasara. Basom kojom braidėm ežero pakrante, skaičiavom krentančias rugpjūčio žvaigždes. Medžių lapams pradėjus gelsti, žiema atskubėjo septynmyliais žingsniais. Šiandien – dar kartą žvilgteliu į kalendorių…

Obuolių sezonas sulig rudens dienomis nesibaigia, ar žinojot? Anądien vyras namo parvežė visą dėžę (ne dėžutę, dėžę!) obuolių, skirtų žiemai. Nežinau, ar gilios žiemos jie sulauks, nes vos užmetus akį,…

Moliūginė pieniška kava, pagardinta šildančiais prieskoniais, – klasika, atkeliavusi iš Jungtinių Valstijų. Didelio ir garsaus kavinių tinklo sezoniniame meniu pumpkin spice latte pirmąkart buvo pristatyta 2003-aisiais, ir kone iškart tapo…

„Moliūgai!”, – pagalvojau iškart, pamačiusi oranžines ir pieno baltumo lėkštes, ir jau žinojau, kokį pyragą kepsiu. Trupininį, su švelniu varškės ir moliūgų kremu. Jis kvepia rudens dienomis, ilgais vakarais, saldžiais…

Košės diena! Ar žinojote, kad ji minima šiandien? Ta proga dalijuosi dar vienu košės receptu. Rudeninė, jauki, kvapni, labai skani – moliūginė avižinė košė! Skaniausią avižinę košę man pavyksta išvirti…

Sausainių būna visokių: mažų ir didelių, traškių, trapių ir minkštų, saldžių ir nelabai, kvepiančių vanile, šokoladu, o kartais – jaukiausiomis rudens dienomis. Jei yra pasaulyje būdas prisijaukinti apniukusias, lietingas rudens…

Pabundu nuo įkyraus žadintuvo signalo. Kaip ir kasryt, iš pradžių bandau apsimesti, kad jo negirdžiu – gal tik sapnuoju? Pramerkti akis rytais, kai kambaryje dar neišsisklaidžius nakties tamsa, prireikia valios…

Savaitgalio rytas. Toks tylus, atrodo galėtum išgirsti krentančią snaigę. Ar vėjo gūsį – per menką, kad sujudintų storomis sniego kepurėmis pasidabinusias pušų šakas. Žvelgdama pro langą į baltą žiemą, kvėpuoju…

Tikiu, kad kartais daug žodžių nereikia. Juk būna, kad kartais, kai jų per daug, žodžiai tik sujaukia magiją. Todėl tyliai, tyliai, – tiesiog dalinuosi receptu ir linkiu visiems į širdis…

Žinot, ką pastaruoju metu veikiu? Laukiu. Kad ir kiek kartų sau priminčiau (kad ir kaip garsiai tuos priminimus sau kalbėčiau), gyventi „dabar ir čia“ su kiekviena diena tampa vis sudėtingiau,…

Yra dalykų, kurie niekad nepabosta, kurių niekad nebus per daug. Dalykų, kurie vi-sa-da džiugina. Pataisykit mane, jei klystu, bet obuolių pyragai rudenį – ir laimė, ir meilė! Viskas sutelpa juose,…

Yra toks keistas laikas – dažniausiai rugpjūtį, obuoliams vis sparčiau nokstant, – kai suprantu: nors vis dar vasara už lango, bet jau štai ten, už ano kampo, už dar vieno…