Granolos ir vaisių sluoksniuočiai su graikišku jogurtu

 Granolos ir vaisių sluoksniuočiai su graikišku jogurtu

Nors mano atmintį vargiai pavadintum bent pusėtina, kartais iš tolimiausių užkaborių ima ir iškyla koks netikėtas prisiminimas. Štai šiandien kažkodėl prisiminiau paauglystę ir savo tvirtus planus ateityje turėti namą su laiptais; ne bet kokiais, o stikliniais ir dar šviečiančiais. O po tais stiklais dar ir augalų turėjo būti, ir akmenukų paberta. Daugiau nei keistas dabar atrodo toks vaizdinys, bet tada, puikiai prisimenu, pasakojau apie tai išsijuosus mamai, o ji juokėsi. Mama, prisimeni? Tai buvo tikriausiai prieš kokius penkiolika metų…

Planai planais, bet tikrame gyvenime čia ir dabar viskas yra kiek kitaip: augalai mano rankose vis dar tik džiūsta arba pūva, o mūsų namai yra vieno aukšto. Bet kita vertus, viskas yra dar geriau nei tie stikliniai laiptai.

Nežinau, ar čia tos nostalgiškos gimtadienio nuotaikos, ar kas, bet ėmiau ir pradėjau skaičiuoti metus atgal. Maži ir didesni dalykai jau seniai paskendę laiko migloje, tačiau kai viską sau išvardinu garsiai, turiu pripažinti: koks laimingas ir gražus yra mano gyvenimas! Ir – tai akivaizdu – pastarieji metai man dovanojo labai daug.

Prieš ketverius metus, kai buvau visai neseniai atšventusi 24-ąjį gimtadienį, per dvi akimirkas nusprendėme leistis į kelionę į kitą pasaulio kraštą. O ten, kitame pasaulio krašte, dar ir apsivilkau nuotakos suknelę, žadėdama mylėti amžinai. Ar tada, per tas dvi akimirkas, galėjome priimti dar beprotiškesnį sprendimą ir patirti dar laimingesnį gyvenimo nuotykį? Kažin.

Po metų, būdama 25-erių, sutikau Violetą. Mačiau ją pirmą kartą, visiškai jos nepažinojau, bet tai ji man pirmą kartą garsiai pasakė žodį „knyga“. Jausdama rankinėje saugiai gulinčią vizitinę kortelę, iš renginio Vilniuje į Kauną važiavau su ūžiančiu minčių sūkuriu galvoje. Man rodos, jau tos kelionės metu pradėjau mintyse kurti sąrašą skanėstų, kuriuos norėčiau sudėti į savo saldžios knygos puslapius…

Praėjo bene lygiai metai nuo to lemtingo susitikimo ir, būdama 26-erių, dalyvavau jau kitame renginyje. Šįkart jis vyko Kaune; šįkart tai buvo mano „Saulėtos virtuvės saldumynų knygos“ pristatymas. Dar dabar puikiai prisimenu tą lapkričio vakarą, savo mėlynai juodą languotą suknelę, sunkiai suvaldomą jaudulį, artimų žmonių palaikymą, glėbius gėlių ir save, lyg stebinčią viską iš šalies. Aš sunkiai galėjau patikėti tuo, kas vyksta, o kažkuriuo momentu nuo plačios šypsenos man ėmė mausti skruostus. Per tuos savo gyvenimo metus, iki kito gimtadienio, kažkaip sugebėjau įgyvendinti tai, kas neįmanoma – viena knyga virto trimis (o svarstyklės patikino, jog aš ne tik rašiau, bet ir valgiau, šypt).

Jau visai artėjant 27-ajam gimtadieniui, pavasarį, sulaukiau dar vieno pasiūlymo, trumpam išmušusio tvirtą pagrindą iš po kojų – pasiūlymo prisijungti prie nerealių žmonių komandos kitoje knygų viršelių pusėje. Ir nors labai patogiai jaučiausi savo komforto zonoje, aš tą padariau. Sukaupusi drąsą, įspyrusi sau į užpakalį – padariau ir nė akimirkos nesigailėjau.

O po poros mėnesių, jau atšventus 27-ąjį gimtadienį, dar tik apšilinėjant kojas ir pasitinkant pirmuosius mažus iššūkius naujajame darbe, pačiame vasaros viduryje norėjau žnybti sau į rankas šimtus kartų: mes turėjome savo namus, o savo svajonių sąraše aš galėjau padėti pliusiuką prie didžiausios iš jų visų! Tikrai, tikrai prie pačios DIDŽIAUSIOS iš jų visų!

 Granolos ir vaisių sluoksniuočiai su graikišku jogurtu

Taigi. Dabar man jau lygiai 28 ir kelios dienos. Nuo sausio vidurio karaliauju namuose be laiptų ir esu be proto laiminga. Žvelgiu atgal ir bijau tai sakyti garsiai, bet… svajonės pildosi, viena po kitos. Juk vien dėl to svajoti verta, tiesa?

Šiandien, jei turėčiau progą užpūsti žvakutes (ir kodėl nuo tada, kai mūsų amžius perkopia vienaženklį skaičių, žvakučių ant torto nebelieka?), širdyje puoselėčiau tris didelius (labai didelius!) norus, o gal ir keturis. Nes reikia turėti svajonių. Net visai neįtikėtinų, tokių kaip nužygiuoti piligrimų kelią. Net tokių slaptų, apie kurias baisus prasitarti net sau.

Dar nežinau, kokį stebuklą man padovanos dvidešimt aštuntieji metai, bet duris laikau atidariusi. Laukiu, nes turiu kažkur giliai tūnančią nuojautą: pokyčiai šiais metais manęs dar neapleis…

 Granolos ir vaisių sluoksniuočiai su graikišku jogurtu

Skonis: 9/10. Vietoje įprasto deserto, o taip pat – dar gardesniems saulėtiems vasaros pusryčiams. 

Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.

Porcijų skaičius: 3 porcijos.

Ar gaminčiau dar kartą? Taip.

Publikuota: Kulinarinis elektroninis žurnalas “Debesys”

 Granolos ir vaisių sluoksniuočiai su graikišku jogurtu

♥ Granolos ir vaisių sluoksniuočiai su graikišku jogurtu

6 didelių saujų vyšnių
1 arb. š. rudojo cukraus
4 abrikosų
3 didelių saujų granolos
400 g graikiško jogurto

1. Iš vyšnių išimkite kauliukus ir sumaišykite su šaukšteliu rudojo cukraus. Atidėkite į šalį.
2. Abrikosus perpjaukite per pusę, išimkite kauliukus ir supjaustykite skiltelėmis.
3. Pasiruoškite tris stiklines. Į kiekvieną dėkite po porą šaukštelių vyšnių. Ant jų dėkite po porą šaukštelių graikiško jogurto. Ant jo – po saujelę abrikosų skiltelių ir saują granolos. Vėl dėkite porą šaukštų graikiško jogurto, ant šio – šaukštą vyšnių ir porą abrikoso skiltelių. Apibarstykite dar saujele granolos.
4. Iki patiekiant laikykite šaldytuve. Prieš valgydami, susimaišykite.

 Granolos ir vaisių sluoksniuočiai su graikišku jogurtu

Comments { 0 }

Braškių Tiramisu

 Braskiu tiramisu

Retkarčiais manęs paklausia, kas nutiko „Saulėtai virtuvei“? Kodėl aš nerašau?

Aš gūžteliu pečiais. Nežinau. Kartais taip ateina pabaigos, tyliai ir lėtai.

O kartais pasirodo, kad tai tebuvo pauzė, po kurios įkvėpimas ima ir sugrįžta.

Aš nežinau, kodėl aš nerašau. Aš nežinau, kas čia – pabaiga ar artėjanti nauja pradžia. Bet suprantu, kad dar liko receptų, kuriais noriu pasidalinti. Šis – vienas iš tų, kuriais praėjusią vasarą pasidalinti jau nespėjau. Bet vasaros keičia viena kitą, ir tuoj vėl įsibėgės saldus ir kvepiantis braškių sezonas.

 Braskiu tiramisu

Skonis: 10/10. Vasariškas, lengvas ir saldus desertas – saulėtoms dienoms ir saldžioms popietėms!

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Porcijų skaičius: 8 porcijos.

Ar gaminčiau dar kartą? Taip.

 Braskiu tiramisu

♥ Braškių Tiramisu

Kremui:
250 g maskarponės sūrio
1 stiklinės (140 g) miltelinio cukraus
1 stiklinės (250 ml) riebios grietinėlės
1 citrinos nutarkuotos žievelės
1 citrinos sulčių
1 arb. š. vanilės ekstrakto

Citrinų sirupui:
2 citrinų sulčių
¼ stiklinės (65 ml) vandens
¼ puodelio (50 g) cukraus

500 g šviežių braškių
100 g biskvitinių sausainių („Damų pirštelių“)

1. Paruoškite kremą. Į dubenį sudėkite maskarponės sūrį ir miltelinį cukrų. Elektriniu plaktuvu išplakite iki vientisos masės. Toliau lėtai plakdami, po truputį supilkite riebią grietinėlę. Turite gauti vientisos konsistencijos tirštą kremą. Įmaišykite išspaustas citrinos sultis, nutarkuotą žievelę ir vanilės ekstraktą. Uždenkite indą su kremu maistine plėvele ir laikykite šaldytuve, kol ruošite desertą.
2. Paruoškite citrinų sirupą. Į dubenėlį supilkite vandenį, cukrų ir išspaustas citrinos sultis. Išmaišykite, kol cukrus ištirps.
3. Kelias gražiausias braškes atidėkite papuošimui. Kitas braškes supjaustykite nedideliais kubeliais.
4. Pasiruoškite 8 stiklines. Į kiekvieną dėkite porą šaukštų braškių kubelių. Ant viršaus tolygiai paskleiskite sluoksnį kreminio sūrio ir grietinėlės kremo.
5. Biskvitinius sausainius sulaužykite į kelias dalis. Porai sukundžių merkite jų vieną pusę į citrinų sirupą ir išdėliokite į stiklines ant kremo. Užberkite dar po šaukštą braškių kubelių.
6. Likusį kremą sudėkite į konditerinį maišelį su žvaigždutės formos antgaliu ir ant deserto viršaus išspauskite kremo „kepurėles“. Papuoškite braškėmis.
7. Prieš patiekdami, palaikykite desertą šaldytuve 1-2 valandas.

 Braskiu tiramisu

Comments { 0 }

Šaldytų bananų ir špinatų sluoksniuotis

 Saldytu bananu ir spinatu kokteilis

Tai tikriausiai nėra taip jau nuostabu: kai vieną dieną garsiai ir viešai paskelbi, kad laikas pradėti gyventi kitaip, nereikia ilgai laukti bumerangu grįžtančio klausimo: o kaip gi sekasi?

O kaip gi man sekasi?

Puikiai, iš tiesų. Taip, kaip ir buvo galima tikėtis, įvertinant savo turimą bagažą ir ne tokią jau mažą sukauptą patirtį. Tai nėra taip jau lengva; nepakanka spragtelėti pirštais, kad akimirksniu gyvenimo būdą pakeistum į sveikesnį, aktyvesnį ir pozityvesnį. Bet aš labai stengiuosi. O kadangi esu tik žmogus, paskui save tempiantis ir tą nelengvą bagažą, būna visko: būna gerų ir labai gerų dienų, o tarp jų – ir juodų silpnumo akimirkų.

Pavyzdžiui, prekybos centrai. Didieji, kai tarp visos masės produktų reikia išsirinkti tuos, kurių reikia. Kai reikia atsijoti tikrus norus nuo trumpam plykstelėjusių užgaidų. Nemeluosiu: buvo kartas, kai didžiuliame prekybos centre du kartus, eidama ratais, grįžau prie tos pačios dėžutės medaus pyrago. Tada nuėjau prie kasos, mindžikavau eilėje, staigiai apsisukau ant kulno ir grįžau atgal prie to pyrago. Paėmiau dėžutę, pažiūrėjau į jį, įsidėjau į krepšelį. Išėmiau, padėjau atgal, grįžau į eilę, atsiskaičiau už pirkinius ir grįžau namo.

Nes aš žinau, kas yra emocinis alkis ir kas yra emocinis valgymas. Žinau, koks tai jausmas, kai pyrago gabalėlyje matai ne skanų pyragą, o galimybę pamiršti darbus, atsipalaiduoti, nusiraminti. Žinau, ką reiškia, kai maistas virsta priklausomybe. Žinau, kaip liūdna suvokti, kad priklausomybių dažnai mes negalime atsikratyti; galime tik su jomis kovoti. Net jei tai reikš tris papildomus ratus prekybos centre, bandant susikalbėti su savimi ir išsiaiškinti: ar aš noriu pyrago, o gal aš noriu atostogų?

Tas emocinis valgymas, dievaži, jis yra blogis. Kai valgai ne maistą, o emocijas, natūralu – didelio skonio maiste neieškai, nesitiki ir nejauti. Gali atsitokėti belaižydamas paskutinį pilno stiklainio riešutų sviesto šaukštelį, gali iš šalies su nuostaba stebėti save, valgantį vieną saldainį po kito, ir taip visą dėžutę. Gali pačioje spintelės gilumoje susirasti seniai pamirštą pakuotę ne tokių ir skanių sausainių ir valgyti juos vieną po kito, įnikęs į per televizorių rodomą serialą, susirangęs ant sofos kambaryje, apgaubtame tamsos, ir visai netyčiom pastebėti, kad sausainiai, pasirodo, supeliję, o jų galiojimo laikas, vaje, pasibaigęs daugiau nei prieš metus. O kadangi valgei stresą, pyktį, liūdesį ar nerimą, to keisto skonio – juk jis tikrai turėjo būti keistas, ar ne – net nepajautei.

Taigi, būna juodų silpnumo akimirkų.

Bet būna gerų ir labai gerų dienų. Būna dienų, kai rytai labai saulėti ir šilti, kai aš su šypsena verdu pusryčių košę, geriu kavą, į darbą važiuoju pritardama per radiją plyšaujančiai dainai, į penktą aukštą užšuoliuoju pilna energijos, o darbai rūksta lyg iš pypkės, kol varneles pažymiu prie daugelio ar gal net visų, ir nespėjus mirktelėti ateina dienos pabaiga, už lango gražiai leidžiasi saulė, o aš, apkabinus puodelį medumi pagardintos mėtų arbatos, tyliai mintyse kuriu rytojaus planus ir rožines ateities svajones.

Kartais pagalvoju, kad viskas iš tiesų prasideda nuo to, kaip nuoširdžiai ryte mes sau nusišypsome vonios veidrodyje. Nuo to, su kokia nuotaika pasitinkame dieną, nepaisant to, kuria koja išlipame iš lovos. Galbūt tikrai viskas užkoduota pozityviame mąstyme: mes prisišaukiame tai, ko tikimės; mes jaučiamės taip, kaip linkime sau jaustis. Ir jei kartais šypsena pro truputį sukąstus dantis gali virsti kuo nuoširdžiausiu juoku, kažin ar tą patį gali niūrumas, burbėjimas ir bėdų ieškojimas.

Todėl verčiau jau kasdien ieškoti ne bėdų, o džiaugsmų. Kad ir kokie jie maži bebūtų. Nes ko ieškom, tą ir randam. O radę bent vieną mažą džiaugsmą ir pasėję jį savo širdyje… juk galim užsiauginti didelę, didelę laimę.

 Saldytu bananu ir spinatu kokteilis

Skonis: 10/10. Labai mėgstu žaliuosius kokteilius, o kai jie susluoksniuoti su naminiais traškiais dribsniais – pasaka! Tiesa, plakdami kokteilį su šaldytais bananais ir nenaudodami skystų produktų, o tik vaisius, daržoves ir sėklas, gausite labai tirštą ir šaltą, ledus primenančią masę. Labai gardu! Ir sotiems pusryčiams, ir sveikam desertui!

Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.

Porcijų skaičius: 1 porcija.

Ar gaminčiau dar kartą? Taip.

Kur radau? Įkvėpta Eat Better Not Less

 Saldytu bananu ir spinatu kokteilis

♥ Šaldytų bananų ir špinatų sluoksniuotis

1 – 1 ½ šaldyto banano*
3 saujų špinatų
1 obuolio
1 valg. š. ispaninio šalavijo sėklų
1 arb. š. burnočio sėklų
1 arb. š. medaus

kelių saujų traškių dribsnių

1. Bananus, špinatus, obuolį, ispaninio šalavijo sėklas, burnočio sėklas ir medų sudėkite į kokteilių plaktuvą ir išplakite iki vientisos masės.
2. Susluoksniuokite aukštoje stiklinėje su traškiais dribsniais ir nedelsiant patiekite.

* Bananus supjaustykite griežinėliais ir sušaldykite šaldiklyje.

 Saldytu bananu ir spinatu kokteilis

Comments { 1 }