Saulėtos virtuvės saldumynų knyga | Tai tikra!

Kuo daugiau emocijų – tuo mažiau žodžių. Tai tikra tiesa, dabar jau žinau.

Kai prieš daugiau nei penkerius metus sugalvojau „Saulėtos virtuvės“ vardą, nepuoselėjau jokių didelių svajonių. Tiesiog norėjau toliau gaminti, fotografuoti ir rašyti. Dar daugiau – norėjau tuo savo dar ne taip seniai atrastu pomėgiu dalintis. Skoniais. Emocijomis. Mintimis. Mažais savo gyvenimo trupiniais iš savo saulėtos virtuvės…

Saulėtos virtuvės saldumynų knyga (1)

Nuo to laiko praėjo daugiau nei penkeri metai ir kažkuriuo momentu – nuoširdžiai nežinau, kada tiksliai – „Saulėta virtuvė“ man tapo kažkuo daugiau, kažkuo svarbiau. Supratau, kad tinklaraščio dėka į mano gyvenimą atėjo nauji nuostabūs žmonės. Kad jo dėka turėjau galimybę pabuvoti puikiuose renginiuose. Kad jei ne jis, nesulaukčiau tų gražių ir skanių laiškų į savo el. pašto dėžutę: apie pagaliau pavykusius tortus ir ne tik. Sulaukusi grįžtamojo ryšio supratau: „Saulėta virtuvė“ man yra daugiau nei tiesiog tinklaraštis. Jis ėmė ir tapo svarbia mano gyvenimo dalimi. Visai neplanuotai. Kartais juk būtent taip ir nutinka geriausi dalykai gyvenime, tiesa?

Niekada nekurpiau planų kaip rašysiu savo knygą, nes tokia galimybė man atrodė tiesiog neįtikima. Bet kažkur giliai širdyje aš svajojau. Apie vieną gražią dieną, apie šiugždančius popieriaus lapus, apie malonų prisilietimą prie popieriaus… Šiandien tai – kaip niekad tikra. Tik, atrodo, kad aš, net laikydama ją rankose, negaliu patikėti – o, vaje, tikrai, tai mano knyga. Turiu įsignybti, bet net ir tada jaučiuos taip, lyg sapnuočiau. Geriausią, spalvočiausią, skaniausią ir tikrai patį saldžiausią sapną savo gyvenime!

Saulėtos virtuvės saldumynų knyga (2)

Už šį sapną aš dėkinga tiek daug žmonių. Visų pirma, leidyklai „Smaguris“, kurios komanda vieną gražią birželio dieną surinko mano telefono numerį ir privertė patikėti, kad net slapčiausios svajonės gali išsipildyti. Ir Rimai, nuostabiai redaktorei, – ačiū už Tavo draugiškumą, kantrybę, plačią šypseną ir įkvėpimą. Ačiū mano mylimam vyrui – už tai, kad ne kartą ėjai ir virei man koldūnus, kai nuo saldžių pusryčių, pietų ir vakarienės imdavo temti akyse. Ir Gretai, kurios fotogeniškosios rankos papuošė ne vieną knygos puslapį, – ačiū, kad neišmetei iš rankų to sunkiojo torto, kai aplink pokšėjau fotoaparatu kokį penkiasdešimtą kadrą ir man vis dar buvo negana. Didelį ačiū sakau tėvams, broliui, draugams ir artimiesiems – visiems, kurie ne tik palaikė ir įkvėpė, bet ir ragavo, valgė, vertino. Galiausiai, esu be proto dėkinga Jums, „Saulėtos virtuvės“ skaitytojai. Be Jūsų nebūtų buvusios pradžios, todėl nebūtų ir šios akimirkos.

Ačiū visiems, kurių dėka šis mano sapnas, ši didelė svajonė, tapo realybe. Man gera su Jumis dalintis savo džiaugsmu ir aš labai tikiuosi, kad „Saulėtos virtuvės saldumynų knyga“ atneš džiaugsmo ir į Jūsų namus.

Saulėtos virtuvės saldumynų knyga (4)

Manęs dažnai klausia, kada bus galima nusipirkti knygą? Taigi. Žinau, jog kaip tik šiomis dienomis knyga keliauja į įvairias prekybos vietas. Kitą savaitę turėtų būti nuvykusi visur, kur turėtų. O kol kas tie, kas norėtų, bet nerado savo kaimynystėje įsikūrusiame knygyne, galite ją įsigyti internetu

O aš, kol knygos keliauja į prekybos vietas,… žinoma, kepu. Žinoma, gyvenu saldžiai ir skaniai. Ir jau netrukus grįšiu su naujais receptais!

Comments { 6 }

Crêpes su obuoliais ir cinamonu

Crepes (7)

Jei šią akimirką galėčiau būti kur tik noriu, aš… sėdėčiau lėktuve. Šypsočiaus iki ausų, nes skrisčiau, žinoma, atostogauti. Ten, kur šilta: kur nereikia po skėčiais slėptis nuo lietaus ar po storiausiom anklodėm – nuo šalčio. Ten, kur dangumi ridinėjasi saulė, o aplink kojas plazda lengvi sijonai. Ten, kur vasara. Būčiau tooookia laiminga, kad savo šypsena tikriausiai užkrėsčiau visus lėktuvo keleivius.

Tiesiog aš labai noriu atostogų. Tikrų tikriausių atostogų nuo darbų, sportų, namų. Turėdama laiko, vis tikrinu skrydžių tvarkaraščius ir kelionių pasiūlymus. Ir lūpomis tyliai šnibždu visus tuos pavadinimus vietų, kurias taip beviltiškai trokštu aplankyti. Italija. Barselona. Paryžius. Sicilija. Net negaliu sau paaiškinti, kodėl taip darau, nes juk geriau už visus žinau, kad artimiausiu metu niekur neskrisiu, neatostogausiu ir saulės voniomis nesidžiaugsiu. 

Išjungiu visus mane erzinančius internetinius puslapius ir atsidūstu. Bus dar tų kelionių. Kitą kartą. Šiek tiek vėliau. O dabar išmok, Asta, džiaugtis tuo, kuo gyveni šiandien – primenu sau nuolat kartojamą pažadą. Ir stengiuos vėl mintyse vardinti viską, kas gero mane supa šiandien. Jei labai pasistengiu, tų dalykų išvardinu tikrai daug. O tai padeda bent trumpam pamiršti tai, ko labai noriu, bet neturiu.

Crepes (1)

Vienas iš tų paprastų gerų dalykų rudenį yra obuoliai. Jie mūsų namuose dar nesibaigia. Rūsyje esanti didelė sode nuo obelų nuraškytų raudonskruosčių dėžė – vis dar puspilnė. Kartais parsinešu į virtuvę visą glėbį, susipjaustau plonomis skiltelėmis ir valgau lyg kokius traškučius. O kartais – dažniausiai savaitgaliais – kepu obuolių pyragus, gardinu keptais obuoliais savo mylimą avižinę košę ar vynioju juos, gausiai pagardintus cinamonu ir ruduoju cukrumi, į plonyčius lietinius blynelius. Tą akimirką šilta cinamonu kvepianti virtuvė tampa tokia jauti, kad akimirką nieko daugiau nesinori – tik būti ir mėgautis.

Crepes (5)

Skonis: 10/10. Puikūs blyneliai. Paprasti ir jaukūs. Ir labai gardūs. 

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Porcijų skaičius: 12 blynelių.

Ar gaminčiau dar kartą? Taip.

Receptas publikuotas internetiniame portale Ji24.lt

Crepes (6)

♥ Crêpes su obuoliais ir cinamonu

Blyneliams:
1 ½ puodelio (210 g) miltų
1 arb. š. druskos
1 valg. š. miltelinio cukraus
2 dideli arba 3 vidutinio dydžio kiaušiniai
1 ½ puodelio (375 ml) pieno
½ puodelio (125 ml) vandens
60 g tirpinto sviesto
1 arb. š. vanilės ekstrakto

šlakelis aliejaus kepimui

Įdarui:
4 labai dideli obuoliai
6 valg. š. rudojo cukraus
2 valg. š. cinamono
2 valg. š. sviesto

6 valg. š. auksaspalvio sirupo

1. Iškepkite blynelius. Į didelį dubenį išsijokite miltus, druską ir miltelinį cukrų. Viduryje išsijotų miltų padarykite duobutę. Į ją įmuškite kiaušinius. Šluotele pradėkite plakti kiaušinius, pamažu į juos įplakdami ir dubenyje esančius miltus.
2. Dubenėlyje sumaišykite pieną ir vandenį. Palaipsniui po truputį pilkite šį mišinį į miltų ir kiaušinių plakinį, nuolat plakdami šluotele. Kai supilsite visą pieną ir vandenį, tešla turi būti išplakta iki vientisos konsistencijos, be gumuliukų ir skysta (liesos grietinėlės tirštumo).
3. Supilkite ištirpintą ir atvėsintą sviestą bei vanilės ekstraktą. Išmaišykite.
4. Uždenkite dubenį maistine plėvele ir palaikykite šaldytuve bent valandą ar per naktį.
5. Prieš kepdami prancūziškus blynelius, keptuvę ištepkite aliejumi ir labai gerai įkaitinkite. Sumažinkite ugnį iki vidutinės. Pilkite į įkaitusią keptuvę apie 1/3 puodelio paruoštos tešlos ir greitais judesiais pasukiokite keptuvę, kad tešla kuo tolygiau plonu sluoksnu pasiskirstytų per visą keptuvę. Svarbiausia prisiminti, kad prancūziški blyneliai turi būti labai ploni, todėl tešlos sluoksnis keptuvėje turi būti taip pat labai plonas.
6. Kepkite, kol pirmoji pusė gražiai apskrus ir paviršiuje atsiras burbuliukai. Tuomet atsargiai, bet tvirtu judesiu apverskite. Kitą pusę kepkite taip pat 1-2 minutes, kol gražiai apskrus. Atsargiai išimkite iš keptuvės į didelę lėkštę. Taip iškepkite visus blynelius.
7. Jeigu norite, kad iškepti blyneliai neatšaltų, kol kepsite kitus, didelę lėkštę padėkite ant prikaistuvio su verdančiu vandeliu. Dėkite iškeptus prancūziškus blynelius ant šios lėkštės, tarp blynelių įtiesdami kepimo popieriaus lakštelius.

8. Paruoškite įdarą. Obuolius nulupkite, išimkite sėklalizdžius ir supjaustykite nedideliais kubeliais. Sumaišykite su cukrumi ir cinamonu.
9. Keptuvėje ištirpinkite šaukštą sviesto. Suberkite obuolius ir pakaitinkite apie 3-5 minutes, kartais pamaišydami, kol obuoliai suminkštės, tačiau nepraras savo formos.
10. Ant prancūziško blynelio krašto dėkite šaukštą obuolių įdaro. Kampus užlenkite taip, kad įdaras liktų viduje ir likusį blynelį susukite.
11. Paruoštus blynelius apšlakstykite auksaspalviu sirupu ir nedelsiant patiekite. Skanaus!

Crepes (4)

Comments { 2 }

Naminiai makaronai

Naminiai makaronai su Marinara padažu (2)

Prieš kurį laiką mane pasiekė kvietimas dalyvauti viename makaronų gaminimo vakarėlyje. Makaronus aš mėgstu ir pati juos keletą kartų esu gaminusi namuose, tačiau išmokti keleto gudrybių iš tikro italo – juk sako, kad Italijoje makaronai skaniausi, o ar gali būti kitaip? – yra puiki galimybė. O bet tačiau, deja. Varvanti nosis, nesibaigiantis čiaudulys ir keli nepageidaujami kūno temperatūros laipsniai man šįkart negailestingai pakišo koją. Prašnirpščiojusi visą savaitę, šnirpščioju dar ir šiandien, stebėdama kitų maisto tinklaraštininkų įspūdžius. Truputį pavydu, bet… progų dar bus, tikiu.

Naminiai makaronai su Marinara padažu (1)

Negaliu garantuoti, kad koks nors tikras italas nerastų trūkumų recepte, pagal kurį naminius makaronus gaminu aš, bet mums jie tikrai puikūs ir gardūs. Dalinuosi su visais; juk čia pat tie dar ilgesni rudens vakarai, kai nejučia po darbų atsiranda truputį daugiau laiko pasisukinėjimams virtuvėje, lėtoms vakarienėms su taure vyno… O makaronai tokiems vakarams, mano nuomone, tinka tiesiog idealiai. Išbandykit ir Jūs, skanaus!

Naminiai makaronai su Marinara padažu (3)

Skonis: 10/10. Manau, yra taip: kai pirmą kartą pats nuo – iki pasigamini naminius makaronus savo rankomis, paragauji ir supranti. Jie kitokie nei visi tie spagečiai, kurios iki šiol pirkai parduotuvėje. Jie… geresni. Švieži. Labai skanūs. Vienintelė sąlyga – negailėkite savo laiko ir makaronus iškočiokite tikrai plonai, o geriau – dar ploniau nei plonai!

Sudėtingumas: yra ką nuveikti.

Porcijų skaičius: 3 porcijos.

Ar gaminčiau dar kartą? Taip.

Receptas publikuotas internetiniame portale Ji24.lt

Naminiai makaronai su Marinara padažu (5)

♥ Naminiai makaronai

300 g miltų (405D tipo)
3 dideli kiaušiniai
žiupsnis druskos

1. Miltus ir druską išsijokite per sietelį. Viduryje padarykite duobutę ir įmuškite į ją tris kiaušinius.
2. Šakute pradėkite plakti kiaušinius, sumaišydami trynius ir baltymus. Toliau plakdami šakute, palaipsniui sumaišykite miltus su kiaušiniais. Stenkitės miltus imti iš kraštų ir maišyti link vidurio.
3. Kai kiaušiniai su miltais susimaišys, imkite minkyti tešlą rankomis. Minkykite, kol gausite vientisą glotnią ir nelipnią tešlą. Tešlą reikėtų minkyti taip: atkelkite tešlą nuo paviršiaus ir „stumkite“ nuo savęs. Tuomet pasukite tešlą 90 laipsnių kampu, atkelkite nuo paviršiaus ir vėl „stumkite“ nuo savęs. Taip kartokite, kol išminkysite reikiamą tešlą.
4. Jei matote, kad tešla per lipni, įmaišykite dar šiek tiek miltų. Išminkyti tešlą turėtų užtrukti apie 10 minučių.
5. Iš išminkytos tešlos suformuokite gražų rutulį ir suvyniokite jį į švarų rankšluostėlį. Įdėkite į sandariai užsidarantį indą ir palikite valandą pastovėti kambario temperatūroje.

6. Po valandos išimkite tešlą iš indo, išvyniokite iš rankšluostėlio ir padalinkite į tris lygias dalis.
7. Švarų ir lygų paviršių pabarstykite miltais. Paimkite pirmąją tešlos dalį ir iškočiokite, kočėlu braukdami nuo centro į kraštus, į labai ploną tešlos lakštą. Kočiokite tol, kol tešlos lakštas bus toks plonas, kiek tik įmanoma – reikia prisiminti, kad virdami makaronai pastorės ir padidės, todėl prieš virimą jie turi būti tikrai labai ploni.

8. Iškočiotą tešlos lakštą pabarstykite miltais ir suvyniokite į ritinį.
9. Ritinį supjaustykite griežinėliais ir išvyniokite. Tokiu būdu paruošite makaronus, vadinamus fettuccine.
10. Perkelkite supjaustytus makaronus ant miltais pabarstyto švaraus rankšluostėlio.
11. Tuos pačius žingsnius pakartokite su visais trim gabalėliais tešlos.

12. Vidutinio dydžio puode užvirkite pasūdytą vandenį.
13. Suberkite makaronus ir virkite 8-12 minučių, priklausomai nuo makaronų dydžio; kol makaronai išvirs, bet nepraras savo formos; kol makaronai bus „al dente“ – ne per minkšti, bet ir ne per kieti.
14. Išvirusius makaronus sudėkite į sietelį ir nuvarvinkite. Tuomet sudėkite į lėkštes ir patiekite su padažu.

Naminiai makaronai su Marinara padažu (4)

Marinara padažas makaronams

1 valg. š. alyvuogių aliejaus
1 svogūnas
4 skiltelės česnako
800 g konservuotų smulkintų pomidorų
2 valg. š. pomidorų pastos
1 puodelis (250 ml) vandens
kelios saujos šviežio kapoto baziliko
1 arb. š. džiovintų itališkų žolelių
3 džiovinti lauro lapeliai
2 arb. š. druskos
1 valg. š. cukraus
½ arb. š. juodųjų pipirų

1. Į didelį prikaistuvį supilkite alyvuogių aliejų ir įkaitinkite.
2. Suberkite sukapotą svogūną ir smulkiai sukapotas česnako skilteles. Kepkite apie 5 minutes, kol suminkštės.
3. Sudėkite konservuotus pomidorus, pomidorų pastą, vandenį, šviežią baziliką, džiovintas itališkas žoleles ir džiovintus lauro lapus. Kaitinkite, kol užvirs. Sumažinkite ugnį ir kaitinkite neuždengtą apie 20-30 minučių, kol skystis išgaruos ir padažas sutirštės.
4. Suberkite druską, cukrų ir pipirus. Išmaišykite ir paragaukite. Jei trūksta, įberkite daugiau prieskonių.
5. Lauro lapus išimkite.
6. Patiekite su makaronais. Skanaus!

Comments { 8 }