Medaus – žemės riešutų sviesto sausainiai

Medaus ir žemės riešutų sviesto sausainiai (4)

Jau sakiau: pažadėjau sau šiais metais, kad kiekvieną mėnesį nuveiksiu kažką, ko dar niekad gyvenime nedariau. Pažadėjau sau kiekvieną mėnesį po pirmą kartą, šypt. Ir, ką gi, šį savaitgalį dalyvavau Knygų mugėje. Nepatikėsite, bet, taip, – pirmą kartą gyvenime! Visada norėjau ten apsilankyti, juk knygas tikrai mėgstu, bet vis atsirasdavo priežastis nukelti tą apsilankymą kitiems metams ar tiesiog nesulaukdavau to spyrio, kuris mane iš Kauno nuspirtų tiesiai į Vilnių. Nes, žinot, kad ir kokia bebūtų maža ta Lietuva, kartais pasirodo visai didelė… O kartais – atvirkščiai.

Bet šiais metais viskas buvo kitaip. Nes… na, ar gali būti didesnis spyris nei tai, kad Knygų mugėje stovėjau prie dviejų savo knygų, prie stendo su savo vardu? Šypsojausi žmonėms, dalinau jiems skanius palinkėjimus, rašiau juos ant knygų ir vėl negalėjau patikėti tuo, kas vyksta. Buvo akimirkų, kai pasijaučiau lyg stebinti save iš šalies. Koks keistas, koks netikėtas jausmas! Koks geras jausmas!

1

Prieš porą metų, jei kažkas būtų man piešęs tokią ateitį, aš nebūčiau patikėjusi. Būčiau sakiusi, kad visa tai – rožinės svajonės, kurios pildosi tik sapnuose, bet tikrai ne realiame gyvenime. Knyga? Knygos? Knygų mugė? Vaje, tikrai – beprotybė!

O laikas vis parodo, kad net didžiausios beprotybės kartais ateina į gyvenimą. Apverčia jį aukštyn kojom, o jeigu ir ne – bent jau įneša visą glėbį naujų spalvų ir skonių. Beprotiškų. Laimingų. Išsvajotų.

Šiandien, vis dar gyvendama tomis praėjusio savaitgalio emocijomis, vartydama naujas knygas, papildžiusias pamažu vis gausėjančią kolekciją, ir valgydama paskutinius savaitgalio sausainius, aš jaučiuosi labai laiminga. Žinau, kad jeigu ne „Saulėta virtuvė“; jeigu ne Jūs, tinklaraščio skaitytojai; jeigu ne brangiausi ir artimiausi žmonės, visada mane palaikantys ir įkvepiantys… šį vakarą tikriausiai leisčiau kitaip. Nežinau, kas būtų, jeigu būtų, bet žinau štai ką – šiandien mano širdyje šviečia saulė. Ačiū Jums už tai!

Medaus ir žemės riešutų sviesto sausainiai (5)

Skonis: 10/10. Labai saldūs, viduje minkšti, o išorėje – traškūs sausainiai. Labai patiks visiems smaližiams, mėgstantiems tikrai saldžius kepinius.  Na, o jaučiamas žemės riešutų sviesto poskonis – kaip visada nuostabus!

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Porcijų skaičius: 25 sausainiai.

Ar gaminčiau dar kartą? Taip.

Kur radau? Brown Eyed Baker

Medaus ir žemės riešutų sviesto sausainiai (1)

♥ Medaus – žemės riešutų sviesto sausainiai

1 1/2 puodelio (210 g) miltų
1/2 puodelio (100 g) cukraus
3/4 arb. š. sodos
1/2 arb. š. kepimo miltelių
1/4 arb. š. druskos
1/2 puodelio (125 g) žemės riešutų sviesto
1/2 puodelio (170 g) medaus
60 g sviesto
1 kiaušinis
1 arb. š. vanilės ekstrakto

1/4 puodelio (50 g) cukraus apvoliojimui

1. Įkaitinkite orkaitę iki 180°C temperatūros. Kepimo popieriumi išklokite dvi kepimo skardas.
2. Dubenyje sumaišykite miltus, cukrų, sodą, kepimo miltelius ir druską. Atidėkite į šalį.
3. Kitame dubenyje elektriniu plaktuvu iki purios masės išplakite riešutų sviestą, minkštą medų, minkštą kambario temperatūros sviestą, kiaušinį ir vanilės ekstraktą.
4. Miltų mišinį suberkite į šį plakinį ir išmaišykite, kol neliks sausų miltų. Gausite pakankamai minkštą masę.
5. Semkite po šaukštą masės ir tarp drėgnų delnų suformuokite kamuoliukus. Apvoliokite cukruje ir išdėliokite ant kepimo popieriumi išklotų kepimo skardų, palikdami 5 cm tarpus.
6. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 10-12 minučių, kol sausainiai gražiai apskrus, o jų paviršius suskilinės. Išimkite iš orkaitės. Iš pradžių iškepę sausainiai bus labai minkšti, todėl palikite juos kelias minutes atvėsti ir tik tuomet perkelkite ant grotelių. Visiškai atvėsinkite.

Medaus ir žemės riešutų sviesto sausainiai (3)

Comments { 7 }

Saulėtos virtuvės pusryčių knyga | Saulėtiems rytams!

Paskutinę savaitę į telefono ekraną žvilgčiojau ir elektroninį paštą tikrinausi tikrai gerokai dažniau nei tai būtų normalu. Nes laukiau. Labai laukiau, kol pagaliau sulauksiu šios žinutės: Asta, tavo pusryčių knygos atspausdintos! Kol galėsiu staigiai čiupti rankinę, bėgte lėkti į automobilį ir važiuoti pagaliau ją pačiupinėti…

Atrodo, po pirmosios „Saulėtos virtuvės saldumynų knygos“ visos šios patirtys turėtų būti puikiai pažįstamos. Jau tada kojos ir rankos drebėjo, bandant suvokti šią neįtikėtiną realybę, kai pirmą kartą gyvenime į rankas paėmiau pirmąją savo knygą. Tai buvo sunkiai nusakomas jausmas. Vienas iš tų, kai lyg ir stovi ant žemės, bet jauti, kad vos vos ją lieti pirštų galiukais. Ir mintys laksto tokiais šuoliais, kurių pavyti neįmanoma – supranti, kad iš tiesų šią akimirką nieko nesupranti, bet tai vis tiek vyksta. Čia ir dabar. Ne svajonėse ir net ne spalvotuose sapnuose.

Ir nors maniau, kad šįkart, kai viskas jau kartą patirta, bus paprasčiau ir lengviau, turiu pasakyti – ne, nebuvo lengviau. Ir dabar galvoju, jog gal tai normalu. Gal visiems autoriams, rašytojams, kūrėjams taip būna: nesvarbu, kelintas tai bebūtų kūrinys, kai savo pirštais lieti jį pirmą kartą, kai supranti, jog po viso darbo ir pastangų, pagaliau rankose laikai viso to rezultatą, tai… žodžiais neapsakoma. Lyg jausmų audra, pačių geriausių jausmų sūkurys, visiškai apsukantis galvą ir paliekantis be žodžių. Tik su šypsena veide ir žibančiomis akimis. Tai – begalinis džiaugsmas. Begalinis.

Mano antroji knyga, „Saulėtos virtuvės pusryčių knyga“, jau mano rankose. Dar kvepianti popieriumi, ką tik atkeliavusi iš spaustuvės. Visa ryški, graži, skani ir savo skaisčiomis spalvomis pranašaujanti artėjantį pavasarį. Tai – knyga, skirta Jūsų pusryčiams.

Mėgstu sakyti, kad pusryčiai – tai auksinė geros dienos taisyklė. Taip ir yra, be išimčių. Ką gi tokio gero duoda tie pusryčiai, norėtumėte manęs paklausti? Labai daug. Gerą nuotaiką, energiją, žvalumą. Kur kas didesnį žiupsnį optimizmo ir pozityvaus mąstymo. Dešimtimis procentų padidėjusį darbingumą ir veiklumą. Jau esu tai rašiusi ir ne kartą kartojusi, kad su pusryčiais prasidėjusios dienos gali būti dar geresnės. Kad pusryčiai – tai vienas geriausių dalykų, kurį kiekvienas iš mūsų galime sau duoti kasdien, kiekvieną rytą.

Į „Saulėtos virtuvės pusryčių knygą“ sudėjau šimtą pusryčių idėjų, pasiūlymų ir rekomendacijų. Šimtą pusryčių variantų, tarp kurių atrasite ir labai greitai paruošiamus, kiekvienos dienos rytui tinkamus valgius. Ir tokius, prie kurių teks praleisti šiek tiek daugiau laiko – idealius savaitgalių ir atostogų rytams, kai galite sau leisti neskaičiuoti laiko ir mėgautis kiekviena tingaus ir saulėto ryto akimirka. Tikiu, kad kiekvienas, net ir pats išrankiausias, šioje knygoje atras tuos pusryčių receptus, kuriuos norės išmėginti jau artimiausią rytą. Man tai bus didžiausias džiaugsmas ir geriausias įvertinimas!

Noriu tikėti, kad „Saulėtos virtuvės pusryčių knyga“, pakliuvusi į skaitytojų rankas, sukurs mažą stebuklą. Noriu tikėti, kad tie, kurie iki šiol į pusryčius numodavo ranka, suteiks sau progą juos pamilti ir suprasti jų svarbą. Tie, kurie pusryčius ruošdavo retai ir dažniausiai jiems rinkdavosi bet ką, ką rasdavo šaldytuve, atras, kiek daug skirtingų pusryčių valgių galima paruošti. Ir, galiausiai, noriu tikėti, kad tie, kurie ir iki šiandien pusryčius valgydavo kasdien be jokių išimčių, knygos dėka turės progą juos paįvairinti, į pusryčių meniu įtraukdami glėbį naujų receptų. Jeigu atsiras tokių žmonių, jeigu Jūs būsite vienas iš jų, aš galėsiu drąsiai sakyti – mano svajonės ir toliau pildosi!

Sauletos_virtuves_pusryciu_knyga_virselis_2D_650

Kol „Saulėtos virtuvės pusryčių knyga“ keliauja į prekybos vietas, aš noriu pakviesti Jus į pasimatymą! Jau šią savaitę, penktadienį, vasario 20 d. kviečiu susitikti „Knygų mugėje“. Būsiu ten beveik visą dieną, „Smagurio“ stende, kartu su dabar jau dviem savo knygomis, ir lauksiu Jūsų! Užsukite, pasilabinkite, apsikeiskime šypsenomis, o galbūt net smagiai paplepėsime, apsupti šitokios gausybės knygų!

O kol kas… skanių ir saulėtų pusryčių, mielieji!

Comments { 4 }

Blynas su obuoliais

Orkaitėje keptas blynas su obuoliais (1)

Raudonų ir visų jos atspalvių širdelių aplink nepastebėti pastarosiomis dienomis tiesiog neįmanoma. Einu į parduotuvę, akis įsmeigusi į kilometrinį reikalingų produktų sąrašą, laikomą rankoje, bet vis tiek akių kampučiai mato visus tuos širdelėmis išmargintus niekučius. Žinau ir girdėjau, kad vis dar yra truputį pykstančių ant Valentino dienos, bet kodėl gi? Aš šypsausi. Juk miela diena. Kažkam puiki proga gauti gėlių, kažkam – pagaliau užsakyti tą staliuką restorane, kam vis neatsirasdavo laiko anksčiau. O dar kažkam – puiki proga prisipažinti meilėje. Lyg koks švelnus spyris į užpakalį, šypt.

Prisimenu, kad pirmaisiais draugystės metais Valentino diena mums buvo tikra šventė. Rūpindavomės dovanėlėmis tikriausiai ne mažiau nei per Kalėdas ar gimtadienius: ką nupirkti, ką pagaminti, kaip nustebinti, ką nuveikti. Dabar gi nuo tų pirmųjų draugystės metų pradėjo daugiau nei dar dešimt, ir Valentino dienos mes nebešvenčiam. Nesukame galvos nei dėl dovanų, nei dėl kažkokio ypatingo dienos paminėjimo. Skaniai pavalgome, nueiname į kiną ar teatrą, pagaminu kokį saldų desertą, įsipilame po taurę vyno. Ramiai vakarojame ir džiaugiamės vienas kitu. Ir ta meile, kurią turime. Iš esmės, džiaugiamės ne mažiau kaip bet kurį kitą šeštadienį, trečiadienį ar antradienį, bet tuo pačiu – kažkaip truputį kitaip. Visos tos širdelės nuteikia romantiškiau, o gal net išveda iš proto gerąja to žodžio prasme, ir norisi savo žmogų apdovanoti dar vienu bučkiu. Ar stipriau apkabinti. Ar vis tik ištraukti iš rankinės kokį didelį ledinuką-širdelę ir iškilmingai įteikti kaip nuoširdžiausią savo meilės simbolį.

Aš suprantu, ką žmonės nori pasakyti, kai sako: mylėti reikia ne vieną, o kiekvieną dieną. Aš visiškai su tuo sutinku. Bet lygiai taip pat sutinku su tuo, kad įsisukę į savo darbų ir reikalų sūkurį, kartais pamirštame, jog tą meilę, kurią jaučiame širdyje, galime parodyti. Išreikšti stipriau, gražiau, ypatingiau. Štai tokios dienos, nubarstytos tūkstančiais raudonų širdelių, tą ir primena.

Valentino diena primena, kad kasdien mylėdami tyliai, kartais galime sušukti apie tai garsiai. Pusryčiai į lovą – gera to pradžia, šypt.

Orkaitėje keptas blynas su obuoliais (3)

Skonis: 10/10. Tai šiek tiek daugiau nei paprastas blynas: pusiau blynas, pusiau pyragas. Iškeptas nedidelėje formelėje, patiekiamas ir šaukšteliais kabinamas tiesiai iš jos. Puikūs ir labai gardūs pusryčiai į lovą. Dviems. Romantiškam rytui, šypt.

Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.

Porcijų skaičius: 2 porcijos.

Ar gaminčiau dar kartą? Taip.

Receptas publikuotas internetiniame portale Ji24.lt

Orkaitėje keptas blynas su obuoliais (4)

♥ Blynas su obuoliais

Obuoliams:
1 vidutinio dydžio obuolys
1 valg. š. cukraus
½ arb. š. malto cinamono
žiupsnelis malto imbiero
žiupsnelis malto muskato
2 valg. š. citrinos sulčių

Tešlai:
25 g sviesto
2 valg. š. rudojo cukraus
1/3 puodelio (50 g) miltų
1 valg. š. cukraus
žiupsnelis druskos
2 dideli ar 3 vidutinio dydžio kiaušiniai
½ puodelio (125 ml) pieno
½ arb. š. vanilės ekstrakto

Patiekimui:
miltelinis cukrus
keli kaušeliai mėgstamų ledų
klevų sirupas
saujelė mėgstamų riešutų

1. Orkaitę įkaitinkite iki 180°C temperatūros.
2. Paruoškite obuolius. Obuolį nulupkite, išimkite sėklalizdžius ir supjaustykite nestorais griežinėliais. Dubenyje sumaišykite šaukštą cukraus, maltą cinamoną, imbierą, muskatą ir citrinos sultis. Sudėkite į dubenį obuolio skilteles ir išmaišykite, kad jos visos pasidengtų cukrumi ir prieskoniais.
3. Sviestą supjaustykite kubeliais ir sudėkite į kepimo indą (16 cm skersmens). Dėkite kepimo indą į orkaitę ir pakaitinkite kelias minutes, kol sviestas ištirps.
4. Išimkite kepimo indą su ištirpusiu sviestu iš orkaitės. Ant dugno tolygiai užberkite rudąjį cukrų, ant jo – paskleiskite obuolių skilteles. Dėkite kepimo indą atgal į orkaitę.
5. Paruoškite blyno tešlą. Dubenyje sumaišykite miltus, cukrų, druską. Kitame dubenyje elektriniu plaktuvu išplakite kiaušinius, pieną ir vanilės ekstraktą. Į šį plakinį suberkite miltų mišinį ir gerai išmaišykite.
6. Išimkite kepimo indą iš orkaitės ir ant apkepusių obuolių užpilkite paruoštą tešlą. Dėkite atgal į orkaitę ir kepkite apie 20-25 minutes, kol blynas gražiai apskrus ir bus iškepęs.
7. Patiekite. Blyną patiekite tik išimtą iš orkaitės, šiltą, su visu kepimo indu. Prieš patiekdami, blyną pagardinkite priedais: apibarstykite milteliniu cukrumi, uždėkite porą kaušelių ledų, apipilkite juos pora šaukštų klevų sirupo ir apibarstykite saujele mėgstamų riešutų. Skanaus!

Orkaitėje keptas blynas su obuoliais (5)

Comments { 2 }