Karameliniai saldainiai su lazdyno riešutais

 Karameliniai saldainiai

Pasakyti keturis žodžius – kuriame šį tą naujo! – yra labai paprasta, tetrunka sekundę. Paprasta yra svajoti, kalbėti ir planuoti iki išnaktų, vaizduotėje piešti spalvotas vizijas ir dalintis jomis su artimiausiais. Visai kas kita, kai ateina tas lemiamas momentas – tas, kai žodžiai virsta darbais. Ir iš tiesų imi kurti tą kažką nauja, kažką savo. Svajingus pokalbius iki išnaktų pakeičia ramybės visą naktį neduodantys klausimai; imi klupti ties kiekvienu popierėliu, kurio prasmę ir esmę būtinai reikia išsiaiškinti; kažkurią akimirką net imi abejoti, ar reikėjo viską pradėti; šypsenas ir euforiją keičia keiksmai, o keiksmus – šypsenos ir euforija. Laviruodamas ant plonytės linijos tarp optimizmo ir nevilties, kankiniesi tol, kol supranti – ne viskas gyvenime turi būti lengva. Tiesą sakant, dažniausiai, deja, turi būti sunku. Tam, kad pajudintum akmenį, turi įdėti labai nemažai pastangų; o tam, kad įspirtum sau užpakalin, tų pastangų reikia dar daugiau. Laimė, jei šalia yra žmogus, su kuriuo gali susitarti: kai vėl imsiu abejoti kiekvienu savo žingsniu, žodžiu ar veiksmu, būk geras, papurtyk už pečių ir sugrąžink į realybę.

Ne kartą skaičiau ir girdėjau žmones, darančius kažką savo, kalbančius apie tai, kaip jie niekada nuo pat pirmos sekundės nesuabejojo, kad bus gerai, bus sėkmingai, bus super mega ultra turbo. Neva jie nė akimirką neuždavė sau klausimų, o kas jeigu?, nes tiesiog žinojo, kad po žodelio jeigu seka vien tik sėkmė, pripažinimas, milijonai. Anksčiau tokios kalbos man atrodė labai žavios; beveik tikėjau – štai kaip turi jaustis, kad galėtum žengti tą pirmą žingsnį ir pradėti kažką daryti, o ne vien kalbėti. Nuo tos akimirkos, kai nusprendėme atidaryti internetinę „Saulėtos virtuvės“ krautuvėlę, daugiau tuo nebetikiu. Abejonės man atrodo neišvengiamos, jei viską darai sveiku protu, o ne žvelgdamas pro rožinius akinius; ir tai yra gerai, nes abejonių dėka galiausiai yra priimami geresni, tvirtesni, labiau pagrįsti sprendimai. Tai nereiškia, kad mes netikėjome tuo, ką darome. Priešingai, mes tikėjome visą laiką ir tikime dabar, bet kartais suabejodavome, ar mūsų tikėjimo pakaks? Ar tai, kuo tikime ir gyvename mes, lygiai taip pat artima yra ir kitiems? Ar tada, kai laukėme tuoj tuoj ateisiančio mažojo šeimos nario, buvo geras laikas naujoms veikloms?

Aš nebijau pasakyti, kad turėjau ir vis dar turiu daug baimių. Jos, kaip ir jaudulys bei džiaugsmas, neatsilikdamos mane lydi kiekvieną akimirką. Bet velniškai gera yra įveikti iššūkius – peršokti griovį ir pasakyti op!

Dabar, kai nuo krautuvėlės atidarymo praėjo šiek tiek laiko, kai sulaukiame ne tik pirmųjų užsakymų, bet ir atsiliepimų, sunkiai sau atsakome į klausimą, kodėl nežengėme šio žingsnio anksčiau? Kita vertus, tebūnie dabar – pats geriausias laikas. O jis toks ir yra. Pokyčių laikas.

 Karameliniai saldainiai

Taip pat šis laikas – artėjančių švenčių laikas. Niekam ne paslaptis, aš mėgstu skaičiuoti – liko 38 dienos. O tai tik vos daugiau nei mėnesis! Mūsų namuose retkarčiais jau skamba Kalėdinės dainos; kartais aš pati jas padainuoju mūsų mažyliui, šypt. Todėl visai nenuostabu, kad ir solidžiai juodoje pietų dėžutėje, kurią galite įsigyti mūsų krautuvėlėje, šįkart ne šiaip sau pietūs, o šventinis desertas – burnoje tirpstantys, ne-re-a-liai skanūs naminiai saldainiai! Jų receptu tinklaraštyje dalinausi jau labai seniai, o po to juos gaminau dar dešimtis kartų. Šie saldūs karameliniai saldainiai gali pakelti ūpą ir pirmadieniais, ir šeštadieniais, bet lygiai taip pat – jie drąsiai gali būti ne tik kasdieniu desertu prie puodelio popietės kavos, bet ir ypatinga saldžia dovana mylimiems, kuriuos norisi palepinti.

Na, ar jau jaučiate? Ar jau laukiate Kalėdų?

 Karameliniai saldainiai

 Karameliniai saldainiai

 Juoda pietu dezute

Juodą pietų dėžutę galite įsigyti: www.e-sauletavirtuve.lt

35 maži saldainiai (arba 20 didesnių)

♥ Karameliniai saldainiai su lazdyno riešutais

75 g sviesto
50 g pieniško šokolado
1 valg. š. pieno
200 g karamelizuoto kondensuoto pieno („Rududu“)
180 g sausainių (pvz. „Selga” ar pan.)
35 vnt. lazdyno riešutų

Papuošimui:
1 valg. šaukšto cinamono
2 valg. šaukštų miltelinio cukraus

1. Sviestą, pienišką šokoladą, pieną ir karamelizuotą kondensuotą pieną sudėkite į nedidelį puodą ir kaitinkite ant silpnos ugnies maišydami šaukštu tol, kol produktai išsilydys ir susilies į vientisą masę. Neužvirkite. Nukelkite nuo ugnies.
2. Sausainius sugrūskite į kuo smulkesnius trupinius (su smulkintuvu ar grūstuvu).
3. Į karamelinę masę įmaišykite smulkius sausainių trupinius, dubenį uždenkite maistine plėvele ir palaikykite šaldytuve 1-1,5 val.
4. Pakepinkite lazdyno riešutus: tai galite padaryti tiesiog sausoje keptuvėje, riešutus nuolat maišant. Arba orkaitėje: įkaitinkite ją iki 180 °C temperatūros ir pakepinkite sausoje skardoje apie 7 – 8 minutes. Riešutai turi išdžiūti, odelė sutrūkinėti. Riešutus atvėsinkite ir trinant tarp delnų ar pirštų nuimkite odeles.
5. Iš sustingusios karamelinės masės suformuokite saldainius. Imkite po mažą gabalėlį masės, į vidurį įspauskite po riešutą ir tarp delnų suformuokite rutuliuką. Kiekvieną suformuotą saldainį apvoliokite cinamono ir miltelinio cukraus mišinyje.
6. Iki patiekiant laikykite šaldytuve.

 Karameliniai saldainiai

Comments { 0 }

Cukinijų blyneliai

 Cukiniju blyneliai

Mamos tikriausiai mane supras – kai namuose atsiranda mažylis, atsakymo į klausimą, ką gi čia pagaminti šiandien?, ieškoma visai kitaip. Bent jau aš, jeigu seniau galvodavau apie tai, ko gi čia labiau norėčiau, šiandien kur kas labiau stengiuosi įvertinti, o kiek gi čia tam prireiks laiko? Nes kai namuose mažylis, vis dar kiekvieną dieną gyvenantis pagal kasdien skirtingą savo dienotvarkę (niekaip nesuprantu ir nesuprasiu, kaip ją galima sudėlioti pagal knygas), nueiti į virtuvę nepakanka; reikia dar ir stebuklo, kad spėtumėte supjaustyti, išmaišyti, iškepti ar išvirti viską, ką planavote.

Kartais šį žaidimą laimi mama; ir ji mėgaujasi gardžiais dar garuojančiais pietumis ką tik nuo viryklės. O kartais laimi mažylis, ir išjungus viryklę tenka pamiršti apie pusiau pagamintus pietus valandžiukei ar dviems.

Norite šį žaidimą laimėti dažniau? Mamos turi būti gudrios. Tai dar viena pamoka, kurią jau spėjau išmokti, šypt.

Todėl jau antras mėnuo, kai virtuvėje laiko (beveik) neskaičiuodama šėlstu tik savaitgaliais ir vakarais. O eilinėmis darbo dienomis, tarp visų vaikiškų pasigugavimų, internetuose, knygų puslapiuose ir fantazijos užkaboriuose ieškau idėjų, ką galiu pasigaminti greičiausiai.

Žinot, kas yra didžiausias džiaugsmas? Kad neretai drąsiai galima dėti lygybės ženklą tarp greitai ir skaniai. Šie cukinijų blyneliai – geriausias to pavyzdys. Man jiems paruošti ir iškepti užtenka trumpiausio mažylio dienos miegelio, ir tai ne vienintelė priežastis, kodėl juos per pastarąsias porą savaičių kepiau ne vieną ir ne du kartus. Jie dar ir gardūs, labai gardūs!

Galėčiau beveik lažintis, kad aštuoni iš dešimties šį tekstą šiuo metu skaitančių tiesiog neturi laiko. Tam gali būti tūkstantis ir viena priežastis, bet nei viena iš jų negali būti tokia didelė, kad pamirštumėte, jog reikia valgyti skanų, kokybišką, subalansuotą naminį maistą. Tai – meilė sau, kuri tiesiog privalo būti didesnė nei kasdien paskubomis susiteptas sumuštinis.

Žinau, kad šią savaitę šiuos blynelius tikrai kepsiu dar kartą. Išsikepkite ir jūs! Net jei visai neturite laiko, blyneliams jo beveik ir nereikia. Skanaus!

 Cukiniju blyneliai

 Cukiniju blyneliai

 Cukiniju blyneliai

 Levandu ledai

10 blynelių

♥ Cukinijų blyneliai

1 vidutinio dydžio cukinijos (500 g)
½ arb. š. druskos
1 kiaušinio
2 valg. š. graikiško jogurto
1 stiklinės (90 g) maltų džiūvėsėlių
½ arb. š. džiovintų itališkų žolelių
žiupsnio grūstų juodųjų pipirų
žiupsnio džiovintų saldžiųjų paprikų dribsnių
2 valg. š. kokosų aliejaus kepimui

1. Cukiniją sutarkuokite burokine tarka. Suberkite į dubenį, sumaišykite su puse šaukštelio druskos ir palikite pastovėti apie 15-20 minučių, kol išskirs sultis. Tuomet jas visas kuo geriau nuspauskite, cukinijos tarkius nusausinkite.
2. Nusausintus cukinijos tarkius sumaišykite su kiaušiniu, graikišku jogurtu, maltais džiūvėsėliais, džiovintomis itališkomis žolelėmis, grūstais juodaisiais pipirais ir paprikų dribsniais. Išmaišykite.
3. Keptuvėje ištirpdykite kokosų aliejų. Drėgnais delnais formuokite nedidelius cukinijų blynelius ir apkepkite kokosų aliejuje po kelias minutes iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus.
4. Patiekite su graikišku jogurtu, pomidorais ar kitais mėgstamais pagardais.

 Cukiniju blyneliai

Comments { 0 }

Bananų duona su varškės įdaru

 Bananu duona su varskes idaru

Aš pagaliau atsipalaidavau. Atrodo, lyg per naktį kažkas būtų sudėjęs viską į priklausančius stalčiukus; kitaip to jausmo paaiškinti tiesiog negaliu.

Leiskit, papasakosiu apie viską nuo pradžių. Šįkart – apie motinystę (nors ir pradėsiu sakiniu apie maistą, o pabaigsiu, kaip visada, receptu).

Dabar, rašydama, valgau nuostabiai gardžią trintą moliūgų ir saldžiųjų bulvių sriubą, kurios nenufotografavau. Tiesą sakant, net tikslaus recepto nesurašyčiau, nes kai vienoj rankoj mažylis, į trasą eina improvizacijos, o susikoncentravimas į patį gamybos procesą toks menkas, kad dažnai ne tik kiekių, bet ir visų ingredientų neišvardinčiau. Taigi, valgau sriubą namuose, kuriuose tvarka kažkurią akimirką pasimetė tarp žaislų, pledų, gultukų, merliukų ir kitų vaikiškų mažmožėlių. Esu beveik tikra, kad ryte, dar apmiegotom akim ieškodama kavos, paspyriau ant grindų besiblaškantį dulkių kamuolį. Ir nors diena tuoj įpusės, spėkite, kiek daug pliusiukų mano darbo kalendoriuje? Tiesą sakant, šiandien jį net užverčiau, ir padariau tai beveik ramia širdimi.

Štai ką noriu pasakyti: jei iki vaikelio gimimo mėgote planuoti kiekvieną dieną ir gyventi pagal planus, žinokite – nuo tos stebuklingos akimirkos, kai pasisveikinsite su juo, savo mažyliu, niekas nebus taip, kaip buvo. Gal tai ir įmanoma, gal galite išlikti tokia pati ir savo gyvenimo tempą bei būdą išlaikyti tą patį, bet, žinote, – jūs išprotėsite. Bandydama būti tobula mama, gera žmona, atidžia drauge, dėmesinga dukra, malonia kaimyne, o tuo pačiu nepamiršdama kasdien pasirūpinti idealia namų tvarka ir švara, gardžiais pietumis ar bent vakariene, pilnavertišku mažylio užimtumu, aktyviu sporto klubo lankomumo grafiku ir dar tūkstančiais buities ir ne tik buities dalykų. O kur dar pomėgiai, kuriems taip pat labai norėtųsi skirti laiko!

Būdama mama, kaip niekad aiškiai suvokiu – moterys yra nerealios. Jos yra velniškai stiprios, kantrios ir talentingos. Jos moka taip meistriškai žongliruoti visomis savo rolėmis, kad sunku ir bepastebėti, kad kartais jos nespėja. Kartais pavargsta. Kartais pamiršta save.

Gimus Joriui, aš iš paskutiniųjų jėgų stengiausi viską išlaikyti savo vietose. Tai reiškė, kad tapau ne tik mama, bet gerokai pedantiška ir nuo planavimo priklausančia mama. Kuo labiau norėjau ir stengiausi viską suderinti, tuo sunkiau man tas sekėsi. Vieną dieną dienos pabaigoje liūdėjau dėl taip ir nesutvarkytų namų, kitą dieną – dėl kitų punktų sąraše, prie kurių kasdien iš savęs reikalavau padėti pliusus. Nepadėti pliusai mane tiesiog varė į neviltį. Vakarais, mažyliui jau miegant, perrašydavau savo sąrašą į rytojaus kalendoriaus puslapį ir pridėdavau dar keletą naujų eilučių. Ką jau kalbėti apie mano liguistą aistrą laiko planavimui. Ar žinote, kaip dažnai pavyksta nuvykti kažkur tiksliai suplanuotu metu, kai vykstate su kūdikiu? Man dar nepavyko tikriausiai nėkart. Ir kaip ten kažkada kažkas labai gerai parašė, susitikimus dabar galiu planuoti tarp ryto ir pietų, arba tada, kai šviesu. Dar prieš kelis mėnesius nuo tokio „tikslumo“ būčiau išsikrausčiusi iš proto!

O dabar? Dabar viskas kitaip.

Tikriausiai nieko kito ir nebūtų galima tikėtis – Joris keičia mano įprastą gyvenimo šabloną iš pagrindų. Tai, kad aš jį išmokau sugriebti žaisliuką, yra visiškas niekis, palyginti su tuo, kad jis mane kasdien moko kantrybės, gerumo ir talento gyventi lėtai. Pamažu, tačiau užtikrintai jis išmušinėja iš manęs priklausomybę nuo perdėto planavimo, padeda atrasti malonumą nieko neveikti. Moko būti nuolaidesne ne tik kitiems, bet ir sau pačiai. Galiausiai, jis mane baigia įtikinti tuo, koks tobulas yra visai netobulas gyvenimas; su kartais pasitaikančiais dulkių kamuoliais namų kampuose, vienu kitu papildomu kilogramu ant liemens ar pakeliu šaldytų koldūnų vakarienei.

O anądien, kai jo mažas kūnelis apsunko ant mano rankų, akytės palaimingai užsimerkė ir lūpos padovanojo nevalingą šypsenėlę, mane tiesiog persmelkė viena mintis: atidėti rytojui galima labai daug darbų ir planų. Bet negalima sau pasakyti, kad gera mama būsiu rytoj. Ar nuo rytojaus. Nuo rytojaus visada galima pradėti sportuoti ar sveikai maitintis, rytoj galima sutvarkyti namus ar pagaminti pietus, rytoj galima padaryti begalę dalykų. O štai būti gera mama aš noriu šiandien, dabar. Kiekvieną dieną.

Iš visos širdies tikiuosi, kad tokia ir esu.
Iš visos širdies stengiuosi tokia būti.

Ir kai manęs paklausia, kaip gi mes gyvename, aš visada atsakau – nuostabiai! Tiesa ta, kad pasitaiko visokių akimirkų, o emocijų mūsų namuose dabar tiek daug, kiek niekad nebuvo. Būna minučių, kai mane ištinka neviltis, būna vakarų, kai abu su mažyliu nuverkiame po posmelį. Būna, kad supykstu ant savęs, būna, kad ir truputį savęs pagailiu. Esu iš tų mamų, kurios nespalvina kūdikio auginimo kasdienybės vien tik rožine spalva – tų spalvų mūsų pasaulyje tikrai yra kur kas daugiau. Bet esu mama, kuri akimirksniu sutirpsta, kai mažylis plačiai išsišiepia ir toje bedantėje šypsenoje, tose plačiai atmerktose akytėse – tiek daug tikrumo, meilės ir laimės. Tas jausmas nubraukia viską, ir lieka tik viena vienintelė pati gryniausia tiesa, sutelpanti į keturis žodžius.

Mūsų gyvenimas yra nuostabus.

 Bananu duona su varskes idaru

Pyragai, pyragai. Jiems laiko galima atrasti visada; kaip ir viskam, kas teikia tikro džiaugsmo. Vėsiomis dienomis, kai bus lyg šalta, lyg nuobodu, įjunkite orkaitę ir pašaukite į ją aromatingais prieskoniais pagardintą pyragą. Tūkstančius kartų įsitikinau, kad tie namus pripildantys kvapai ir orkaitės skleidžiama šiluma gali veikti kaip atpalaiduojanti meditacija.

Ši bananų duonelė su varškės įdaru mums labai patiko. Ne per saldi, labai aromatinga, o varškė – na, aš varškės mylėtoja, todėl galbūt negaliu būti visiškai objektyvi, bet čia tas įdaras buvo tikras gėris. Ir jei mėgstate tiek bananinius kepinius, tiek varškės pyragus – mielieji, pirmyn prie savo plakimo šluotelių, nes ši duonelė yra tai, ką turėtumėte išsikepti šį savaitgalį!

 Bananu duona su varskes idaru

 Bananu duona su varskes idaru

12 riekelių

♥ Bananų duona su varškės įdaru

1 didelio kiaušinio
½ stiklinės (100 g) rudojo cukraus
¼ stiklinės (50 g) cukraus
¼ stiklinės (60 ml) kokosų aliejaus
¼ stiklinės (60 g) graikiško jogurto
2 vidutinio dydžio bananų
1 stiklinės (140 g) miltų
½ arb. š. kepimo miltelių
½ arb. š. sodos
žiupsnelio cinamono

žiupsnelio druskos

Varškės įdarui:
1 didelio kiaušinio
120 g varškės
¼ stiklinės (50 g) cukraus
3 valg. š. (30 g) miltų

1. Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C temperatūros. Kepimo indą (25×12 cm) išklokite kepimo popieriumi.
2. Dideliame dubenyje išplakite kiaušinį, rudąjį cukrų, cukrų, ištirpintą kokosų aliejų ir graikišką jogurtą iki purios masės. Sudėkite sutrintus bananus ir dar kartą išplakite.
3. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais, sodą ir druska. Suberkite į plakinį ir šaukštu lengvai išmaišykite, kol neliks sausų miltų.
4. Varškės įdarui iki vientisos masės sutrinkite kiaušinį, varškę, cukrų ir miltus.
5. Į kepimo indą tolygiai paskleiskite pusę tešlos, ant jos paskirstykite varškės masę, o ant šios – likusią pusę tešlos.
6. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 50-60 minučių. Ar keksas jau iškepęs, patikrinkite mediniu pagaliuku, – įkištas ir ištrauktas iš kepinio centro, jis turi būti švarus. Atvėsinkite, supjaustykite riekelėmis ir patiekite.

Šaltinis: Averie Cooks

 Bananu duona su varskes idaru

Comments { 4 }