Cukrinukai

 Cukrinukai

Aplink vis dar siaučiant paranojai dėl cukraus, aš esu tas netobulas žmogus, kuris savo virtuvėje vis dar turi cukraus. Ir baltojo, ir rudojo. Nors kažkas pasakytų, kad tuose mano stiklainiuose yra mirtis, aš ten įžvelgiu visai ką kita. Mažus saldžius pasilepinimus, džiaugsmo akimirkas, paplepėjimus su draugėmis prie kavos puodelio, jaukius vakarus dviese, geriant arbatą ir valgant sausainius, saldžius ir skanius šeimos savaitgalius.

Kad ir kaip būčiau besistengus save įtikinti priešingai, saldumynai man buvo, yra ir tikriausiai visada bus didelis gyvenimo malonumas bei džiaugsmas. Ir tai yra gerai! Kai kasdien turime dešimtis priežasčių pabumbėti, labai gerai turėti kuo daugiau priežasčių nusišypsoti :)

Tiesa, aš visada sau kartoju, kad svarbiausia yra saikas, todėl ir saldumynus stengiuosi (ne visada tai pavyksta, bet labai stengiuosi!) įsprausti į tam tikras ribas. Savaitgaliai – šiuo metu jie yra skirti saldiems mūsų pasilepinimams. Savaitgaliais maišau tešlą pyragui ar kepu sausainius, kildinu mielinių bandelių tešlą ar traukiu iš stalčiaus keksiukų kepimo formą.

Myliu savaitgalius.

Myliu juos dėl daugelio priežasčių, o dėl tų gardžių savaitgalio desertų – labai!

Kai fotografavau Kalėdas pietų dėžutėse ir į dėžutę vaikams subėriau cukrinukus, pagalvojau, kad labai rizikuoju. Cukrus ir vaikai – ar šiandien tai tikrai suderinama? Bet juk Kalėdos, – pasakiau sau. O Kalėdos – stebuklų metas. Tikiu, kad šiuo metų laiku visi sau leidžiame vieną kitą saldžią nuodėmę ir daugelis savo virtuvėse turime vieną kitą pakelį cukraus. Jei jau taip, galite išsikepti ir šių rausvai baltų cukrinukų.

 Cukrinukai

Cukrinukus būtų galima pavadinti taip: „kas pavyksta, kai morengai nepavyksta“. Iš tiesų užsisvajojusi ir pasimiršusi į dubenį įbėriau DAUG miltelinio cukraus ir tą pačią akimirką supratau, kad morengų tai tikrai nebus. Bet gūžtelėjusi pečiais nusprendžiau, kad reikia pažiūrėti, o kas gi čia gausis? Gavosi „ilgai grojantys“ saldainiai, kaip pasakytų mano tėtis. Įsidedi vieną cukrinuką į burną ir ilgam esi ramus – kol saldumas išsiskleidžia visu gražumu.

Cukrinukai pakankamai kieti ir tvirti, ir, žinoma, labai saldūs. Dar svarsčiau, ar čia tikrai yra tas receptas, kurį reikėtų publikuoti, bet vyras, paėmęs gal ketvirtą cukrinuką iš eilės, o saują jų įsibėręs ir į savo rytojaus pietų dėžutę šalia bulvinių sūrio blynų, įtikino, kad parašyčiau. Taigi, jūsų teismui – saldainukai cukrinukai!

 Cukrinukai

 Cukrinukai

 Rozine pietu dezute vaikams

Juodą pietų dėžutę galite įsigyti: www.e-sauletavirtuve.lt

1 skarda mažų cukrinukų

♥ Cukrinukai

2 vidutinio dydžio kiaušinių baltymų
apie 350 g miltelinio cukraus

kelių lašų raudonų maistinių dažų

1. Orkaitę įkaitinkite iki 100 °C temperatūros. Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi.
2. Kiaušinių baltymus išplakite elektriniu plaktuvu, kol suputos.
3. Berkite porą šaukštų miltelinio cukraus ir išplakite. Berkite dar porą ir vėl išplakite. Taip dalimis suberkite visą miltelinį cukrų, kol gausite standžią ir blizgią masę.
4. Konditerinio maišelio vidinėje pusėje maistiniais dažais išpieškite raudonas vertikalias dažų linijas. Sudėkite į konditerinį maišelį išplaktus baltymus ir ant kepimo popieriumi išklotos skardos mažu apvaliu antgaliu išspauskite nedidelius cukrinukus.
5. Kepkite įkaitintoje orkaitėje 60 minučių. Palikite atvėsti praviroje orkaitėje ir išimkite tik tuomet, kai bus atvėsę.

 Cukrinukai

Comments { 0 }

Karameliniai saldainiai su lazdyno riešutais

 Karameliniai saldainiai

Pasakyti keturis žodžius – kuriame šį tą naujo! – yra labai paprasta, tetrunka sekundę. Paprasta yra svajoti, kalbėti ir planuoti iki išnaktų, vaizduotėje piešti spalvotas vizijas ir dalintis jomis su artimiausiais. Visai kas kita, kai ateina tas lemiamas momentas – tas, kai žodžiai virsta darbais. Ir iš tiesų imi kurti tą kažką nauja, kažką savo. Svajingus pokalbius iki išnaktų pakeičia ramybės visą naktį neduodantys klausimai; imi klupti ties kiekvienu popierėliu, kurio prasmę ir esmę būtinai reikia išsiaiškinti; kažkurią akimirką net imi abejoti, ar reikėjo viską pradėti; šypsenas ir euforiją keičia keiksmai, o keiksmus – šypsenos ir euforija. Laviruodamas ant plonytės linijos tarp optimizmo ir nevilties, kankiniesi tol, kol supranti – ne viskas gyvenime turi būti lengva. Tiesą sakant, dažniausiai, deja, turi būti sunku. Tam, kad pajudintum akmenį, turi įdėti labai nemažai pastangų; o tam, kad įspirtum sau užpakalin, tų pastangų reikia dar daugiau. Laimė, jei šalia yra žmogus, su kuriuo gali susitarti: kai vėl imsiu abejoti kiekvienu savo žingsniu, žodžiu ar veiksmu, būk geras, papurtyk už pečių ir sugrąžink į realybę.

Ne kartą skaičiau ir girdėjau žmones, darančius kažką savo, kalbančius apie tai, kaip jie niekada nuo pat pirmos sekundės nesuabejojo, kad bus gerai, bus sėkmingai, bus super mega ultra turbo. Neva jie nė akimirką neuždavė sau klausimų, o kas jeigu?, nes tiesiog žinojo, kad po žodelio jeigu seka vien tik sėkmė, pripažinimas, milijonai. Anksčiau tokios kalbos man atrodė labai žavios; beveik tikėjau – štai kaip turi jaustis, kad galėtum žengti tą pirmą žingsnį ir pradėti kažką daryti, o ne vien kalbėti. Nuo tos akimirkos, kai nusprendėme atidaryti internetinę „Saulėtos virtuvės“ krautuvėlę, daugiau tuo nebetikiu. Abejonės man atrodo neišvengiamos, jei viską darai sveiku protu, o ne žvelgdamas pro rožinius akinius; ir tai yra gerai, nes abejonių dėka galiausiai yra priimami geresni, tvirtesni, labiau pagrįsti sprendimai. Tai nereiškia, kad mes netikėjome tuo, ką darome. Priešingai, mes tikėjome visą laiką ir tikime dabar, bet kartais suabejodavome, ar mūsų tikėjimo pakaks? Ar tai, kuo tikime ir gyvename mes, lygiai taip pat artima yra ir kitiems? Ar tada, kai laukėme tuoj tuoj ateisiančio mažojo šeimos nario, buvo geras laikas naujoms veikloms?

Aš nebijau pasakyti, kad turėjau ir vis dar turiu daug baimių. Jos, kaip ir jaudulys bei džiaugsmas, neatsilikdamos mane lydi kiekvieną akimirką. Bet velniškai gera yra įveikti iššūkius – peršokti griovį ir pasakyti op!

Dabar, kai nuo krautuvėlės atidarymo praėjo šiek tiek laiko, kai sulaukiame ne tik pirmųjų užsakymų, bet ir atsiliepimų, sunkiai sau atsakome į klausimą, kodėl nežengėme šio žingsnio anksčiau? Kita vertus, tebūnie dabar – pats geriausias laikas. O jis toks ir yra. Pokyčių laikas.

 Karameliniai saldainiai

Taip pat šis laikas – artėjančių švenčių laikas. Niekam ne paslaptis, aš mėgstu skaičiuoti – liko 38 dienos. O tai tik vos daugiau nei mėnesis! Mūsų namuose retkarčiais jau skamba Kalėdinės dainos; kartais aš pati jas padainuoju mūsų mažyliui, šypt. Todėl visai nenuostabu, kad ir solidžiai juodoje pietų dėžutėje, kurią galite įsigyti mūsų krautuvėlėje, šįkart ne šiaip sau pietūs, o šventinis desertas – burnoje tirpstantys, ne-re-a-liai skanūs naminiai saldainiai! Jų receptu tinklaraštyje dalinausi jau labai seniai, o po to juos gaminau dar dešimtis kartų. Šie saldūs karameliniai saldainiai gali pakelti ūpą ir pirmadieniais, ir šeštadieniais, bet lygiai taip pat – jie drąsiai gali būti ne tik kasdieniu desertu prie puodelio popietės kavos, bet ir ypatinga saldžia dovana mylimiems, kuriuos norisi palepinti.

Na, ar jau jaučiate? Ar jau laukiate Kalėdų?

 Karameliniai saldainiai

 Karameliniai saldainiai

 Juoda pietu dezute

Juodą pietų dėžutę galite įsigyti: www.e-sauletavirtuve.lt

35 maži saldainiai (arba 20 didesnių)

♥ Karameliniai saldainiai su lazdyno riešutais

75 g sviesto
50 g pieniško šokolado
1 valg. š. pieno
200 g karamelizuoto kondensuoto pieno („Rududu“)
180 g sausainių (pvz. „Selga” ar pan.)
35 vnt. lazdyno riešutų

Papuošimui:
1 valg. šaukšto cinamono
2 valg. šaukštų miltelinio cukraus

1. Sviestą, pienišką šokoladą, pieną ir karamelizuotą kondensuotą pieną sudėkite į nedidelį puodą ir kaitinkite ant silpnos ugnies maišydami šaukštu tol, kol produktai išsilydys ir susilies į vientisą masę. Neužvirkite. Nukelkite nuo ugnies.
2. Sausainius sugrūskite į kuo smulkesnius trupinius (su smulkintuvu ar grūstuvu).
3. Į karamelinę masę įmaišykite smulkius sausainių trupinius, dubenį uždenkite maistine plėvele ir palaikykite šaldytuve 1-1,5 val.
4. Pakepinkite lazdyno riešutus: tai galite padaryti tiesiog sausoje keptuvėje, riešutus nuolat maišant. Arba orkaitėje: įkaitinkite ją iki 180 °C temperatūros ir pakepinkite sausoje skardoje apie 7 – 8 minutes. Riešutai turi išdžiūti, odelė sutrūkinėti. Riešutus atvėsinkite ir trinant tarp delnų ar pirštų nuimkite odeles.
5. Iš sustingusios karamelinės masės suformuokite saldainius. Imkite po mažą gabalėlį masės, į vidurį įspauskite po riešutą ir tarp delnų suformuokite rutuliuką. Kiekvieną suformuotą saldainį apvoliokite cinamono ir miltelinio cukraus mišinyje.
6. Iki patiekiant laikykite šaldytuve.

 Karameliniai saldainiai

Comments { 0 }

Cukinijų blyneliai

 Cukiniju blyneliai

Mamos tikriausiai mane supras – kai namuose atsiranda mažylis, atsakymo į klausimą, ką gi čia pagaminti šiandien?, ieškoma visai kitaip. Bent jau aš, jeigu seniau galvodavau apie tai, ko gi čia labiau norėčiau, šiandien kur kas labiau stengiuosi įvertinti, o kiek gi čia tam prireiks laiko? Nes kai namuose mažylis, vis dar kiekvieną dieną gyvenantis pagal kasdien skirtingą savo dienotvarkę (niekaip nesuprantu ir nesuprasiu, kaip ją galima sudėlioti pagal knygas), nueiti į virtuvę nepakanka; reikia dar ir stebuklo, kad spėtumėte supjaustyti, išmaišyti, iškepti ar išvirti viską, ką planavote.

Kartais šį žaidimą laimi mama; ir ji mėgaujasi gardžiais dar garuojančiais pietumis ką tik nuo viryklės. O kartais laimi mažylis, ir išjungus viryklę tenka pamiršti apie pusiau pagamintus pietus valandžiukei ar dviems.

Norite šį žaidimą laimėti dažniau? Mamos turi būti gudrios. Tai dar viena pamoka, kurią jau spėjau išmokti, šypt.

Todėl jau antras mėnuo, kai virtuvėje laiko (beveik) neskaičiuodama šėlstu tik savaitgaliais ir vakarais. O eilinėmis darbo dienomis, tarp visų vaikiškų pasigugavimų, internetuose, knygų puslapiuose ir fantazijos užkaboriuose ieškau idėjų, ką galiu pasigaminti greičiausiai.

Žinot, kas yra didžiausias džiaugsmas? Kad neretai drąsiai galima dėti lygybės ženklą tarp greitai ir skaniai. Šie cukinijų blyneliai – geriausias to pavyzdys. Man jiems paruošti ir iškepti užtenka trumpiausio mažylio dienos miegelio, ir tai ne vienintelė priežastis, kodėl juos per pastarąsias porą savaičių kepiau ne vieną ir ne du kartus. Jie dar ir gardūs, labai gardūs!

Galėčiau beveik lažintis, kad aštuoni iš dešimties šį tekstą šiuo metu skaitančių tiesiog neturi laiko. Tam gali būti tūkstantis ir viena priežastis, bet nei viena iš jų negali būti tokia didelė, kad pamirštumėte, jog reikia valgyti skanų, kokybišką, subalansuotą naminį maistą. Tai – meilė sau, kuri tiesiog privalo būti didesnė nei kasdien paskubomis susiteptas sumuštinis.

Žinau, kad šią savaitę šiuos blynelius tikrai kepsiu dar kartą. Išsikepkite ir jūs! Net jei visai neturite laiko, blyneliams jo beveik ir nereikia. Skanaus!

 Cukiniju blyneliai

 Cukiniju blyneliai

 Cukiniju blyneliai

 Levandu ledai

10 blynelių

♥ Cukinijų blyneliai

1 vidutinio dydžio cukinijos (500 g)
½ arb. š. druskos
1 kiaušinio
2 valg. š. graikiško jogurto
1 stiklinės (90 g) maltų džiūvėsėlių
½ arb. š. džiovintų itališkų žolelių
žiupsnio grūstų juodųjų pipirų
žiupsnio džiovintų saldžiųjų paprikų dribsnių
2 valg. š. kokosų aliejaus kepimui

1. Cukiniją sutarkuokite burokine tarka. Suberkite į dubenį, sumaišykite su puse šaukštelio druskos ir palikite pastovėti apie 15-20 minučių, kol išskirs sultis. Tuomet jas visas kuo geriau nuspauskite, cukinijos tarkius nusausinkite.
2. Nusausintus cukinijos tarkius sumaišykite su kiaušiniu, graikišku jogurtu, maltais džiūvėsėliais, džiovintomis itališkomis žolelėmis, grūstais juodaisiais pipirais ir paprikų dribsniais. Išmaišykite.
3. Keptuvėje ištirpdykite kokosų aliejų. Drėgnais delnais formuokite nedidelius cukinijų blynelius ir apkepkite kokosų aliejuje po kelias minutes iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus.
4. Patiekite su graikišku jogurtu, pomidorais ar kitais mėgstamais pagardais.

 Cukiniju blyneliai

Comments { 0 }