Naminiai makaronai

Naminiai makaronai su Marinara padažu (2)

Prieš kurį laiką mane pasiekė kvietimas dalyvauti viename makaronų gaminimo vakarėlyje. Makaronus aš mėgstu ir pati juos keletą kartų esu gaminusi namuose, tačiau išmokti keleto gudrybių iš tikro italo – juk sako, kad Italijoje makaronai skaniausi, o ar gali būti kitaip? – yra puiki galimybė. O bet tačiau, deja. Varvanti nosis, nesibaigiantis čiaudulys ir keli nepageidaujami kūno temperatūros laipsniai man šįkart negailestingai pakišo koją. Prašnirpščiojusi visą savaitę, šnirpščioju dar ir šiandien, stebėdama kitų maisto tinklaraštininkų įspūdžius. Truputį pavydu, bet… progų dar bus, tikiu.

Naminiai makaronai su Marinara padažu (1)

Negaliu garantuoti, kad koks nors tikras italas nerastų trūkumų recepte, pagal kurį naminius makaronus gaminu aš, bet mums jie tikrai puikūs ir gardūs. Dalinuosi su visais; juk čia pat tie dar ilgesni rudens vakarai, kai nejučia po darbų atsiranda truputį daugiau laiko pasisukinėjimams virtuvėje, lėtoms vakarienėms su taure vyno… O makaronai tokiems vakarams, mano nuomone, tinka tiesiog idealiai. Išbandykit ir Jūs, skanaus!

Naminiai makaronai su Marinara padažu (3)

Skonis: 10/10. Manau, yra taip: kai pirmą kartą pats nuo – iki pasigamini naminius makaronus savo rankomis, paragauji ir supranti. Jie kitokie nei visi tie spagečiai, kurios iki šiol pirkai parduotuvėje. Jie… geresni. Švieži. Labai skanūs. Vienintelė sąlyga – negailėkite savo laiko ir makaronus iškočiokite tikrai plonai, o geriau – dar ploniau nei plonai!

Sudėtingumas: yra ką nuveikti.

Porcijų skaičius: 3 porcijos.

Ar gaminčiau dar kartą? Taip.

Receptas publikuotas internetiniame portale Ji24.lt

Naminiai makaronai su Marinara padažu (5)

♥ Naminiai makaronai

300 g miltų (405D tipo)
3 dideli kiaušiniai
žiupsnis druskos

1. Miltus ir druską išsijokite per sietelį. Viduryje padarykite duobutę ir įmuškite į ją tris kiaušinius.
2. Šakute pradėkite plakti kiaušinius, sumaišydami trynius ir baltymus. Toliau plakdami šakute, palaipsniui sumaišykite miltus su kiaušiniais. Stenkitės miltus imti iš kraštų ir maišyti link vidurio.
3. Kai kiaušiniai su miltais susimaišys, imkite minkyti tešlą rankomis. Minkykite, kol gausite vientisą glotnią ir nelipnią tešlą. Tešlą reikėtų minkyti taip: atkelkite tešlą nuo paviršiaus ir „stumkite“ nuo savęs. Tuomet pasukite tešlą 90 laipsnių kampu, atkelkite nuo paviršiaus ir vėl „stumkite“ nuo savęs. Taip kartokite, kol išminkysite reikiamą tešlą.
4. Jei matote, kad tešla per lipni, įmaišykite dar šiek tiek miltų. Išminkyti tešlą turėtų užtrukti apie 10 minučių.
5. Iš išminkytos tešlos suformuokite gražų rutulį ir suvyniokite jį į švarų rankšluostėlį. Įdėkite į sandariai užsidarantį indą ir palikite valandą pastovėti kambario temperatūroje.

6. Po valandos išimkite tešlą iš indo, išvyniokite iš rankšluostėlio ir padalinkite į tris lygias dalis.
7. Švarų ir lygų paviršių pabarstykite miltais. Paimkite pirmąją tešlos dalį ir iškočiokite, kočėlu braukdami nuo centro į kraštus, į labai ploną tešlos lakštą. Kočiokite tol, kol tešlos lakštas bus toks plonas, kiek tik įmanoma – reikia prisiminti, kad virdami makaronai pastorės ir padidės, todėl prieš virimą jie turi būti tikrai labai ploni.

8. Iškočiotą tešlos lakštą pabarstykite miltais ir suvyniokite į ritinį.
9. Ritinį supjaustykite griežinėliais ir išvyniokite. Tokiu būdu paruošite makaronus, vadinamus fettuccine.
10. Perkelkite supjaustytus makaronus ant miltais pabarstyto švaraus rankšluostėlio.
11. Tuos pačius žingsnius pakartokite su visais trim gabalėliais tešlos.

12. Vidutinio dydžio puode užvirkite pasūdytą vandenį.
13. Suberkite makaronus ir virkite 8-12 minučių, priklausomai nuo makaronų dydžio; kol makaronai išvirs, bet nepraras savo formos; kol makaronai bus „al dente“ – ne per minkšti, bet ir ne per kieti.
14. Išvirusius makaronus sudėkite į sietelį ir nuvarvinkite. Tuomet sudėkite į lėkštes ir patiekite su padažu.

Naminiai makaronai su Marinara padažu (4)

Marinara padažas makaronams

1 valg. š. alyvuogių aliejaus
1 svogūnas
4 skiltelės česnako
800 g konservuotų smulkintų pomidorų
2 valg. š. pomidorų pastos
1 puodelis (250 ml) vandens
kelios saujos šviežio kapoto baziliko
1 arb. š. džiovintų itališkų žolelių
3 džiovinti lauro lapeliai
2 arb. š. druskos
1 valg. š. cukraus
½ arb. š. juodųjų pipirų

1. Į didelį prikaistuvį supilkite alyvuogių aliejų ir įkaitinkite.
2. Suberkite sukapotą svogūną ir smulkiai sukapotas česnako skilteles. Kepkite apie 5 minutes, kol suminkštės.
3. Sudėkite konservuotus pomidorus, pomidorų pastą, vandenį, šviežią baziliką, džiovintas itališkas žoleles ir džiovintus lauro lapus. Kaitinkite, kol užvirs. Sumažinkite ugnį ir kaitinkite neuždengtą apie 20-30 minučių, kol skystis išgaruos ir padažas sutirštės.
4. Suberkite druską, cukrų ir pipirus. Išmaišykite ir paragaukite. Jei trūksta, įberkite daugiau prieskonių.
5. Lauro lapus išimkite.
6. Patiekite su makaronais. Skanaus!

Comments { 5 }

Prancūziški skrebučiai su moliūgais ir riešutais

Prancūziški skrebučiai su moliūgais ir graikiniais riešutais (2)

Oi. Kad jūs žinotumėt. Aš tikrai nesu įpratusi sulaukti tiek daug dėmesio, kiek jo sulaukiau pastarosiomis dienomis. Daug kas juokauja, kad turėčiau nosį kelti aukštyn, o aš tuo tarpu, bandydama numaldyti besiplieskiantį žandų raudonį, tik gūžiuosi. Aš ne iš tų, kuriuos gyvenimas įpratino būti dėmesio centre. Visiškai priešingai; jei turiu galimybę, aš mieliau būnu kur nors nuošaliai, tyliai ir ramiai. Ten, iš kur viską matau, viską girdžiu, bet ryškios šviesos to mano saugaus kampelio neapšviečia.

Žinoma, ką ir besakyti, tai malonu. Priimti sveikinimus, linkėjimus, sulaukti draugiško palaikymo ir tiesiog dalintis džiaugsmu su dideliu būriu žmonių. Negaliu suvaldyti šiek tiek kvailo krizenimo, plačios šypsenos ir mušančio karščio.

Prancūziški skrebučiai su moliūgais ir graikiniais riešutais (4)

Kai negyvenu nekantriu knygos laukimu, grįžtu į įprastą jaukią rudenišką realybę. Po darbų grįžtu į namus, kaičiu virdulį ir plikaus puodelį arbatos. Spintoje susirandu minkštą ir šiltą chalatą. Jaukinuosi vis ilgesnius ir tamsesnius rudens vakarus. Vakarus, kai gera tiesiog būti namuose, skaityti knygas, gerti arbatą ir valgyti sausainius. Kalbėtis, svajoti, kurti laimingo rytojaus planus.

Kaip ir žadėjau pati sau, aš stengiuosi mylėti kiekvieną dieną. Net jei ankstų rytą šąlančiais pirštais tenka valyti apšąlusius automobilio langus ar darbe iš spintos traukti tą storąjį megztinį netikėtiems atvejams. Kartais užtenka vien įsivaizduoti tą manęs laukiantį rudenišką namų jaukumą, kvepiantį cinamonu ir arbata, ir šildyje iškart pasidaro daug šilčiau.

Prancūziški skrebučiai su moliūgais ir graikiniais riešutais (5)

Skonis: 9/10. Tokie turėtų būti rudens savaitgalio pusryčiai: kvepiantys cinamonu ir muskatu, pagardinti moliūgais, šilti, jaukūs ir tirpstantys burnoje. Aš tikrai mėgstu prancūziškus skrebučius, todėl jų receptų man niekad nebūna per daug. Šis – vienas iš tų, kuriuos dar tikriausiai kartosiu, kai vėl bandysiu įminti mįslę, kur sunaudoti moliūgų tyrės likutį?

Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.

Porcijų skaičius: 8 skrebučiai.

Ar gaminčiau dar kartą? Taip.

Receptas publikuotas internetiniame portale Ji24.lt

Prancūziški skrebučiai su moliūgais ir graikiniais riešutais (3)

♥ Prancūziški skrebučiai su moliūgais ir riešutais

3 kiaušiniai
¼ puodelio (80 g) moliūgų tyrės
2 valg. š. pieno
1 arb. š. malto cinamono
¼ arb. š. malto muskato
1 arb. š. vanilinio cukraus
2 valg. š. rudojo cukraus

8 riekelės forminės (kvadratinės) duonos

gabalėlis sviesto kepimui

Patiekimui:
saujelė graikinių riešutų
šlakelis klevų sirupo
gabalėlis sviesto

1. Dubenyje elektriniu plaktuvu išplakite kiaušinius, moliūgų tyrę, pieną, cinamoną, muskatą, vanilinį cukrų ir rudąjį cukrų iki vientisos masės.
2. Batono riekeles įmerkite į šį plakinį ir palaikykite porą minučių, kol keptuvėje ištirpinsite gabalėlį sviesto.
3. Keptuvę ištepkite šlakeliu aliejaus ir įdėkite gabalėlį sviesto. Išmirkytas batono riekeles perkelkite į įkaitusią keptuvę.
4. Kepkite iš kiekvienos pusės po porą minučių, kol skrebučiai taps gražiai auksinės spalvos.
5. Iškepusius skrebučius sudėkite į lėkštę. Apšlakstykite klevų sirupu. Užberkite smulkintų graikinių riešutų ir uždėkite ant viršaus gabalėlį sviesto. Patiekite nedelsiant. Skanaus!

Comments { 7 }

Kai pildosi svajonės… | Knyga!

Prisimenu save prieš kelerius metus: vos tik nujausdama kažką gero, tuoj puldavau apie tai skelbti visam pasauliui. Nors prie tų dalykų būdavo dar tūkstančiai “o”, “bet” ir “gal”. Kai tikėjausi artėjant didelius džiaugsmus, tiesiog negalėdavau visų emocijų sulaikyti savyje. Kartais, deja, su visais kartu pasidžiaugus, vėliau tekdavo kartu ir paliūdėti. Kažkuriuo metu supratau, kad apie dalykus garsiai skelbti ir jais džiaugtis reikia tik tuomet, kai jie yra tikri. Kai darbai yra pabaigti, o visi taškai ant i – sudėti. Nes juk džiaugtis kartu yra daug smagiau nei liūdėti. Išsiliūdėti, jei jau taip lemta, aš būčiau linkusi viena.

Tikriausiai tai ir yra ta priežastis, kodėl taip ilgai tylėjau. Tylėjau tada, kai viskas buvo dar tik svajonė, kurią gavau paliesti pirštų galiukais ir patikėti, kad galbūt visa tai – įmanoma. Tylėjau tada, kai įžengusi į virtuvę ir pakeliui prigriebusi fotoaparatą, pradėjau didelį mylimą darbą. Tylėjau net tada, kai po kelių mėnesių virtuvę pagaliau sutvarkiau, stalą iš verandos pagaliau nustūmiau į tikrąją jo vietą svetainėje, iš visų namų kampų surankiojau lėkšteles, šaukštelius ir kitus indus, kai išskalbiau ir išlyginau visus rankšluostėlius, kai paspaudusi “Siųsti” išjungiau kompiuterį ir supratau: aš tai padariau. Net tada, kai jaučiau aplink pašnibždomis sklindant kalbas ir gandus, aš vis dar tylėjau. Laukiau. Vis dar nenorėjau kalbėti apie darbus, kurie nėra baigti. Galbūt nenorėjau išbaidyti sėkmės. Savo paikomis kalbomis nenorėjau svajonėms trukdyti pildytis.

Šiandien žodžiai dėliojasi patys. Priimu tai kaip ženklą, kad jau nebėra ko slėpti ir nereikia saugoti jokių paslapčių. Jaučiu, kad viskas bus gerai. Tikiu, kad dabar – metas dalintis savo džiaugsmu ir viltis, kad mano džiaugsmas taps džiaugsmu ir Jums, mano mieli skaitytojai.

Paskutinius mėnesius “Saulėtoje virtuvėje” buvo tylu ir ramu, nors gyvenimas mano virtuvėje virė taip aktyviai kaip niekad iki šiol. Aš rašiau knygą. Taip, aš parašiau knygą. Pačių gardžiausių ir saldžiausių desertų knygą. Tiesą sakant, man pačiai tuo sunku patikėti. Rašiau šiuos žodžius ir jaučiuosi labai… keistai. O tuo pačiu – beprotiškai laimingai. Kartais juk tikrai pristingame įrodymų, kad net patys drąsiausi norai gali išsipildyti; o tada – bumpt, skambutis iš leidyklos. Atrodo, tai buvo labai seniai. O iš tiesų – vasaros pradžioje. Atrodo, kad nuo tada mano laikrodžio rodyklės pradėjo suktis greičiau. Kaip ir sakiau, tokios neįtikėtinos ir išprotėjusios vasaros mano gyvenime dar nebuvo. Nuovargiui maišantis su džiaugsmo blyksniais, ne kartą supratau – tai viena iš nuostabiausių mano vasarų. Viena iš laimingiausių.

Į knygos puslapius sugulė triženklis skaičius mano puikiausių receptų ir jų nuotraukų. Turėčiau ypatingai padėkoti savo fotoaparatui, kad jis, nors ir pasiožiuodamas, bet didvyriškai padarė visus kadrus, kurių buvo begalės. Turėčiau padėkoti verandai, kurioje dienos šviesos vasarą buvo daugiau nei pakankamai – kitaip nebūčiau galėjusi organizuoti savo dailiųjų keksiukų bei pyragų fotosesijų prieš darbą ar po darbo. Labiausiai turėčiau padėkoti žmonėms: visiems, kurie man suteikė galimybę; visiems, kurie mane palaikė; visiems, kurie su manimi džiaugėsi, džiaugiasi ir dar tik džiaugsis. Visiems žmonėms, su kuriais negaila sausainį dalintis perpus.

Tačiau padėkoms laiko dar tikrai bus. O kol ateis tas laikas… dar reikia šiek tiek kantybės. Daug nekantraus smalsumo, dar daugiau laukimo jaudulio.

Sauleta_virtuve_virselis_650

Aš labai tikiuosi, kad mano knyga bus džiaugsmas ne tik man. Aš pati jo patyriau marias berašydama, begamindama, befotografuodama. Ir bevalgydama, žinoma. O dabar aš nuoširdžiai viliuosi, kad ji bus džiaugsmas ir Jums: mažiems ir dideliems smaližiams, neįsivaizduojantiems savo dienų be gabalėlio puraus pyrago, be sausainio ar saldainio, be puraus keksiuko, be gaivinančių ledų; be gardumynų, kuriuos ragaujant norisi šypsotis plačiau.

Comments { 48 }