Šokoladiniai blyneliai

 Sokoladiniai blyneliai

Žinai, tau tikrai reikėtų kažką parašyti į „Saulėtą virtuvę“, nes ten esantis Kalėdų sveikinimas jau atrodo labai nekaip…, – prieš kelias dienas man pusiau su šypsena išdėstė mano žmogus ir lyg tyčia užmynė ant skaudamos vietos. Ne kartą jau save bandžiau įkalbėti, tačiau arba pritrūkdavo laiko, arba žodžiai niekaip nesidėliojo į sakinius. Bet aš niekur nedingau, tikrai.

Virtuvėje šį mėnesį praleidau tikriausiai daugiau laiko nei per pastarąjį pusmetį. O apie maistą galvoju ir juo gyvenu nuo-la-tos. Tik štai nuo fotoaparato nupūsti dulkių dar neprisiruošiu. Nors, žinau, jau pats metas giliai įkvėpti, jas nupūsti ir pradėti ieškoti šviesiausio ir fotografijoms tinkamiausio kampo naujuose namuose.

Taip, mes jau čia! Prieš keletą savaičių, sausio viduryje, susikrovę visus daiktus į dėžes (į šiek tiek daugiau dėžių nei iš pradžių tikėjomės), visiems jiems suradome vietas čia. Namuose, mudviejų namuose.

Nesuskaičiuočiau, kiek kartų girdėjau klausimą, koks tai jausmas? Nuostabus. Nepakartojamas. Lyg pirštų galais nesiektum žemės. Lyg svajonė, kurią mintyse kartojai labai, labai ilgai, pagaliau būtų išsipildžiusi. Lyg širdyje kiekvieną dieną šviestų saulė.

Įsimylėjau mūsų namus nuo pirmos dienos, praleistos čia. Kiekvieną jų kampelį ir kiekvieną juose praleistą akimirką. Dar niekada po darbų su tokia šypsena nevažiuodavau namo. Dar niekada į juos taip neskubėdavau, truputį šokčiojančia širdimi.

O mano virtuvė… ji tobula. Čia norisi gaminti, valgyti, kalbėtis. Neskubėti ir mėgautis laiku kartu, puodeliu garuojančios arbatos su šaukšteliu medaus, šilta namuose ruošta vakariene.

Aš laiminga, beprotiškai laiminga. Pasistengsiu bent trupinėlį tos laimės padovanoti ir Jums – iškepkite šių blynų artėjančio savaitgalio pusryčiams ir ragaukite juos kartu su tais, kuriuos mylite labiausiai. Tai – tikrosios laimės akimirkos. Tokios tikros ir ranka pasiekiamos.

 Sokoladiniai blyneliai

Skonis: 10/10. Mėgstate šokoladą? Tuomet net neabejoju, – jums tikrai patiks! Tai blyneliai, skirti tikriems smagurių pusryčiams.

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Porcijų skaičius: 20 blynelių.

Ar gaminčiau dar kartą? Taip.

Kur radau? Fantazijose.

 Sokoladiniai blyneliai

♥ Šokoladiniai blyneliai

Blynams:
1 stiklinės (140 g) miltų
4 valg. š. kakavos
1 arb. š. kepimo miltelių
½ arb. š. sodos
¼ arb. š. druskos
1 arb. š. vanilinio cukraus
¼ stiklinės (50 g) cukraus
1 didelio kiaušinio
1 stiklinės (250 ml) raugintų pasukų
30 g sviesto
50 g juodojo šokolado

Patiekti:
šokoladinio padažo
aviečių
šokolado gabalėlių

1. Paruoškite blynų tešlą. Į dubenį išsijokite miltus, kakavos miltelius, kepimo miltelius, sodą, druską ir vanilinį cukrų. Atidėkite į šalį.
2. Kitame dubenyje elektriniu plaktuvu išplakite cukrų, kiaušinį, raugintas pasukas ir tirpintą atvėsintą sviestą. Miltų mišinį suberkite į šį plakinį ir lengvai išmaišykite, kol neliks sausų miltų.
3. Suberkite smulkinto juodojo šokolado gabalėlius ir lengvais judesiais įmaišykite, kad pasiskirstytų blynų tešloje.

4. Iškepkite blynus. Keptuvėje įkaitinkite porą šaukštų aliejaus. Į įkaitusią keptuvę dideliu šaukštu ar nedideliu samčiu pilkite tešlą, formuodami blynelius. Kepkite virš vidutinės ugnies porą minučių, kol apatinė blynų pusė gražiai apskrus, o viršutinė sutirštės ir joje ims kilti burbuliukai. Atsargiai apverskite blynus ir lygiai taip pat apkepkite kitą jų pusę.
5. Iškepusius blynus išimkite į popieriniais rankšluosčiais išklotą lėkštę ar padėklą, kad sugertų riebalus.

6. Patiekite. Perdėkite blynelius į lėkštę. Patiekite su šokoladiniu padažu, apibarstę šviežiomis avietėmis ir smulkinto šokolado gabalėliais.

Comments { 1 }

Stebuklingų Šv. Kalėdų!

 Kaledos

Kasmet suprantu, kad man vis sunkiau prabėgusius vienerius metus sutalpinti į kelis žodžius ir net keletą pastraipų. Dvylika mėnesių, kurie paprastai prabėga akimirksniu, savyje sutalpina labai daug. Daug įspūdžių, daug patirčių, daug atradimų. Daug emocijų, juoko, ašarų, vilčių ir svajonių. Daug atsakymų ir… dar daugiau klausimų.

Šiais metais mano gyvenime buvo knygos, net dvi. Buvo naujas darbas, buvo SMAGURIS. Buvo dvi saulėtos savaitės Kipre ir trumpas ištrūkimas į Kopenhagą, tik vienam savaitgaliui. Buvo daug ilgo laukimo dienų, savaičių ir mėnesių. O galiausiai, – mūsų namai. Viena karšta liepos diena, apvertusi planus aukštyn kojomis, ir išpildžiusi vieną didžiausių (tiesą sakant, pačią didžiausią!) svajonę.

Dabar, metams skaičiuojant paskutines dienas, aš jaučiuosi labai laiminga. Šalia manęs yra mylimas žmogus. Mes kuriame mūsų namus. Rytais aš keliuosi iš lovos ir keliauju į mylimą darbą. O vakarais, po darbų, su plačiausia šypsena skubu namo.

Galbūt šiais metais skaudžiai pajaučiau, ką reiškia, kai nepakanka laiko iškepti šventiniams tortams, kas vakarą nuvykti į sporto salę, pasigaminti naminius pietus ir vakarienes, ar atrašyti į visus komentarus bei laiškus, kurie susikaupė „Saulėtos virtuvės“ pašto dėžutėje. Labai dėl to atsiprašau! Tų dalykų, kuriems norėčiau rasti laiko, yra daug – juokauju, kad galbūt man pagelbėtų antra darbo knyga, antras laikrodis ar kažkas panašaus. Bet tada apsidairau aplink, pro rakto skylutę pažvelgiu į žmones, kuriais žaviuosi – veiklius žmones, kurie kažkokiu stebuklingu būdu viską spėja, nors daro šimtąkart daugiau dalykų nei darau aš. Tada trepteliu koja ir subaru save. Nes tikrai nevalia kaltinti nei darbo knygų, nei laikrodžių.

Štai ko sau palinkėčiau sau kitais metais – gero spyrio į sėdimąją! Mažiau pašniurkščiojimų nosimi, daugiau judesio. Spėti daugiau, padaryti daugiau, o tarp viso to – atrasti laiko sustoti ir išgerti puodelį kavos, pasiklausyti mėgstamos dainos, paskaityti knygą ar iškepti stirtą blynų sekmadienio pusryčiams.

Ko palinkėčiau mums visiems? Judėti pirmyn. Įveikti iššūkius. Nustebinti save vis iš naujo. Kasdien šiek tiek ūgtelėti. Ir kiekvieną rytą vonioje, užmiegotomis akimis žvilgtelėjus į savo atvaizdą veidrodyje, nusišypsoti. Tiesiog! Nes slapta tikiu, jog galbūt šypsena gali būti dar geresnė dienos pradžia nei puodelis kavos.

Gražių, spalvingų ir stebuklingų švenčių, mielieji!

Asta

Comments { 0 }

Imbieriniai sausainiai

 Imbieriniai sausainiai

Kai prieš kurį laiką užsiminiau apie du didelius savo gyvenimo džiaugsmus, mano žodžiai buvo interpretuoti šiek tiek ne taip, kaip galėjau tikėtis. Nors tikslo klaidinti tikrai neturėjau; gal dėl to, kad mintyse tiksliai žinojau, apie ką galvoju ir kalbu, net nesupratau, kad užuominos gali būti suprastos visai kitaip. Iš tiesų viskas yra paprasčiau nei paprasta. Antroji mažo džiaugsmo priežastis yra… darbas. Taip, tikrai. Darbas. 

Prieš kiek daugiau nei pusę metų sulaukiau pasiūlymo, visiškai išmušusio mane iš komforto zonos. Tos, kurioje jaučiausi labai patogiai ir saugiai; tos, kurioje rytais manęs visiškai negąsdino skambantis žadintuvas, o visi maži iššūkiai buvo lengvai įveikiami. Naujas darbo pasiūlymas, kurio tikrai nesitikėjau, tąkart tikrai išjudino žemę po kojomis. Aš prašiau laiko, kad galėčiau apsispręsti, nemiegojau naktimis, išūžiau galvą savo žmogui ir geriausioms draugėms, dėliojau pliusus ir minusus, piešiau įvairiausius scenarijus… O tada pasakiau TAIP ir supratau, jog žinojau savo atsakymą nuo pat pirmos akimirkos, kai tik išgirdau kvietimą prisijungti prie naujosios komandos. Ar galėtų būti kitaip, jei tas pasiūlymas labai jau priminė lyg iš dangaus nukritusį dar vienos svajonės išsipildymą? 

Šiandien į savo naująjį darbo kabinetą penktame aukšte kas rytą lipu jau daugiau nei pusmetį. Laikas prabėgo akimirksniu ir, tiesą sakant, tas akimirksnis buvo kur kas trumpesnis nei daugelis kitų akimirksnių. Pradėjusi labai lėtais ir nedrąsiais žingsneliais, šiandien į penktą aukštą kiekvieną dieną skrieju tvirtu žingsniu. Pagaliau prisijaukinusi aplinką ir pažinusi žmones, drąsiai galiu sakyti, kad aš tikrai myliu savo darbą. Kaip toje P!nk dainoje apie tikrą meilę, – būna retų trumpų akimirkų, kai keikiuosi ir sakau, kaip aš jo nekenčiu; bet juk tokia ir yra ta tikroji meilė, ar ne?

Į naująjį darbą mane atvedė knygos. Tąkart, kai ėjau išklausyti pasiūlymo parašyti pirmąją knygą, lygiai taip pat lipau į tą patį penktą aukštą. Po to lipau dar ir dar kartą: aptarti naujų idėjų, naujų knygų, pasirašyti naujų sutarčių, pasidžiaugti įkvepiančiais rezultatais. Praėjus metams nuo pirmojo apsilankymo, įveikusi laiptų pakopas dar kartą, išgirdau pasiūlymą prisijungti prie kulinarinių knygų leidybos – prie veiksmo, kuris vyksta užkulisiuose; ten, kur žingsnis po žingsnio gimsta puikiausios knygos, pilnos gardžiausių receptų. 

Nuo tada aš esu kuo tikriausiai smagurė; kaip dar kitaip galiu save vadinti, dirbdama su prekės ženklu SMAGURIS. Puikiai tinka ir juoko lydimiems pasiteisinimams, kai ranka vis tiesias ir tiesias link šokolado – juk smagurės vardą reikia pateisinti! Maisto ir knygų mano gyvenime dar tikrai niekada nebuvo tiek daug, o aš dar niekada nebuvau tokia laiminga dėl to, ką veikiu gyvenime; dar niekada taip plačiai nesišypsojau, kalbėdama apie savo darbą; dar niekada, pasakodama apie darbą, nebuvau tokia emocinga. Viskas tikriausiai dėl to paties: aš iš tiesų myliu savo darbą. 

Per tuos pusę metų aš spėjau ne tik apšilti kojas leidybinės veiklos užkulisiuose, tačiau lygiai taip pat nuo pirmojo žingsnio ėmiausi visiškai naujo projekto SMAGURIS.lt. Dabar, žvelgdama į tuos praėjusius mėnesius, galiu pasakyti: augau ir keičiausi kartu su šiuo projektu kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę ir mėnesį. Per pusę metų aš pati užaugau tiek daug, kiek tikrai nesitikėjau. Patyriau ir išmokau tiek daug, kad galiu sau tik pavydėti. Buvo tiek daug visko: naujų pažinčių, vertingų patirčių, įvairiausių situacijų ir jų analizavimo, įpareigojančios didelės atsakomybės, nesibaigiančių ieškojimų ir atradimų. Taip pat ir galvos skausmo, ir nemiegotų naktų, ir baimių, kurias palaikančių kolegų dėka imu išmokti vadinti iššūkiais. Jų, iššūkių, buvo labai daug. Ir vis dar yra, kiekvieną dieną. Jų dėka suprantu, kad esu stipresnė, kantresnė ir drąsesnė nei maniau, nei galėjau iš savęs tikėtis. Dar suprantu, kokie svarbūs yra žmonės, esantys šalia – tiek darbe, tiek laukiantys namie. Koks svarbus yra palaikymas, išreikštas šypsena, padrąsinančiais žodžiais ar paplekšnojimu per petį. Kokia visa galinti jėga yra tikėjimas ir pasitikėjimas, kurio man kartais vis dar stinga. SMAGURIS.lt man leido įsitikinti, kad aš galiu labai daug, o taip pat leido prisiminti, kad tobulėjimui ribų nėra – kad kiekvieną rytą, geriant puodelį kavos, reikia įkvėpti save naujai dienai, naujiems dalykams ir vis naujiems iššūkiams. Šis projektas kas dieną man leidžia suprasti, kad įkvėpimas – visa galinti jėga, kiekvieną dieną vedanti pirmyn. 

SMAGURIS.lt – internetinė tikro, kokybiško, Lietuvoje pagaminto ir Lietuvos ūkininkų užauginto maisto parduotuvė. Nuo rankomis rinktų džiovintų baravykų iki veganiško rankų darbo šokolado, nuo natūralios beržų sulos iki aukščiausios kokybės vytintos jautienos. Tai parduotuvė visiems, kurie vertina kokybišką ir lietuvišką maistą, kurie vertina į maisto ruošimą sudėtą dėmesingumą, rūpestį ir meilę. Tai vieta, kur kiekvienas gali išsirinkti tiek gardžius maisto produktus kasdieniam savo pietų stalui, tiek išskirtinio skonio produktus ypatingam pasilepinimui. Man teko didelis džiaugsmas kiekvieną iš tų produktų (ir kiekvieną tų produktų gamintoją) pažinti asmeniškai ir tas pažintis aš vertinu labai stipriai. Didžiuojuosi tais žmonėmis ir jų kuriamais produktais. Be galo džiaugiuosi tuo, kad galiu būti tokio puikaus projekto dalis. 

Pažinti žmones, kurie visa širdimi myli tai, ką daro, yra begalinis malonumas. Žmones, kurie patys savo rankomis išlieja kiekvieną šokolado plytelę. Mala miltus. Renka ir džiovina įvairiausias žoleles, kurios vėliau jų rankose virsta fantastiškai aromatingomis arbatomis ir prieskonių mišiniais. Suka savuose bitynuose bičių surinktą medų. Verda puikiausius džemus ir mala nuostabius riešutų sviestus. Spaudžia aliejų. Maišo neįtikėtiniausių skonių saldžius bei pikantiškus pagardus. Pagal autentiškus mūsų senolių receptus kepa pyragus ir sausainius. Džiovina traškučius ir spragina kukurūzus! Spaudžia sultis ir lipdo nuotaikingiausius ledinukus. Tų žmonių daug, jie įvairūs, jie talentingi, jie nuostabūs. Kaip ir jų gaminami unikalūs maisto produktai – labai kviečiu užsukti ir tuo įsitikinti. Džiaugiuosi kiekvienu SMAGURIS.lt lankytoju: pirkėju ar tiesiog užsukusiu pasidairyti po virtualias lentynas, o gal paskaityti idėjų ar išsirinkti gardų receptą savaitgaliui. Labai tikiuosi, kad pamažu su jais visais atrasime tą brangų abipusį ryšį. Tokį patį stiprų, kokį jaučiu su visais „Saulėtos virtuvės“ skaitytojais.

Tuoj pat ir vėl metų pabaiga, ir vėl, kaip įprasta, mintimis keliausiu per metus, stengdamasi suprasti, kokie jie buvo. Jau dabar žinau: davė jie man labai daug; o gal tai aš labai daug iš jų pasiėmiau. Kaip ten bebūtų, kaip ir rašiau – jaučiu, kad dabar išgyvenu vieną laimingiausių savo gyvenimo tarpsnių. Kartais pradedu bėgti per dienas taip greitai, kad pamirštu tuo pasidžiaugti; bet vis primenu sau kasdien stabtelėti bent porai minučių. Kad galėčiau įžnybti sau į ranką ir įsitikinti, kad visa tai – ne sapnas, o mano pačios gyvenimas. 

 Imbieriniai sausainiai

Šių sausainių receptą galite rasti ir mano pirmojoje knygoje, tarp daugiau nei šimto gardžiausių saldumynų receptų. Šiuos sausainius kepiau jau tiek kartų, kad suskaičiuoti būtų sunku ar net neįmanoma – vos tik orai atvėsta, o širdyje apsigyvena gražiausių metų švenčių laukimas, aš puolu maišyti tešlą burnoje tirpstantiems ir nuostabiai aromatingiems imbieriniams sausainiams. Patiems skaniausiems! 

 Imbieriniai sausainiai
Skonis: 10/10. Gardūs, tirpstantys burnoje, nuostabiai aromatingi, kvepiantys Kalėdomis! Puikiai tinkantys ne tik saldžiam pasilepinimui, bet ir skanioms šventinėms dovanoms. 

Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.

Porcijų skaičius: apie 30 sausainių.

Ar gaminčiau dar kartą? Taip!

Kur radau? Pagal Ambitious Kitchen
 Imbieriniai sausainiai

♥ Imbieriniai sausainiai

200 g sviesto
1 puodelis (200 g) cukraus
1 kiaušinis
¼ puodelio (85 g) šviežio skysto medaus
2 puodeliai (280 g) miltų
1 arb. š. kepimo miltelių
1 arb. š. sodos
2 arb. š. malto imbiero
1 arb. š. malto cinamono
½ arb. š. malto muskato
½ arb. š. maltų gvazdikėlių
¼ arb. š. druskos

½ puodelio (100 g) cukraus

1. Sviestą ir cukrų elektriniu plaktuvu išplakite iki purios masės. Įmuškite kiaušinį, supilkite medų ir dar kartą gerai išplakite. Atidėkite į šalį.
2. Kitame dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, sodą, maltą imbierą, cinamoną, muskatą, gvazdikėlius ir druską. Suberkite miltų mišinį į plakinį ir išmaišykite, kol neliks sausų miltų.
3. Paruoštą tešlą suvyniokite į maistinę plėvelę ir palaikykite šaldytuve mažiausiai 1-2 valandas ar per naktį.

4. Orkaitę įkaitinkite iki 180ºC temperatūros. Pasiruoškite ir kepimo popieriumi išklokite kepimo skardas.

5. Cukrų suberkite į didelę plokščią lėkštę.
6. Iš šaldytuvo išimtą tešlą padalinkite į maždaug 30 lygių dalių. Iš kiekvieno tešlos gabalėlio tarp delnų suformuokite apvalų kamuoliuką. Apvoliokite cukruje iš visų pusių. Cukruje apvoliotus tešlos kamuoliukus išdėliokite ant kepimo skardų, palikdami tarp jų apie 5 cm tarpus.
7. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 10-15 minučių, kol sausainiai suplokštės, o jų paviršius ims šiek tiek trūkinėti. Iškepę sausainiai bus labai minkšti, todėl kelias minutes atvėsinkite juos kepimo skardose, o tuomet perkelkite ant grotelių ir visiškai atvėsinkite.
8. Patiekite.

 Imbieriniai sausainiai

Comments { 12 }