Kai pildosi svajonės… | Knyga!

Prisimenu save prieš kelerius metus: vos tik nujausdama kažką gero, tuoj puldavau apie tai skelbti visam pasauliui. Nors prie tų dalykų būdavo dar tūkstančiai “o”, “bet” ir “gal”. Kai tikėjausi artėjant didelius džiaugsmus, tiesiog negalėdavau visų emocijų sulaikyti savyje. Kartais, deja, su visais kartu pasidžiaugus, vėliau tekdavo kartu ir paliūdėti. Kažkuriuo metu supratau, kad apie dalykus garsiai skelbti ir jais džiaugtis reikia tik tuomet, kai jie yra tikri. Kai darbai yra pabaigti, o visi taškai ant i – sudėti. Nes juk džiaugtis kartu yra daug smagiau nei liūdėti. Išsiliūdėti, jei jau taip lemta, aš būčiau linkusi viena.

Tikriausiai tai ir yra ta priežastis, kodėl taip ilgai tylėjau. Tylėjau tada, kai viskas buvo dar tik svajonė, kurią gavau paliesti pirštų galiukais ir patikėti, kad galbūt visa tai – įmanoma. Tylėjau tada, kai įžengusi į virtuvę ir pakeliui prigriebusi fotoaparatą, pradėjau didelį mylimą darbą. Tylėjau net tada, kai po kelių mėnesių virtuvę pagaliau sutvarkiau, stalą iš verandos pagaliau nustūmiau į tikrąją jo vietą svetainėje, iš visų namų kampų surankiojau lėkšteles, šaukštelius ir kitus indus, kai išskalbiau ir išlyginau visus rankšluostėlius, kai paspaudusi “Siųsti” išjungiau kompiuterį ir supratau: aš tai padariau. Net tada, kai jaučiau aplink pašnibždomis sklindant kalbas ir gandus, aš vis dar tylėjau. Laukiau. Vis dar nenorėjau kalbėti apie darbus, kurie nėra baigti. Galbūt nenorėjau išbaidyti sėkmės. Savo paikomis kalbomis nenorėjau svajonėms trukdyti pildytis.

Šiandien žodžiai dėliojasi patys. Priimu tai kaip ženklą, kad jau nebėra ko slėpti ir nereikia saugoti jokių paslapčių. Jaučiu, kad viskas bus gerai. Tikiu, kad dabar – metas dalintis savo džiaugsmu ir viltis, kad mano džiaugsmas taps džiaugsmu ir Jums, mano mieli skaitytojai.

Paskutinius mėnesius “Saulėtoje virtuvėje” buvo tylu ir ramu, nors gyvenimas mano virtuvėje virė taip aktyviai kaip niekad iki šiol. Aš rašiau knygą. Taip, aš parašiau knygą. Pačių gardžiausių ir saldžiausių desertų knygą. Tiesą sakant, man pačiai tuo sunku patikėti. Rašiau šiuos žodžius ir jaučiuosi labai… keistai. O tuo pačiu – beprotiškai laimingai. Kartais juk tikrai pristingame įrodymų, kad net patys drąsiausi norai gali išsipildyti; o tada – bumpt, skambutis iš leidyklos. Atrodo, tai buvo labai seniai. O iš tiesų – vasaros pradžioje. Atrodo, kad nuo tada mano laikrodžio rodyklės pradėjo suktis greičiau. Kaip ir sakiau, tokios neįtikėtinos ir išprotėjusios vasaros mano gyvenime dar nebuvo. Nuovargiui maišantis su džiaugsmo blyksniais, ne kartą supratau – tai viena iš nuostabiausių mano vasarų. Viena iš laimingiausių.

Į knygos puslapius sugulė triženklis skaičius mano puikiausių receptų ir jų nuotraukų. Turėčiau ypatingai padėkoti savo fotoaparatui, kad jis, nors ir pasiožiuodamas, bet didvyriškai padarė visus kadrus, kurių buvo begalės. Turėčiau padėkoti verandai, kurioje dienos šviesos vasarą buvo daugiau nei pakankamai – kitaip nebūčiau galėjusi organizuoti savo dailiųjų keksiukų bei pyragų fotosesijų prieš darbą ar po darbo. Labiausiai turėčiau padėkoti žmonėms: visiems, kurie man suteikė galimybę; visiems, kurie mane palaikė; visiems, kurie su manimi džiaugėsi, džiaugiasi ir dar tik džiaugsis. Visiems žmonėms, su kuriais negaila sausainį dalintis perpus.

Tačiau padėkoms laiko dar tikrai bus. O kol ateis tas laikas… dar reikia šiek tiek kantybės. Daug nekantraus smalsumo, dar daugiau laukimo jaudulio.

Sauleta_virtuve_virselis_650

Aš labai tikiuosi, kad mano knyga bus džiaugsmas ne tik man. Aš pati jo patyriau marias berašydama, begamindama, befotografuodama. Ir bevalgydama, žinoma. O dabar aš nuoširdžiai viliuosi, kad ji bus džiaugsmas ir Jums: mažiems ir dideliems smaližiams, neįsivaizduojantiems savo dienų be gabalėlio puraus pyrago, be sausainio ar saldainio, be puraus keksiuko, be gaivinančių ledų; be gardumynų, kuriuos ragaujant norisi šypsotis plačiau.

Comments { 31 }

Pyragas su pomidorais ir varškės sūriu

Pyragas su varškės sūriu ir pomidorais (1)

Pažadėjau sau, kad šiais metais neleisiu bjurstančiam orui gadinti man nuotaikos; pažadėjau, kad išlaikysiu tą saulę ir vasarą širdyje, kad ir kaip žemai kris temperatūros stulpelis, kad ir kokie siaus vėjai, kad ir kaip stipriai žemę merks rudedinis lietus.

Pamenu, kad vienais metais – gal šeštoje ar septintoje klasėje, jau nė nebežinau – laikas mokykloje man buvo tapęs labai nemielas. Visai nelaukdavau ryto, kol ir vėl reikės koja už kojos pėdinti tuos kelis šimtus metrų, kur budintysis jau sukdavo ratus aplink skambutį, tuoj tuoj aidėsiantį visame trijų aukštų baltame pastate, skelbdamas apie dar vienos kančių pilnos dienos pradžią. Žinoma, jokių kančių nebuvo; bet man tada taip atrodė, aš taip jaučiausi. Vieną ryte, patempusi lūpą besiruošdama pamokoms, sugalvojau būdą kaip pačiai save pradžiuginti. Reikia sugalvoti kažką gero, kas įvyks tą dieną – supratau. Dalyką, kurio galėčiau laukti. Su džiaugsmu. Tai tapo lyg žaidimu: per kelias minutes, kiek man užtrukdavo nueiti į mokyklą, mintyse aš sugalvodavau, kas gero manęs šiandien laukia. Įsikibdavau tos minties ir dienos iškart tapdavo mielesnės. Dievaži, tai buvo tokie menkniekiai. Vakare rodys gerą filmą. Mama pietums ruoš mano mėgstamus vištienos blynelius. Eisim valgyti ledų. Maži, juokingai paprasti dalykai. Bet… viskas juose juk ir slypi, ar ne?

Taigi, pažadėjau, kad šiais metais man niekas nesugadins nuotaikos. Juolab tie dalykai, kurių aš negaliu rinktis ar pakeisti. Tokie kaip oras. Nusipirksiu didesnį šaliką, rengsiuos šiltesnius megztinius, miegosiu su šiltom kojinėm. Kas rytą atrasiu dienoje tuos puikius dalykus, kurių dėka nebus nei noro, nei laiko skųstis sušąlusiomis rankomis.

Pyragas su varškės sūriu ir pomidorais (4)

Visai neseniai, bandydama tą jau pasiilgtą vasaros jausmą prisivilioti į namus, kepiau šį Renatos pyragą iš jos gražiosios knygos. Su raudonskruosčiais pomidorais ir su varškės sūriu. Mėgstu tokio tipo patiekalus – pietums ar vakarienei, ar rytdienos pietums darbe. Vienintelis dalykas, kurį kitąkart keisčiau pagal savo skonį: daugiau sūrio, mažiau džiūvėsėlių. Visa kita – puiku ir gardu!

Pyragas su varškės sūriu ir pomidorais (6)

Skonis: 8/10. Mes, valgytojai nusprendėm, kad iki dešimtuko trūksta visai nedaug: mažiau džiūvėsėlių (o gal net rizikuočiau jų nedėti visiškai) ir daugiau varškės sūrio.

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Porcijų skaičius: 4-5 porcijos.

Ar gaminčiau dar kartą? Galbūt.

Kur radau? Renata Ničajienė „Sezoninė virtuvė“, p. 194

Pyragas su varškės sūriu ir pomidorais (5)

♥ Pyragas su pomidorais ir varškės sūriu

Tešlai:
300 g miltų
100 g sviesto
1/2 arb. š. druskos
1 arb. š. džiovintų raudonėlių
100 ml šalto vandens

Įdarui:
500 g pomidorų
80 g maltų džiūvėsėlių
150 g varškės sūrio
kelių česnako skiltelių
1 arb. š. džiovintų raudonėlių
1 valg. š. cukraus
2 valg. š. alyvuogių aliejaus
druska
malti juodieji pipirai

1. Pagaminkite tešlą. Sumaišykite miltus, kubeliais supjaustytą šaltą sviestą, druską ir džiovintus raudonėlius. Trinkite tarp pirštų tol, kol neliks sausų miltų ir gausite trupinius.
2. Labai lėtai, toliau maišydami, supilkite šaltą vandenį. Išminkykite pakankamai kietą tešlą. Suvyniokite į maistinę plėvelę, dėkite į šaldytuvą ir palaikykite 30 minučių.
3. Paruoškite įdarą. Pomidorus supjaustykite riekelėmis ir atidėkite į šalį.
4. Varškės sūrį sutrupinkite ir sumaišykite su džiūvėsėliais, kapotomis česnako skiltelėmis, džiovintais raudonėliais, druska ir pipirais pagal skonį.
5. Orkaitę įkaitinkite iki 200ºC temperatūros.
6. Iš šaldytuvo išimtą tešlą perkelkite ant kepimo popieriaus lakšto. Iškočiokite apskritimą. Nekočiokite tešlos labai plonai. Paruoštą varškės sūrio masę paskleiskite ant tešlos, palikdami poros centrimetrų švarius tešlos kraštelius.
7. Ant viršaus išdėliokite pomidorų riekeles, apibarstykite cukrumi, džiovintais raudonėliais ir apšlakstykite alyvuogių aliejumi.
8. Švarius tešlos kraštelius užlankstykite į vidinę pyrago pusę.
9. Kepkite įkaititnoje orkaitėje 25-30 minučių, kol jis visiškai iškeps.

Pyragas su varškės sūriu ir pomidorais (2)

Comments { 4 }

Pieniško šokolado sūrio tortas

Pieniško šokolado sūrio tortas (1)

Atėjęs ruduo pamažu viską grąžina į savas vėžes. Įprastus darbus. Truputį apleistą sportą. Šiltas vakarienes, kvepiančias jaukiais vakarais.

Tik savaitgaliai vis dar kvepia vasara ir lengvomis it pienės pūkas jos dienomis. Praėjęs toks ir buvo: jei nežinotum, koks mėnesis įrašytas kalendoriaus lapelyje, galėtum pagalvoti, kad vidurvasaris. Ta proga (ir ne tik ta, šypt) mes aplankėme Druskininkus – miestą, kuriame iki šiol aš tebuvau vieną kartą, bet ir to skaičiuoti nesinori, nes tai buvo seniai; nes tada pačio miesto nė nemačiau ir jo gatvelėmis nevaikščiojau. Visą savaitgalį dangus buvo be menkiausio debesėlio, juo ridinėjosi saulė ir aš net keliskart pasigailėjau, kad į krepšį neįsidėjau lengvos vasarinės suknelės, kurį būtų tam orui tikusi labiau nei mano turimi apdarai. Mano žmogus juokaudamas klausė, ar aš jo gimtadieniui net orą specialiai užsakiau; o aš dar kartą įsitikinau, kad kelionės – nors ir tokios mažytės – malonumas labai stipriai priklauso nuo oro. Užsakyti jo, gaila, neįmanoma, bet kartais pasiseka labiau nei galėjai tikėtis.

Pieniško šokolado sūrio tortas (2)

Druskininkai man labai patiko. Ir pušynas, ir šokantis fontanas, ir tvenkiniai, ir parkai, ir pasivaikščiojimai taku prie upės. Gražus, mielas ir labai jaukus miestas. Nuostabus buvo savaitgalis: nuo pirmos iki paskutinės minutės. Grįžome pailsėję ir platesnėmis šypsenomis. O mintyse aš jau ieškau progų ten sugrįžti, šypt.

Kita vertus, yra gyvenime dalykų, kuriems progų laukti nebūtina ir net nereikia. Gal su mažomis maloniomis savaitgalio kelionėmis, kaip ir su tortais, lygiai taip pat?

Pieniško šokolado sūrio tortas (3)

Skonis: 10/10.  Kai pirmą kartą iškepiau ir paragavau šio sūrio torto, visiems dar ne vieną dieną (ir tikriausiai ne vieną savaitę) pasakojau, kokį nuostabų-fantastišką-nerealų sūrio tortą valgiau. Tada kepiau dar kartą. Ir vėl alpėjau nuo to skanumo. Na, jūs pagalvokit – sūrio tortas su pienišku šokoladu! Ir dar tie riešutukai… vaje. Man jis – nuostabus. Būtinai kepsiu dar kartą. Dar ir dar kartą. 

Sudėtingumas: yra ką nuveikti.

Porcijų skaičius: ~ 12 porcijų

Ar gaminčiau dar kartą? Taip!

Receptas publikuotas internetiniame portale Ji24.lt

Pieniško šokolado sūrio tortas (4)

♥ Pieniško šokolado sūrio tortas

Pagrindui:
250 g šokoladinių sausainių (pavyzdžiui, „Selga“)
150 g sviesto

Įdarui:
½ puodelio (125 ml) grietinės
1 valg. š. kreminio kavos likerio (pavyzdžiui, „Damų“ likerio)
1 arb. š. vanilės ekstrakto
1 arb. š. tirpios kavos miltelių
250 g pieniško šokolado
650 g kreminio sūrio
3 valg. š. kakavos miltelių
½ arb. š. druskos
1 ¼ puodelio (250 g) cukraus
3 dideli kiaušiniai

Riešutiniam užpilui:
170 g sviesto
¾ puodelio (150 g) rudojo cukraus
½ puodelio (125 ml) riebios grietinėlės
½ arb. š. druskos
2 puodeliai (230 g) graikinių riešutų

1. Įkaitinkite orkaitę iki 200ºC temperatūros. Kepimo folija išklokite 22 cm skersmens kepimo indą atsegamais kraštais.
2. Šokoladinius sausainius susmulkinkite iki smulkių trupinių. Sumaišykite su tirpintu sviestu.
3. Paruošta mase išklokite kepimo indo dugną ir sieneles.
4. Kepkite torto pagrindą įkaitintoje orkaitėje 10 minučių. Tuomet išimkite iš orkaitės ir atvėsinkite.
5. Sumažinkite orkaitės temperatūrą iki 150ºC.

6. Kol pagrindas vėsta, paruoškite torto įdarą. Nedideliame dubenėlyje sumaišykite grietinę, kreminį kavos likerį, vanilės ekstraktą ir tirpios kavos miltelius.
7. Šokoladą ištirpinkite ant „garų vonelės“ ar mikrobangų krosnelėje. Atidėkite į šalį, kol atvės.
8. Kreminį sūrį, kakavos miltelius ir druską sudėkite į didelį dubenį. Elektriniu plaktuvu išplakite iki purios masės.
9. Suberkite į kreminio sūrio masę cukrų ir vėl išplakite.
10. Toliau plakdami, lėtai supilkite tirpintą atvėsusį šokoladą.
11. Supilkite grietinės masę. Išplakite.
12. Po vieną įmuškite kiaušinius, po kiekvieno masę šiek tiek paplakdami.
13. Paruoštą įdarą supilkite ant atvėsusio šokoladinio torto pagrindo.
14. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 70-75 minutes, kol torto kraštai bus tvirti, o centras, pajudinus kepimo indą, šiek tiek judės.
15. Atvėsinkite, tuomet suvyniokite į maistinę plėvelę ir per naktį palaikykite šaldytuve.
16. Kitą dieną, išėmę tortą iš šaldytuvo, palikite jį maistinėje plėvelėje, kol atšils iki kambario temperatūros.

17. Paruoškite graikinių riešutų užpilą. Įkaitinkite orkaitę iki 180°C temperatūros.
18. Graikinius riešutus paskleiskite ant kepimo skardos, išklotos kepimo popieriumi. Kepkite įkaitintoje orkatėje apie 7-10 minučių, kol gražiai apskrus.
19. Išimkite riešutus iš orkaitės ir atvėsinkite.
20. Sviestą ir rudąjį cukrų sudėkite į vidutinio dydžio prikaistuvį. Kaitinkite ant vidutinio dydžio ugnies, kartais lengvai pamaišydami, kol cukrus ištirps.
21. Supilkite grietinėlę, suberkite druską ir kaitinkite toliau, kol masė užvirs ir šiek tiek sutirštės. Nekaitinkite labai ilgai, vos kelias minutes, kitaip atvėsusi karamelė bus kieta, o šiuo atveju reikia, kad ji išliktų minkštos konsistencijos.
22. Nuimkite prikaistuvį nuo ugnies ir palikite masę šiek tiek atvėsti.
23. Į atvėsusią masę suberkite riešutus ir išmaišykite.
24. Paruoštu užpilu apliekite tortą.
25. Pjaustykite gabalėliais ir patiekite. Skanaus!

Pieniško šokolado sūrio tortas (5)

Comments { 9 }