Žaliasis avokadų kokteilis dubenėlyje

 Zaliasis avokadu kokteilis dubenelyje

Jei matematika ir teorijos niekad gyvenime nemeluotų, lygiai už savaitės tokiu metu turėčiau rankose sūpuoti mūsų mažąjį žirnį. Negaliu patikėti – prieš kelis mėnesius, nėštumui dar tik įpusėjus, sužinojau, kad jis, tas mielas mažulytis žirnis, nėra nusiteikęs laukti ir galbūt visai norėtų pasaulį išvysti kur kas anksčiau. Ašaras, nerimą ir baimę tuomet keitė viltis ir tikėjimas, kad viskas bus gerai. Susitaikiau su tausojančiu rėžimu ir sukūriau sau mažas legendas, kuriomis įtikėjus, skaičiuoti dienas tapo lengviau.

Įtikėjau, kad vaikelis į mūsų šeimą ateis tada, kai ne tik pats bus pasiruošęs, bet ir aš būsiu tam pasiruošusi. Kai būsiu pasirūpinusi miniatiūriniais mielais drabužėliais, patalynę užvilkusi švelniais medvilniniais pataliukais, kruopščiai pasiruošusi lagaminą kelionei į ligoninę, ir taip toliau, ir panašiai. Tai visiška kvailystė, tačiau terminui vis artėjant prie pabaigos, o pliusiukų mano pasiruošimo sąraše vis daugėjant, aš neretai save pati gąsdindavau tuo, kad gal reikėtų tuos pliusiukus dėti lėčiau. Pasimečiau, kas yra didesnis kvailiojimas su likimu – pasiruošti viską iš anksto, kad galėčiau ramiai laukti, ar nesiruošti iš anksto, nes tai bus ženklas gimti anksčiau nei derėtų.

Džiaugiausi ir šiek tiek nerimavau, kai meistras atvyko sumontuoti didžiulės spintos, kurios tikrai prireiks daiktų skaičiui didėjant geometrine progresija. Beveik susinervinau, kad užsakytas sauskelnes kurjeris pristatė taip neįtikėtinai greitai. Susikrovusi pilną lagaminą, bent jau iki lemtingosios 37 savaitės vengiau pirkti paskutinius trūkstamus niekniekius – porą butelių vandens ir plytelę juodojo šokolado. Sakiau, kad anytos jubiliejų dar privalau atšokti drauge su pūpsančiu pilvu, o jis atėjo ir praėjo. Liko vis mažiau dalykų, kuriuos turėjau ar norėjau padaryti prieš pasisveikinant su naujuoju didelio pasaulio gyventoju: žengėme pirmuosius žingsnius su šeimos krautuvėle (nors kol kas dar ne po savu, o po svetimu stogu, bet žingsnis po žingsnio kasdien einame pirmyn), padariau šimtus nuotraukų būsimam dar didesniam projektui, išmokome sumontuoti vaikišką automobilio kėdutę, surinkome ir kelionėms paruošėme pirmąjį ryškiai mėlyną mažylio ferarį, apsilankiau pas kirpėją (nejau pasitiksiu vyruką atrodydama bet kaip!), perskaičiau dar vieną kitą dešimtį puslapių iš daug ko mokančių knygų, iš pagrindų sutvarkiau namus (o, kaip buvau to pasiilgusi!), galiausiai šią savaitę net sulaukiau iš atostogų grįžusios savo gydytojos ir vizito pas ją.

Šiandien beveik visi pliusiukai mano sąrašuose jau sudėti. Liko savaitė. Mane tai be proto gąsdina ir aš to neįtikėtinai stipriai laukiu. Tai bus pats beprotiškiausias, nuostabiausias ir įsimintiniausias pirmasis pasimatymas mano gyvenime. Ir… jaučiu, kad jau esu tam pasiruošusi.

 Zaliasis avokadu kokteilis dubenelyje

Kokteiliai dubenėlyje (angl. smoothie bowls) jau kurį laiką mano akimis yra kur kas populiaresni už įprastai stiklinėse patiekiamus kokteilius. Pagrindiniai skirtumai čia yra vos du: dubenėliuose tiekiami kokteiliai paprastai yra tirštesni, juo galima ir derėtų valgyti šaukšteliu, be to, jų paviršiaus plotas yra kur kas didesnis, o tai reiškia, kad be dailiai ant viršaus išrikiuotų pagardų jie tiesiog neįsivaizduojami. Kaip to pasekmė, štai ir trečiasis skirtumas – šie kokteiliai yra dar sotesni, nes net suplakę kokteilinėje vieną didelį bananą, tikriausiai norėsite ant viršaus užpjaustyti dar bent pusę.

Iš tiesų būtent pagardai čia ir yra didžiausias grožis, dėl kurio pasaulis pamišo dėl šių smoothie bowls. Na, bent jau aš taip manau. Yra ir dar vienas argumentas, kurį išgirdau ar perskaičiau kažkur, kažkada: kabindami kokteilį šaukšteliu, jūs darote tą lėčiau, taigi, lyg ir nevalingai pristabdote velnišką savo gyvenimo tempą. Toks kokteilis galėtų būti skatinimas gyventi lėčiau, mėgautis labiau.

Kaip ir ruošiant tradicinius kokteilius, taip ir šiuos – improvizuoti galite, perfrazuojant populiarų anglišką posakį, iki mėnulio ir atgal! Kokteilius plaku daug dažniau nei juos fotografuoju, dažnai tiesiog iš to, ką turiu virtuvėje, ir mano patirtis sako, kad šansų prašauti tikrai nedaug – dažniausiai rezultatas vyrauja tarp skanaus, labai skanaus ir labai, labai skanaus.

Šis žaliasis kokteilis priklausytų labai, labai skanių kategorijai. Esu jį plakusi daug kartų, o ir receptą esu jau publikavusi „Saulėtoje virtuvėje“. Bet gerus dalykus verta pakartoti, todėl štai – receptą perrašiau, o patiekimą pakeičiau. Gražu, skanu, nuostabu! Skanaus!

 Zaliasis avokadu kokteilis dubenelyje

1 porcija

♥ Žaliasis avokadų kokteilis dubenėlyje

1/2 gerai prinokusio avokado
1 didelio banano
didelės saujos (apie 25 g) špinatų
1/2 citrinos sulčių
1 valg. š. ispaninio šalavijo sėklų (chia)
saujos kokosų drožlių
1 valg. š. medaus
1/3 stiklinės (85 ml) vandens

Viršui:
½ nedidelio banano
kelių braškių
1 arb. š. ispaninio šalavijo sėklų (chia)
1 arb. š. kokosų drožlių

1. Visus produktus sudėkite į kokteilių plaktuvą.
2. Išplakite iki vientisos masės ir supilkite į dubenėlį.
3. Papuoškite banano griežinėliais, keliomis braškėmis, žiupsneliu ispaninio šalavijo sėklų ir kokosų drožlių. Patiekite nedelsiant.

Receptas publikuotas jau anksčiau čia.

– – – – – – – – – – – – – –

Nuotraukose – romantiškas ir švelnus rankų darbo lininis rankšluostėlis „Rožiniai morengai“. Visą šios spalvos lininių namų tekstilės gaminių kolekciją rasite mūsų šeimos krautuvėlėje, štai čia:

stalo servetėlės „Rožiniai morengai“;
stalo takeliai „Rožiniai morengai“;
virtuvės rankšluostėliai „Rožiniai morengai“.

Drauge kurkime jaukių namų ritualus!

 Zaliasis avokadu kokteilis dubenelyje

Comments { 1 }

Avižiniai sausainiai su juodojo šokolado gabalėliais ir džiovintomis spanguolėmis

 Aviziniai sausainiai su juoduoju sokoladu ir spanguolemis

Liko tiek nedaug, jau tiek nedaug. Į kalendorių kasdien žiūriu ne po vieną ir ne po tris kartus. Laikas bėga taip greitai ir taip lėtai tuo pačiu metu; ir gyvenimas tuoj versis aukštyn kojom dar kartą. Šįkart taip labai, kaip dar niekad nebuvo.

Likus mėnesiui iki pasisveikinimo su mažuoju vyruku, draugė džiaugėsi tuo, kad aš, net jau beveik finišo tiesiojoje, esu vis dar išlaikiusi sveiką protą. Nežinau – juk ta pati dar šiandien verkė, klausydama Mikutavičiaus „Pilvo“. Ta pati neretą vakarą blaškosi po mamų forumus, ieškodama jei ne atsakymų, tai klausimų (sunku ir įsivaizduoti, kiek daug yra tokių, kurie man niekada nekilo, nors kilti tikrai galėjo). Ir tikrai , o ne kas kitas, jau praradusi viltį spėti perskaityti ir sužinoti viską, ką perskaityti ir sužinoti reikėtų/norėčiau, su lengva panika skaitau tai vienos, tai kitos knygos kas dešimtą puslapį.

O kartais nusiraminu ir pamirštu, koks sunkus ir didelis yra mano pilvas, kokie rimti reikalai laukia vos už kelių savaičių. Įtikiu, kad žinojimas, nuovoka ir teisingi instinktai apsigyvens manyje natūraliai ir savaime. Pasitelkusi visas savo kuklias jėgas, bandau atrasti balansą tarp dėl kiekvieno menkniekio panikuojančios supermamos ir visiškai nerūpestingo „ai, nu kaip nors, bus kaip bus“. Labiausiai man patinka tikėti tais, kurie garsiai kalba, jog kūdikis – tai laimės burbulas. Ir nors tikrai netikiu, kad visas pasaulis gali būti tik rožinis, mielas ir pūkuotas, labai tikiu tuo, kad begalinė laimė, isteriškas nerimas ir penkiaaukščiai keiksmažodžiai yra labai puikiai suderinami.

Dar tikiu tuo, kad gali planuoti – ką darysi, kaip darysi – bet planuoti motinystę būtų mažų mažiausiai naivu. Tai bus patirtys, prie kurių dar niekada gyvenime nesu prisiartinusi nė per mylią. Ar galėčiau jau dabar būti kategoriška ir kažką… planuoti? Norėčiau (o, dievai, kaip norėčiau!), bet, įtariu, tai būtų patys pirmieji planai eilėje, iš kurių būtų garsiai pasijuokta. Taigi.

Kol vis dar gyvenu laukimu, kepu sausainius. Renkuosi sveikesnius receptus – ir dėl savęs, ir dėl pilvelio gyventojo, ir dėl to, kad labai puoselėju svajonę išugdyti mūsų šeimoje (dar) sveikesnius mitybos įpročius. Kaip esu rašiusi jau tikriausiai dešimt kartų, esu tvirtai įsitikinusi – retkarčiais išklysti į tobulojo sveikos mitybos kelio yra taip pat sveika kaip ir pietums valgyti šviežių daržovių salotas. Tačiau retkarčiais yra viena, o kiekvieną dieną – jau kas kita. Čia tobulėjimui ribų nėra, o aš, pajautusi įkvėpimą (o ir šiaip įsprausta į kampą aplinkybių), jaučiu didelį norą atrasti dar daugiau receptų, kurie būtų tiek pat skanūs ir džiuginantys, kiek ir draugiški sveikatai bei subalansuotai mitybai.

 Aviziniai sausainiai su juoduoju sokoladu ir spanguolemis

Šie sausainiai, akivaizdu, nepretenduoja į gražiausiųjų titulą – jie visai paprasti, labai netobuli, labiau tep-lep, o ne ohoho. Kita vertus, jie ir yra ne apie grožį, o apie skonį, apie sveikesnį gyvenimo būdą, apie tai, kad nebūtina išbraukti iš valgiaraščio visų saldumynų, nusprendus, kad jie yra blogis. Nes yra ir tokių sausainių, kurie visiškai visais aspektais yra visiškas gėris.

Ne per saldūs, subalansuoti netingintiems kramtyti (šypt), skaniausi su puodeliu arbatos arba stikline pieno. Puikiai tinkantys kelionėms, išvykoms, iškyloms, lygiai taip pat kaip ir popietės desertui, įsitaisius ant minkštos sofos, o už lango be paliovos pliaupiant lietui. Skanaus!

 Aviziniai sausainiai su juoduoju sokoladu ir spanguolemis

 Aviziniai sausainiai su juoduoju sokoladu ir spanguolemis

 Aviziniai sausainiai su juoduoju sokoladu ir spanguolemis

20 sausainių

♥ Avižiniai sausainiai su juodojo šokolado gabalėliais ir džiovintomis spanguolėmis

2 ½ stiklinės (350 g) stambių avižinių dribsnių
¾ stiklinės (105 g) miltų
1 arb. š. kepimo miltelių
1/3 arb. š. malto cinamono
žiupsnelio druskos
½ stiklinės (125 ml) pieno be laktozės
¼ stiklinės (85 g) medaus
1 kiaušinio
1 arb. š. vanilės ekstrakto
1/3 stiklinės (60 g) juodojo šokolado
½ stiklinės (60 g) džiovintų spanguolių

1. Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C temperatūros. Dvi kepimo skardas išklokite kepimo popieriumi.
2. Dubenyje sumaišykite avižinius dribsnius, miltus, kepimo miltelius, maltą cinamoną ir druską. Atidėkite į šalį.
3. Kitame dubenyje išplakite pieną, medų (jei jis jau sustingęs, šiek tiek pašildykite virš garų vonelės), kiaušinį ir vanilės ekstraktą. Supilkite į dubenį su sausais produktais ir išmaišykite.
4. Suberkite kapoto juodojo šokolado gabalėlius ir džiovintas spanguoles. Išmaišykite.
5. Semkite lipnią sausainių masę ledų kaušeliu ir dėliokite ant kepimo popieriaus, palikdami 5 cm tarpus. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 15 minučių, kol gražiai apskrus.
6. Išimkite iš orkaitės ir palikite sausainius atvėsti, kol sutvirtės. Tuomet nuimkite nuo kepimo popieriaus ir patiekite.

Recepto šaltinis: She Likes Food

– – – – – – – – – – – – – – 

Nuotraukose (kaip ir mano namuose bei virtuvėje) šalia sausainių savo vietą atrado ir rankų darbo lininis rankšluostėlis. Dėl šiek tiek pilkšvai alyvinės spalvos pavadinau jį romantiškai ir skaniai. „Levandų ledai“. Visą šios spalvos lininių namų tekstilės gaminių kolekciją rasite mūsų šeimos krautuvėlėje, žvilgtelėkite štai čia:

stalo servetėlės „Levandų ledai“;
stalo takeliai „Levandų ledai“;
virtuvės rankšluostėliai „Levandų ledai“.

Drauge kurkime jaukių namų ritualus!

 Aviziniai sausainiai su juoduoju sokoladu ir spanguolemis

Comments { 4 }

Bolivinės balandos salotos su persikais ir vištiena

 Bolivines balandos salotos su persikais

Turiu vieną problemą. Nežinau, ar ją taip galima vadinti, bet – kartais man labai sunku kalbėti apie dalykus, kuriais džiaugiuosi ir didžiuojuosi; apie dalykus, prie kurių ilgai ir nuoširdžiai dirbau; apie tai, kas man labai svarbu. Noriu dalintis tuo su visais, bet žodžiai stringa gerklėje, jų pritrūksta, burna išdžiūsta ir aš, kukliai nudelbusi akis žemyn (atitraukusi pirštus nuo klaviatūros klavišų), atidedu tai rytojui. Galiu tik tikėtis, kad rytoj jau tikrai bus ta diena, kai sukaupsiu pakankamai drąsos.

O drąsos reikia tam, kad pakviesčiau jus, mieli skaitytojai, į jaukią mažą mūsų šeimos krautuvėlę – SPAUSKITE ČIA ir atverkite jos duris.

Tai svajonė, kuri po truputį augo jau ne vienerius metus. Dar labai sunku patikėti, kad tai, apie ką tiek daug kalbėdavome vėliais vakarais, po truputį virsta realybe. Puikiai žinau, kad virtualios krautuvėlės sienos dar kvepia dažais. Žinau, kad tobulėjimui ribų nėra, jų niekada nebuvo ir nebus. Nedrąsiai dėliodami pirmuosius žingsnius, suprantame, kad dabar palaikymas yra kaip niekad svarbus. Todėl laukiame – išskėstomis rankomis, atviromis durimis ir širdimis. Tikėdami tuo, ką darome; tuo, kur einame.

Kol kas mūsų krautuvėlė, kaip juokaujame, po svetimu stogu. Ir prekės čia, virtualiose lentynose, sudėliotos dar toli gražu ne visos, nors jau dabar galiu išduoti – jos visos bus apie virtuvę ir maistą. O kol mūsų pačių krautuvėlės sienos dar statomos (ji įsikurs čia pat, po „Saulėtos virtuvės“ stogu, tikimės, jau labai greitai, nors statybiniai darbai, būna, kartais užtrunka ilgiau nei norėtųsi), dailinamos ir ruošiamos įkurtuvėms, pasiliekame šiek tiek paslapčių, nors jau dabar spurdu, kaip norėčiau jas visas išpasakoti. Ar bent jau suintriguoti tuo, kad vos prieš keletą dienų mus pasiekė didžiulis siuntinys iš svajonėmis ir romantika visada dvelkiančios Prancūzijos!

Po vieną žingsnelį, – primenu sau, kai norisi įsibėgėti. Taigi štai, pirmasis mūsų žingsnelis. Rankų darbo namų tekstilė, virtuvės ir valgomojo tekstilė iš natūralaus lietuviško lino – audinio, kuris neįtikėtinai malonus liesti, gražus žiūrėti, praktiškas naudoti. Jei jau atradote liną, tikrai žinote, apie ką kalbu – tai audinys, neabejotinai turintys savyje krislelį magijos.

Kurti jaukių namų ritualus. Štai kam norime pakviesti visus, užklydusius į mūsų krautuvėlę. Juk tai labai svarbu: būti čia ir dabar, neskubėti, mėgautis jaukiais namais ir čia leidžiamu laiku. Nors kartais tai atrodo lyg neįmanoma misija, viskas kur kas paprasčiau – pakanka į kasdienybę įnešti šiek tiek mažų pokyčių. Mes tikime, kad net tokie paprasti dalykai kaip rankų darbo stalo tekstilė įprastą vakarienę gali paversti ypatingu šeimos ritualu: padenkite stalą, užklokite jį mylimiausios spalvos lininiu stalo takeliu, lėkštes padabinkite lininėmis servetėlėmis, stiklines pripildykite naminio limonado (ar puodelius – kvapnios arbatos), pamerkite puokštę lauko gėlių, o nosį pradėjus kutenti gardiems iš virtuvės sklindantiems aromatams, namiškius pakvieskite prie stalo. Šią vasarą šį „receptą“ aš išbandžiau tiek daug kartų! Ir, žinote, štai tiesa, kuria įsitikinau visus tuos kartus: laiką sustabdyti galima, o ypatingas akimirkas sukuriame mes patys, pasitelkdami net štai tokias mažas smulkmenas.

Ar žinote, kiek laiko mes praleidome, kol išsirinkome spalvas? Tų valandų net nesuskaičiuočiau, bet rezultato jos buvo daugiau nei vertos, nes galiausiai sukirpome ir pasiuvome šešių pačių gražiausių spalvų servetėles, stalo takelius ir virtuvės rankšluostėlius. Aš pati vis dar negaliu išsirinkti, kuri iš jų gražiausia man pačiai, bet labai noriu pakviesti šį iššūkį įveikti jus – kuri dailiausia jums, mielieji?

Nuotraukoje šalia lėkštės pozuoja šviesiai melsvas audinys – šviesus ir gaivus, tačiau turintis šiek tiek blankaus pilkšvumo. „Ledo kubeliai“, taip esu parašiusi ant dėželių su šios spalvos siuviniais. Žvilgtelėkite, kaip jie atrodo iš arčiau:
stalo servetėlės;
stalo takeliai;
virtuvės rankšluostėliai.

 Stalo takelis MISKO UOGA

 Serveteles SOKOLADINIAI PUTESIAI

 Serveteles ROZINIAI MORENGAI

 Serveteles METINIS SERBETAS

 Ranksluostis LEVANDU LEDAI

O salotos, pozuojančios nuotraukoje, dėmesio vertos ne ką mažiau! Apie tai, kaip pamilau bolivinių balandų sėklas, pasakojau jau anksčiau, o šiose salotose jos neįtikėtinai puikiai tinka su saldžiais persikais ir vyšniniais pomidorais, sūriu fetos sūriu, kremiškomis raudonosiomis pupelėmis bei orkaitėje kepta vištiena. Nors drąsiai ruoškite ir vegetarišką variantą, jei tik norisi – skonių šiose salotose gausu! Ir padažas, jokiu būdu nepamirškite padažo. Jus jis dažniausiai yra daugiau nei pusė bet kurių salotų sėkmės, tiesa? Skanaus!

 Bolivines balandos salotos su persikais

5 porcijos

♥ Bolivinės balandos salotos su persikais ir vištiena

Vištienai:
½ didelės vištos krūtinėlės
1 valg. š. sezamų sėklų aliejaus
1 valg. š. sojos padažo
1 valg. š. citrinos sulčių
1 česnako skiltelės
1/2 arb. š. džiovintų itališkų žolelių

Salotoms:
150 g virtos bolivinės balandos (kynvos)
1 persiko*
200 g vyšninių pomidorų
2 valg. š. ispaninio šalavijo (chia) sėklų
1 skardinės (240 g) konservuotų raudonųjų pupelių
120 g fetos sūrio
100-150 g įvairių salotų (špinatų, sultenių, gražgarsčių)

Padažui:
2 valg. š. sojų padažo
2 valg. š. vandens
2 valg. š. sezamų aliejaus
2 arb. š. baltojo acto
2 arb. š. medaus
2 arb. š. tarkuoto imbiero
2 arb. š. raudonosios paprikos dribsnių

1. Paruoškite vištieną. Supjaustykite ją vidutinio dydžio kubeliais. Marinatui sumaišykite sezamų sėklų aliejų, sojos padažą, citrinos sultis, sutarkuotą česnako skiltelę ir itališkas žoleles. Vištieną gerai įtrinkite marinatu ir palaikykite šaldytuve porą valandų, kol pasimarinuos.
2. Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C temperatūros. Pasimarinavusius vištienos gabalėlius suverkite ant penkių nedidelių medinių iešmelių. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 20-25 minutes, kol vištiena bus iškepusi. Neperkepkite ir neleiskite jai išsausėti.
3. Paruoškite padažą. Visus salotų padažui skirtus ingredientus sudėkite į stiklainėlį, jį sandariai užsukite ir gerai supurtykite, kol gausite vientisos konsistencijos padažą.
4. Paruoškite salotas. Bolivinės balandos kruopas kelis kartus perplaukite vandeniu, kitaip gali būti karstelėjusios. Puode užvirinkite 3-4 didesnį tūrį vandens, suberkite bolivinę balandą, sumažinkite ugnį ir virkite apie 15-20 minučių, kol suminkštės, taps beveik skaidrios ir atsiskirs jų „uodegėlės“. Nupilkite likusį vandenį ir uždengtame puode palikite dar apie 10 minučių. Atvėsinkite ir atvėsusias išmaišykite šakute („išpurenkite“).
5. Persiką supjaustykite nedideliais kubeliais, vyšninius pomidorus perpjaukite perpus ar į keturias dalis. Persikus ir pomidorus nedideliame dubenėlyje sumaišykite su ispaninio šalavijo sėklomis.
6. Į dubenį suberkite salotas, bolivinės balandos sėklas, persikus su pomidorais, raudonąsias pupeles. Ant viršaus užtrupinkite fetos sūrį.
7. Lengvai sumaišytas salotas paskirstykite į lėkštes. Ant viršaus dėkite po vištienos iešmelį. Apšlakstykite padažu ir patiekite.

* žiemą persikus drąsiai keiskite persimonais.

 Bolivines balandos salotos su persikais

Comments { 2 }