Archive | Sausainiai RSS feed for this section

Švediški meduoliai „Pepparkakor“

 Svediski meduoliai Pepparkakor

Mūsų 33 valandų trukmės pabėgimas į Kopenhagą buvo… netikėtas. Kaip ir daugelį dalykų gyvenime, šį planą sukurpėme beveik ekspromtu. Penkiolika metų kartu – juk ne juokas, reikėtų tai paminėti, o kas gi išlieka atminty ilgiau už atrakcionus, kai turi perlipti per savo baimes ir atrasti drąsos įsėsti į traukinuką, lekiantį stulbinamu greičiu ir ore darantį kilpas? Susikrovę kuprines ir tūkstantį kartų išbučiavę savo mažylį, leidomės ir mažą lietingą savo nuotykį. Lietingą, nes lietus pliaupė nuo pat ryto, kai išlipome iš lėktuvo oro uoste, iki pavakario, kai įėjome į Tivoli sodus. Ten, pilkšvoje prieblandoje, jau degė milijonai kalėdinių lempučių, balto sniego pusnys dengė eglučių šakas, ore sklandė čia pat verdamo karšto šokolado kvapas, skambėjo šventinės dainos. Jas kartas nuo karto pertraukdavo karuselėse besisupančių riksmas, kartais – juokas vaikų ir suaugusių, panirusių į gražią Kalėdų pasaką. Viename iš išpuoštų namelių laukė Kalėdų senelis – mažieji tekini bėgo jam ant kelių, žybsėjo fotoaparato blykstės, pilnėjo šeimų nuotraukų albumai. Kai esi tokioje gražioje vietoje, norisi namo parsivežti tiek daug gražių įspūdžių ir prisiminimų, kad tyliai juos galėtum ištraukti iš kišenės net tada, kai kelionė bus likusi seniai praeity.

Nesiliovėme kartoti vienas kitam, kaip čia patiktų mūsų kukuliui. Kaip greitai jis paaugs ir kokios stebuklingos tuomet taps mūsų kelionės trise. Kaip jis džiūgaus besisupdamas ant arkliukų, įsitaisęs Kalėdų seniui ant kelių, iš šilto puodelio mažais gurkšneliais gerdamas karštą šokoladą ir pilnais žandukais valgydamas dar šiltas cukraus pudra nubarstytas spurgytes. Tikriausiai jau po pirmos kelionės valandos supratome tuos anekdotus, pasakojančius apie tai, kaip nuo vaikų trumpam pasprukę tėvai, kad vėl pabūtų tik dviese, niekaip negali kalbos pasukti bent kiek toliau nuo vaikų, likusių ir laukiančių namuose. Tas ilgesys – jis beprotiškas. Tyliai sau pažadėjau, kad į kitą kelionę keliaus ir mūsų mažylis. Kad ir kur, kad ir kada.

O grįžę namo, akimirksniu supratome – Kalėdos dar arčiau, dar greičiau! To neleidžia pamiršti ir mūsų krautuvėlė (kasdien supakuojame vis daugiau dovanų rinkinių ir tai tiesiog nerealu, esame tokie laimingi ir dėkingi visiems, kurie leidžia pirštų galiukais prisiliesti prie jų Kalėdų!), o ir aš pati, kaip ir kasmet, – truputį pamišusi dėl gražiausių žiemos švenčių.

Todėl dalijuosi ir pamiršusiems primenu dar vieną receptą, be kurio saldus Kalėdų stalas būtų sunkiai įsivaizduojamas. Taip taip, jei dar to nesiėmėte, neabejoju, kad jau pats laikas pradėti galvoti apie tai, kokiais saldumynais lepinsitės ir lepinsite per šventes! Nes juk šventės – tobulas lepinimosi metas! Ir kas jau kas, bet Kalėdos mūsų namuose visada būna saldžios. Todėl ir rausvoje pietų dėžutėje, kurioje po Naujųjų vietą ras sveiki patiekalai bei užkandžiai, šiandien – nuostabiai gardūs šventiniai meduoliai. Juos iškepti galite jau dabar – sandariame indelyje, jei tik pasaugosite nuo savęs ir šeimos narių, jie sėkmingai išlauks Kalėdų!

 Svediski meduoliai Pepparkakor

 Svediski meduoliai Pepparkakor

 Svediski meduoliai Pepparkakor

 Rausva pietu dezute

Rausvą pietų dėžutę galite įsigyti: www.e-sauletavirtuve.lt

apie 110 nedidelių meduolių (apie 5 kepimo skardos)

♥ Švediški meduoliai „Pepparkakor“

150 g medaus
110 g sviesto
100 g rudojo cukraus
375 g miltų
½ arb. š. cinamono
½ arb. š. malto imbiero
½ arb. š. kepimo miltelių
¼ arb. š. maltų gvazdikėlių
¼ arb. š. druskos
1 didelio kiaušinio

1. Nedideliame puode ištirpinkite medų, sviestą ir cukrų nuolat maišant. Leiskite masei užvirti ir kaitinkite, kol visi cukraus kristalai visiškai ištirps. Nukelkite nuo ugnies ir vėsinkite mažiausiai pusę valandos. Masė turėtų gautis tąsi kaip karamelė.
2. Dideliame dubenyje išsijokite miltus su kepimo milteliais, prieskoniais ir druska. Miltų viduryje suformuokite nedidelę duobelę, į ją įmuškite kiaušinį, supilkite paruoštą sirupą ir suminkykite tešlą. Jei tešla pernelyg lipni, pridėkite šiek tiek daugiau miltų, kad būtų įmanoma išminkyti ir suformuoti rutulį. Šį rutulį suvyniokite į maistinę plėvelę ir dėkite į šaldytuvą maždaug dviem valandoms.
3. Įkaitinkite orkaitę iki 175 °C temperatūros. Tešlą padalinkite į mažesnes dalis ir kiekvieną iškočiokite (kuo ploniau – tuo geriau) ant miltais pabarstyto paviršiaus. Sausainių formelėmis išspauskite meduolius.
4. Kepimo skardas išklokite kepimo popieriumi. Meduolius perkelkite ant šių kepimo popieriaus lakštų ir kepkite orkaitėje apie 8 – 10 minučių arba kol gražiai parus. Šioje vietoje reikia būtų labai atidiems – kuo plonesni yra sausainiai, tuo greičiau gali perkepti!
5. Iškeptus sausainius perkelkite į sandarų indą ar dėžutę ir laikykite kiek tik norisi, o jei pavyksta – net iki Kalėdų.

 Svediski meduoliai Pepparkakor

Comments { 6 }

Pertepti imbieriniai sausainiai

 Didelė rausva pietų dėžutė

Pakalbėkime apie kaukes. Tas, po kuriomis kartais slepiamės. Kartais nekaltai ir nesąmoningai, norėdami save apsaugoti. Pakalbėkime apie fotošopą, kuriuo išmokę pagražinti nuotraukas, stengiamės nufiltruoti ir savo kasdienybę. Apie teatrą, kuriuo virsta gyvenimai. Apie scenarijus, kurių pabaigą taip norėtume parašyti patys. Tobulai.

Tikrąją save paslėpti po kauke – aš to norėjau tiek daug kartų. Tada, kai mokykloje per muzikos pamoką, man stovint prie lentos su kreidele rankoje, klasiokas pirmąkart mane garsiai pavadino stora. Tada, kai vakarėliuose manęs niekas nekvietė šokti. Kai vieną dieną, nuskambėjus mokyklos skambučiui, geriausia mano draugė man pasakė, kad nėra geriausia mano draugė. Kai anoreksija sudarkė mano kūną ir mintis, o žmonės, su kuriais prasilenkdavau ne šnibždėjo, o garsiai vadino mane vaiduokliu. Arba tada, kai nuėjus į pirmąjį pasimatymą, žodžiai strigo kažkur giliai ir mintyse aš vėl keikiau save, kad tikroji aš – niekam tikus.

Nepakankamai įdomi. Nepakankamai drąsi. Nepakankamai graži. Nepakankamai smagi. Visus tuos nepakankamai labiau už viską norėjau paslėpti po kauke. Savo kuklumą, tylumą ir švelnią melancholiją paslėpti po ryškiais, smagiais, užburiančiais filtrais, kurie – buvau tuo šventai įsitikinusi – visiems patinka.

Bijojau, kad būti pažeidžiamai reikštų tiesiog subyrėti. Į tūkstančius mažų šipuliukų.

Labai ilgai tikėjau, kad pasislėpusi po kauke naujoji aš būčiau visai kitokia. Daug labiau pasitikinti savimi, mylimesnė ir laimingesnė, pamiršusi visas savo baimes ir kompleksus. Žengdama pirmuosius žingsnius universitete ar sveikindamasi su naujais kolegomis darbe – prieš atverdama kiekvienas naujas duris, aš kruopščiai mintyse kurdavau ir repetuodavau savo naująjį įvaizdį. Ir man tai niekada nepavyko. Niekada. Pastangos būdavo menkesnės už tikrąją mane, už mano tikrąsias baimes, kuklumą, susikaustymą, nerimą. Už mano nepasitikėjimą savimi.

Kas žino, kas būtų, jei visi nusimestume savo kaukes? Jei gyvendami gyvenimus, neužklotume jų dešimtimis dailių filtrų? Ar tai būtų laisvė, o galbūt tas nuogumas mus sugniuždytų?

Reikėjo labai daug laiko, kad pripažinčiau sau tą paprastą tiesą – kaukės, kurias taip uoliai ne kartą bandžiau susikurti, ne visada suteikia saugumo. Kartais tas neišvengiamas nerimas, kad jos nukris ar kažkas jas, netobulas ir neišbaigtas, permatys kiaurai, gali lėtai žlugdyti.

Dar daugiau, ar galėjau aš prieš dešimt metų, būdama dar visai jauna mergina, patikėti, kad kiekvieno iš mūsų silpnybės gali būti pačiomis tikriausiomis stiprybėmis? Kad būdami savimi, mes galime save pamilti, suprasti ir užauginti geresniais, tikresniais, nuoširdesniais žmonėmis.

Tik išmetus visas pastangas būti kažkuo kitu pro langą, aš supratau, kad iš tiesų juk niekada nemėgau šokti. Tiesiog. O žodžiai, kurių stigo pirmame pasimatyme, neužkirto kelio jausmams, ir jau penkiolika metų kaip mes nepaleidžiame vienas kito rankų. Geriausia vaikystės draugė taip ir liko nuostabi mano draugė, nes ta mūsų draugystė visada buvo be kaukių. Na, o svorio dramos… jos tiesiog neatsiejamos nuo mano gyvenimo, ir viskas nusidažo kitomis spalvomis (kartais net pūkuotai rožinėmis, bent trims sekundėms!), kai išmoksti save priimti tokią, kokia esi.

Būti mama – štai kas iš tiesų man padėjo rasti kelią į taiką su pačia savimi. Jis toks mažas, toks visai mažytis, bet jis verčia mano pasaulį aukštyn kojomis. Ir šiandien aš visai nebenoriu būti kitokia, slėptis po storais kaukės sluoksniais. Aš tiesiog noriu būti pačia geriausia savo versija – to kartu su mažyliu mokausi kiekvieną dieną. Noriu, kad jis mane pažintų būtent tokią – tikrą, nesumeluotą. Visiškai netobulą, bet visa širdimi mylinčią.

Ir tai – dar vienas artėjančių Kalėdų stebuklas. Šiuo metų laiku aplink tiesiog daugiau… tikrumo. Nuoširdumo. Meilės sau, meilės aplinkiniams, meilės gyvenimui. To pakanka, kad Kalėdos būtų stebuklingos.

 Didelė rausva pietų dėžutė

Šie maskarponės kremu pertepti imbieriniai sausainiai, fotosesijai dailiai sukritę į didžiąją rožinę pietų dėžutę, yra puikūs! Labai aromatingi, dosniai pagardinti šventiniais prieskoniais. Jie patys minkšti ir purūs, nėra pernelyg saldūs, o štai kremas – saldus. Ir tas sausainių bei pertepimo derėjimas yra labai (labai, labai!) geras, teisingas, nuostabus. Toks, kad rankos tiesiog tiesiasi į dar vieną sausainį. Ir į dar vieną.

Dar nesuplanavote savo šventinio meniu? Šie sausainiai galėtų būti kuo puikiausias Kalėdų desertas!

 Didelė rausva pietų dėžutė

 Didelė rausva pietų dėžutė

 Didelė rausva pietų dėžutė

Didžiąją rausvą pietų dėžutę galite įsigyti: www.e-sauletavirtuve.lt

Apie 20-25 sausainiai

♥ Pertepti imbieriniai sausainiai

Sausainiams:
2 stiklinių (250 g) miltų
2 arb. š. malto cinamono
½ arb. š. malto imbiero
½ arb. š. malto muskato
½ arb. š. druskos
¼ arb. š. maltų gvazdikėlių
¾ arb. š. sodos
¾ stiklinės (150 g) rudojo cukraus
120 g sviesto, tirpinto
90 g medaus
1 didelio kiaušinio
¼ stiklinės (50 ml) raugintų pasukų
1 arb. š. vanilės ekstrakto

Pertepimui:
90 g sviesto, kambario temperatūros
1 ½ stiklinės (190 g) miltelinio cukraus
225 g kreminio sūrio (pvz., maskarponės)
½ arb. š. vanilės ekstrakto
žiupsnelio druskos

1. Viename dubenyje sumaišykite miltus, cinamoną, imbierą, muskatą, druską, gvazdikėlius ir sodą. Atidėkite dubenį į šalį.
2. Kitame dubenyje išplakite rudąjį cukrų, tirpintą sviestą ir medų iki vientisos masės. Įplakite kiaušinį, raugintas pasukas, įmaišykite vanilės ekstraktą. Suberkite į šį dubenį miltų mišinį ir išmaišykite, kol tešla sukibs į vieną rutulį. Uždenkite dubenį maistine plėvele ir palaikykite šaldytuve bent 1 valandą ar per naktį.
3. Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C temperatūros. Dvi kepimo skardas išklokite kepimo popieriumi.
4. Šaukštu semkite tešlą ir tarp šiek tiek drėgnų delnų suformuokite tešlos kamuoliukus. Išdėliokite juos ant kepimo popieriaus, tarp jų palikdami apie 5 cm tarpus.
5. Kepkite sausainius įkaitintoje orkaitėje apie 11-13 minučių, kol jie išplatės, pakils ir sutvirtės. Išėmę skardą iš orkaitės, leiskite sausainiams dar kelias minutes atvėsti joje. Tuomet atsargiai perkelkite ant grotelių ir visiškai atvėsinkite.
6. Pertepimui kambario temperatūros sviestą ir miltelinį cukrų elektriniu plaktuvu išplakite iki purios masės. Sudėkite kreminį sūrį, supilkite vanilės ekstraktą, pagardinkite žiupsneliu druskos ir išplakite iki vientisos masės. Paruoštą pertepimą susidėkite į konditerinį maišelį.
7. Ant pusės sausainių išspauskite po šaukštą pertepimo masės. Uždenkite kita sausainio pusele ir lengvai paspauskite, kad kremas tolygiai pasiskirstytų tarp dviejų sausainių puselių.
8. Patiekite iš karto arba prieš patiekdami laikykite šaldytuve. Prieš patiekiant galite apibarstyti milteliniu cukrumi.

Šaltinis: Carlsbad Cravings

 Didelė rausva pietų dėžutė

Comments { 12 }

Imbieriniai sausainiai

 Imbieriniai sausainiai

Myliu Kalėdas. Dabar, kai laukiame jų jau trise, myliu jas dar labiau. Tas stebuklingas laukimas, kuris mano mintis ir širdį paprastai užvaldo vos vakarams tapus kiek ilgesniems, yra toks gražus jausmas, toks geras ir šiltas, ir nuostabus. Laiškai Kalėdų seneliui, šventinių dovanėlių sąrašai, storų receptų knygų vartymas, meduolių kepimas, rankas sušildantys saldžios kakavos puodeliai, romantiški filmai, ant eglutės lėtai mirksinčios lempelės, jau seniai mintinai išmoktos Kalėdinės dainos… Visi mes turime savo šventines tradicijas. Į mano tradicijų sąrašą būtiniausiai reikėtų įrašyti ir juos – šiuos minkštučius imbierinius sausainius.

Pirmą kartą juos iškepiau prieš nei daug, nei mažai – prieš aštuonerius metus, radusi savo iki šiol mėgstamame „Joy the Baker“ tinklaraštyje. Tąkart rašiau, kad jie „traškūs, o pačiam viduje šiek tiek minkšti. Atrodo pakankamai kieti, tačiau atsikandus kąsnelį, jis tiesiog tirpsta burnoje. Ir labai labai saldūs, tačiau… saldumas jiems tinka. Jie kvepia Kalėdomis – imbieru, cinamonu, gvazdikėliais ir švenčių laukimu…“.

Taip jau nutiko, kad visus tuos aštuonerius metu kepu šiuos sausainius prieš kiekvienas Kalėdas. Nebūtinai šventiniam stalui – kur kas dažniau eglutės puošimo vakarui, kuris pas mus buvo visai neseniai. Esu juos kepusi ir vidury kaitrios vasaros, kai ruošiau savo „Saulėtos virtuvės saldumynų knygą“, nes negalėjau įsivaizduoti, kaip rašydama saldumynų knygą, galėčiau nepasidalinti vienu iš pačių skaniausių savo kepamų sausainių receptu. Pamenu, kad lyg tyčia tada susitikome su Jule ir Indre, parke, virš mūsų galvų kepinant saulei, buvo kaip niekad karštos dienos… Man atidarius indelį su sausainiais, jos kilstelėjo antakius – imbieriniai sausainiai vasarą? Tada dar tyliai saugojau savo paslaptį, todėl nerūpestingai numojau ranka – kai sausainiai tokie skanūs, ne nuodėmė juos ir vasarą valgyti. Ir tai yra tiesa! Vis tik artėjant žiemai, už lango temperatūros stulpeliui krintant žemyn, vakarams ilgėjant ir vis dažniau namuose skambant Kalėdinėms melodijoms – štai kada jie patys skaniausi.

Beje, jie tikrai saldūs, labai saldūs. Bet jei net įprastai renkatės mažiau saldžius kepinius, norėčiau pamėginti jus įtikinti išsikepti bent vieną skardą šių sausainių. Kaip kažkada juos pavadino mano kolegė, tai – gerumo sausainiai. Cukrus jiems tinka. Kiekviena cukraus kruopelytė.

 Imbieriniai sausainiai

Iki Kalėdų liko – aš vis dar skaičiuoju! – vos 26 dienos. Pats laikas pagalvoti apie skonius, kuriais artimuosius ir save lepinsime per šias šventes. Ir lygiai taip pat pats metas pagalvoti apie dovanėles, kuriais juos nudžiuginsime. Dar kartą kviečiu apsidairyti ir mūsų mažutėje krautuvėlėje, kurioje – ir rankų darbo namų ir stalo tekstilė iš natūralaus lino, kuriantiems jaukių namų ritualus; ir tobulosios pietų dėžutės, kurių vienoje šįkart vietą rado ir imbieriniai sausainiai.

Kalėdos pietų dėžutėse, Kalėdos užrašų knygelės puslapiuose, Kalėdos žurnaluose, parduotuvėse, televizijoje… Mintyse ir širdyje. Kalėdos jau visur!

 Imbieriniai sausainiai

 Imbieriniai sausainiai

 Imbieriniai sausainiai

 MB ORIGINAL ŽALIA PIETŲ DĖŽUTĖ

Žalią pietų dėžutę galite įsigyti: www.e-sauletavirtuve.lt

apie 30 sausainių

♥ Imbieriniai sausainiai

200 g sviesto
1 puodelis (200 g) cukraus
1 kiaušinis
¼ puodelio (85 g) šviežio skysto medaus
2 puodeliai (280 g) miltų
1 arb. š. kepimo miltelių
1 arb. š. sodos
2 arb. š. malto imbiero
1 arb. š. malto cinamono
½ arb. š. malto muskato
½ arb. š. maltų gvazdikėlių
¼ arb. š. druskos

½ puodelio (100 g) cukraus

1. Sviestą ir cukrų elektriniu plaktuvu išplakite iki purios masės. Įmuškite kiaušinį, supilkite medų ir dar kartą gerai išplakite. Atidėkite į šalį.
2. Kitame dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, sodą, maltą imbierą, cinamoną, muskatą, gvazdikėlius ir druską. Suberkite miltų mišinį į plakinį ir išmaišykite, kol neliks sausų miltų.
3. Paruoštą tešlą suvyniokite į maistinę plėvelę ir palaikykite šaldytuve mažiausiai 1-2 valandas ar per naktį.
4. Orkaitę įkaitinkite iki 180ºC temperatūros. Pasiruoškite ir kepimo popieriumi išklokite kepimo skardas.
5. Cukrų suberkite į didelę plokščią lėkštę.
6. Iš šaldytuvo išimtą tešlą padalinkite į maždaug 30 lygių dalių. Iš kiekvieno tešlos gabalėlio tarp delnų suformuokite apvalų kamuoliuką. Apvoliokite cukruje iš visų pusių. Cukruje apvoliotus tešlos kamuoliukus išdėliokite ant kepimo skardų, palikdami tarp jų apie 5 cm tarpus.
7. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 10-15 minučių, kol sausainiai suplokštės, o jų paviršius ims šiek tiek trūkinėti. Iškepę sausainiai bus labai minkšti, todėl kelias minutes atvėsinkite juos kepimo skardose, o tuomet perkelkite ant grotelių ir visiškai atvėsinkite.
8. Patiekite.

 Imbieriniai sausainiai

Comments { 3 }