Atrodo, paskutinis mano įrašas bus suklaidinęs ne vieną žmogų; sulaukiau ne vieno klausimo, kodėl aš taip jaudinuosi dėl savo amžiaus (ir dar: ar nusprendžiau laikytis dietos ir visiškai atsisakyti saldumynų?). Ne. Ne, ne, ne.
Viskas ne dėl amžiaus. Tiesą sakant, tikiu, kad praėjo tie laikai, kai moterys, sulaukusios mistinio metų skaičiaus, pasmerkia save senatvei. Nemanau, kad trisdešimties, keturiasdešimties, penkiasdešimties ar kitas jubiliejus kažką pakeičia, jei kalbėtume tik apie skaičių. Priešingai, mes galime būti labai jaunos amžinai. Arba galime pasenti, vos sulaukusios dvidešimt penkerių. Esu tikra, viskas priklauso nuo to, kaip stipriai save mylime, kaip nuoširdžiai savimi rūpinamės. Galiausiai, tik nuo to, kaip gyvename. Juk mes pačios save kuriame, tiesa? Galime sukurti energingą, dailią ir jaunatvišką penkiasdešimtmetę, besimėgaujančią gyvenimo malonumais. Ir galime sukurti niūrią, viskuo nepatenkintą ir apatišką trisdešimtmetę, atsisveikinusią su savo jaunyste ir gyvenimo džiaugsmu tikrai kur kas anksčiau nei derėtų.
Taigi, viskas tikrai ne apie amžių ir ne dėl amžiaus. Aš kalbėjau apie tai, kad nuo mūsų pačių priklauso, kaip mes jaučiamės ir kaip gyvename. Ir jeigu paauglystėje ar dvidešimties dar galėjome nekreipti dėmesio į bemieges naktis, bevertę mitybą ir kitus panašius dalykus, nes mūsų organizmas stebindavo savo stiprybe, ateina tas metas, kai tenka šiek tiek padirbėti ir pačioms, kad galėtume jaustis taip gerai, kaip jautėmės kadaise.
Yra toks populiarus posakis, jog mes esame tai, ką valgome. Aš tuo labai tikiu. Ir labai paviršutiniška galvoti, kad nuo to priklauso tik mūsų liemens apimtis, nes nuo mūsų valgymo įpročių priklauso ne tik išvaizda, bet ir sveikata. Ne tik išorė, bet ir vidus.
Tikiu, kad mes esame ne tik tai, ką valgome. Dar mes esame tai, kaip leidžiame laisvalaikį. Mes esame tai, kaip kokybiškai miegame. Mes esame tai, kaip puoselėjame ir rūpinamės savimi. Mes esame tai, kaip mylime save. Tai, kas esame mes, visiškai priklauso nuo to, kokį gyvenimo būdą renkamės.
Aš galiu suversti kaltę įtemptam ir varginančiam darbui, o tada, nuraminusi sąžinę, kasdien valgyti šaldytus pusfabrikačius, laisvalaikį leisti ant sofos prie televizoriaus, pagailėti kelių minučių plaukų kaukei ar keliolikos eurų kokybiškoms veido priežiūros priemonėms.
Arba. Aš galiu priimti iššūkius, atskirti darbą nuo poilsio, vakarais ruošti naminį maistą vakarienėms ir rytojaus pietų dėžutėms, galiu laisvalaikiu išeiti pasivaikščioti po besiruošiantį žaliuoti parką, galiu savo laiką (ir pinigus, žinoma) investuoti į rūpinimąsi savo gerove ir sveikata.
Nesvarbu, kiek man metų, aš visada turiu pasirinkimo galimybes. Ir nuo manęs priklauso, sena ar jauna moteris aš būsiu. Kam gi rūpi, kokia data įrašyta pase? Man rūpi, kaip aš jaučiuosi rytais, nuskambėjus žadintuvui. Man rūpi, ar turiu pakankamai energijos darbams ir laisvalaikiui. Man rūpi, ar mano veidas nėra išbertas nuo tų dalykų, kurių galiu išvengti: nuo netinkamų maisto produktų, o galbūt nuo streso, o gal nuo tų kelių sutaupytų eurų, kai teko išsirinkti gerą veido kremą arba veido kremą su akcija.
Esmė ta, kas mes negalime taupyti meilės sau sąskaita. Savo sveikatos sąskaita.
Man tai niekada nebuvo lengva, bet kažkur tikrai yra tas aukso vidurys, kurį labai norėtųsi rasti. Tas aukso vidurys, kuriame atrandi būdą suderinti visus savo gyvenimo niuansus, iššūkius ir malonumus. Aukso vidurys, kurį suradus, gali būti amžinai laiminga, jauna ir kupina meilės sau bei gyvenimui.
Skonis: 10/10. Tiesiog! Dar viena puiki košė, kvepianti obuoliais ir cinamonu!
Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.
Kur radau? VegKitchen
Avižinė košė su ispaninio šalavijo sėklomis ir obuoliais
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
½ stiklinės (70 g) stambių avižinių dribsnių
1 valg. š. ispaninio šalavijo sėklų (chia)
1 arb. š. malto cinamono
žiupsnelio druskos
1 vidutinio dydžio obuolio
1 ½ stiklinės (375 ml) sojų pieno
½ arb. š. vanilinio cukraus
1 valg. š. medaus
Patiekti:
obuolio
saujelės kokosų drožlių
GAMINIMO EIGA
1. Į vidutinio dydžio puodą suberkite avižinius dribsnius, ispaninio šalavijo sėklas, maltą cinamoną, druską, nuluptą ir vidutinio dydžio kubeliais supjaustytą obuolį, supilkite sojų pieną.
2. Kaitinkite ant vidutinio dydžio kaitros, kartais pamaišydami, kol dribsniai sugers visą skystį, sėklos išbrinks, obuoliai suminkštės ir gausite vidutinio tirštumo košė.
3. Įmaišykite vanilinį cukrų ir medų. Gerai išmaišykite.
4. Sudėkite išvirtą košę į dubenėlius. Apibarstykite kokosų drožlėmis ir papuoškite obuolio skiltelėmis.
5. Patiekite nedelsiant.
2 komentarai
Kokie taiklūs žodžiai, labai gera skaityti tavo mintis, rasti panašumų ir tobulintis ne tik valgio gaminimo srityje, bet ir savęs pažinimo bei kūrimo. Esi daugialypė asmenybė, nesustok judėti į priekį!
Labai ačiū, Rūta!