Meluočiau pati sau, jei sakyčiau, kad dabar, būdama mama, niekada nepasiilgstu savo buvusio gyvenimo etapo. Kūdikis VISKĄ keičia ir dažniausiai lengvesniais ar sunkesniais keliais su juo keitiesi ir tu pati; tačiau kartais būna tų momentų, kada tiesiog nudiegia ilgesys. Ilgiuosi galimybės planuoti, išbėgti iš namų per penkias minutes, turėti sustyguotą suaugusio žmogaus dienotvarkę, vienu ypu pagaminti pietus, nepertraukiamai skaityti knygą nors ir keturias valandas iš eilės, keliauti su vienu lagaminu.
Paprasti, bet labai nepaprasti yra šie norai. Šiandien apie vieną iš jų – apie kelionę; kelionę su tikrai daugiau nei vienu lagaminu.
Per šias Kalėdas su šeima susitarėme – nesikeiskime dovanomis, o verčiau pasidovanokime sau ilgąjį savaitgalį kur nors, pavyzdžiui, prie jūros. Ventspilyje didžioji dalis iš mūsų nebuvo buvę, o atsiliepimų girdėjome tikrai gražių, todėl per ilgai negalvodami ir pažymėjome tą taškelį žemėlapyje. Tas mūsų šventinis savaitgalis išaušo visai neseniai ir iš savo trumpos šeimos kelionės grįžome sekmadienį. Aš galėjau pasidžiaugti, kad galiu pasidėti pliusiuką prie dar vieno aplankyto miesto, nors iš tiesų, kad tas pliusiukas būtų tikresnis, reikėtų Ventspilį aplankyti vasarą, kai žydi gėlynai, jūros neslepia stora rūko paklodė, o visas miestas nėra pasislėpęs po storu balto sniego sluoksniu. Kol kas įspūdis liko šiek tiek keistas – lyg kelionė dvidešimt metų atgal. Pastatai, iškabos, tuščios ir tylios gatvės… Negaliu paneigti, tai turi keisto savotiško žavesio.
Tai buvo ir pirmoji mūsų mažylio kelionė už Lietuvos ribų. Na, ką aš galiu pasakyti, – keliauti su kūdikiu yra šioks toks iššūkis. Galima viską piešti kuo optimistiškiausiomis spalvomis, tačiau kai išaušta diena prieš kelionę ir iš spintos ištrauki lagaminą, pasiryžus į jį sutalpinti daiktus, visa ta iliuzija griūva labai greitai. Nes iš esmės reikia pasiimti viską. Naudojate tai su mažyliu namie? Reikia imti ir į kelionę. Geriausia, jei su atsarga – šiek tiek daugiau žaislų, daugiau sauskelnių, saugiau drabužėlių, daugiau visko. Nes maža kas, juk visko nutinka. Net patalynės komplektus, ir tuos gal reikėtų pasiimti du. Kai galiausiai sudėjau visus daiktus, du lagaminai beveik plyšo per siūles, o mano ir vyro daiktų juose buvo neįmanomai mažai. O kur dar kelioninė lovelė, čiužinukas, gultukas, žaidimų kilimėlis, vežimėlis…
Pirmąją pamoką išmokau dar nepajudėjus iš namų. Pažadėjau sau, kad dabar pat, kelių dienų bėgyje, nelaukdama kitos kelionės, susidarysiu sąrašą visų tų daiktų, kuriuos, keliaujant su mažyliu, pasiimti būtina. Kitą kartą bent jau sutaupysiu šiek tiek laiko ir nereikės tiek daug ratais zuiti po namus.
Dar vienas dalykas, kurį supratau – naivu tikėtis, kad kelionėse su kūdikiu viskas vyks pagal planą. Gal net geriau to plano išvis neturėti? Nes labai gali būti, kad suplanavus kažkur išeiti, jis ims ir užmigs, o žadinti bus per daug gaila. Arba, pagaliau priėjus prie kavinės durų, jis taps neramus ir teks pasistengti suvaldyti savo kojas, kad nepasileistum tekina atgal į viešbutį. O fotoaparatas, kurį su viltimi įsidėjai į kuprinę, taip ir liks net nepaliestas, nes kiekviena minutė keliaujant su kūdikiu yra kažkuo užimta.
Vakar vėlai vakare, iškrausčiusi lagaminus, fotoaparatą padėjau atgal į vietą – jame nebuvo nei vienos nuotraukos. Kita vertus, štai ir pliusas – jau seniai norėjau prisiversti ir išmokti įspūdžius fiksuoti akimis, o ne pro fotoaparato objektyvą.
Turėjau ir dar vieną planą – norėjau parodyti, kaip patogu keliauti su mūsų pietų dėžutėmis. Ypač, jei kelionėse nesate linkę į kavines ir restoranus keliauti tris kartus per dieną – turėti naminių užkandžių, keletą pyrago gabalėlių ar dar šį bei tą visada yra gera mintis. Bet, kaip ir sakiau, kelionės su kūdikiu turi tą ypatingą bruožą – jos nevyksta pagal planą. Todėl šiandien aš negaliu to parodyti, galiu tik pasakyti – keliauti su pietų dėžutėmis yra labai patogu.
Tiesa, jei jau apie patogumą ir apie pietų dėžutes, ar matėte, kad prie mūsų puikiųjų pietų dėžučių yra specialiai priderintos silikoninės kepimo formelės?
Atrodytų, kam to reikia, tiesa? Bet kai išbandai, pasirodo, kad tai tikrai labai patogu – kepdami apkepą vakarienei, dalį masės įdedate ir į šią kepimo formelę. Atvėsinate ir, – op, įdedate į pietų dėžutę! Žinoma, kad visada galima tiesiog atsipjauti gabalėlį pietų dėžutei, tačiau bent jau mane ši itin gausi pietų dėžučių priedų kolekcija (gertuvės, įrankiai, indeliai padažams, kepimo formelės, krepšeliai!) tiesiog papirko. Juk jau sakiau ir galiu pasakyti dar kartą, nes tai visiška tiesa – šias pietų dėžutes aš tiesiog įsimylėjau.
Šiose nuotraukose: didžiojoje kepimo formelėje (komplekte jų – trys skirtingo dydžio) iškeptas itališkas omletas su lašiša ir fetos sūriu, o mažesniojoje – labai gardi bananų duonelė su riešutais desertui. Pačioje mažiausioje sudėti agurkų griežinėliai, tačiau joje lygiai taip pat galima išsikepti ką nors gardaus.
Koralinę pietų dėžutę galite įsigyti: www.e-sauletavirtuve.lt
Skonis: 9/10. Paprasta, greita, skanu. Labai gardu patiekti iš karto, tačiau puikiai tinka ir šildymui, jei nuspręstumėte gabalėlį įsidėti į pietų dėžutę.
Sudėtingumas: paprasta kaip dukart du.
Kur radau? Bowl of Delicious
Itališkas omletas su lašiša ir fetos sūriu
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
2 valg. š. sviesto
1 svogūno
200 g rūkytos lašišos
160 g fetos sūrio
70 g gražgarsčių
6 kiaušinių
žiupsnio grūstų juodųjų pipirų
GAMINIMO EIGA
1. Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C temperatūros.
2. Keptuvėje ištirpinkite sviestą ir suberkite smulkinto svogūno kubelius. Apkepkite pamaišydami kelias minutes, kol svogūnai gražiai pakels. Nukelkite nuo ugnies.
3. Dubenyje sumaišykite šiek tiek atvėsintus svogūnus, nedideliais gabalėliais supjaustytą lašišą, fetos sūrį, gražgarstes, išplaktus kiaušinius. Pagardinkite žiupsneliu juodųjų pipirų.
4. Paruoštą masę supilkite į kepimo indą*. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 50-60 minučių, kol masė sutvirtės, o paviršius gražiai apskrus.
* Nuotraukoje esanti itališko omleto kepimo formelė – 18×9 cm dydžio. Likusią masę supilkite ir kepkite dukart didesniame kepimo inde; arba, jei visą itališką omletą patieksite iš karto, rinkitės dar šiek tiek didesnį kepimo indą ir kepkite jame. Priklausomai nuo kepimo indo dydžio, skirsis kepimo laikas – stebėkite ir tiekite omletą tada, kai jis sutvirtės, o paviršius gražiai apskrus.
3 komentarai
Buvo mielas maisto blogas, dabar komercija ir tų dėžučių reklama kiekvienam žingsnyje, gal galima ne taip įkyriai pardavimais užsiimti? Tik „pirkit pirkit pirkit iš manęs”
Ačiū už komentarą! Priimu visas nuomones, tačiau noriu pastebėti, kad visus devynerius metus, kiek laiko jau rašau tinklaraštį, jis buvo erdvė tam, kuo gyvenu. Kai pradėjau rašyti, buvau studentė – rašiau apie studijas ir tą gyvenimo etapą. Vėliau rašiau apie pirmąjį darbą, dar vėliau – apie kitus. Apie pokyčių jausmą, kai kažkas gyvenime keisdavosi. Apie keliones ir gyvenimą svetur, kai teko tai patirti. Apie knygų rašymą, kai jas rašiau. Apie laukimo džiaugsmą ir kitas emocijas, kai gyvenau mažylio laukimu. Dabar, kaip ir visada, mano tinklaraštyje yra tai, kuo aš gyvenu – daug kalbų apie motinystę, apie pokyčius, apie mūsų šeimos krautuvėlę (kuri, tarp kitko, labai seniai buvo mano ir mano vyro svajonė). Ir visada – absoliučiai visada – tinklaraštyje kalbu apie maistą, rašau receptus, dalijuosi nuotraukomis. Nes tai, kaip sakote, visada buvo ir visada bus maisto tinklaraštis 🙂
Pietų dėžutės taip pat yra neatsiejamos nuo maisto, kad ir kaip pažiūrėsi 🙂 Ir man atrodo daugiau nei natūralu, kad aš dalijuosi idėjomis, ką gi galima į tas pietų dėžutes įsidėti (arba visai nebūtina dėti į jas – galima ir tiesiai į lėkštes). Neperšu primygtinai ir toli gražu nekalbu apie jas kiekviename žingsnyje, kaip rašote, tačiau tai tiesa, kad mūsų krautuvėlė yra vienas dalykų, kuriais šiuo metu gyvenu ir dėl to neabejotinai apie tai dar rašysiu savo tinklaraštyje. Kaip ir apie daugelį kitų dalykų!
Tikiuosi, kad tai, jog dalis publikuojamų patiekalų receptų yra nufotografuoti pietų dėžutėse, o ne kituose induose, nesutrukdys atrasti dominančius receptus, juos išbandyti ir džiaugtis naujais skoniais 🙂
[…] Pabėgimas iš namų. Savaitgalis Ventspilyje (apie kurį rašiau čia). […]