grietinėlė

Tikiu, kad kartais daug žodžių nereikia. Juk būna, kad kartais, kai jų per daug, žodžiai tik sujaukia magiją. Todėl tyliai, tyliai, – tiesiog dalinuosi receptu ir linkiu visiems į širdis…

„Sekmadieniai geri tiek, kiek saldūs“, – kažkas sąmoksliškai šnabžda man minčių kamputy. Ir aš, nors dar vakar buvau baisiausiai susipykus su savo kūnu, tiesiu ranką link keksiuko. Jis saldus, velniškai…

Tyliai juokiuosi, kad mano Kalėdos yra dabar. Pakuoju dėžes – tik ne dovanų, o dideles ir kartonines; ir perrišu jas ne kaspinėliu, o tvirtai klijuoju lipnia juosta. Kraustomės šiais metais…

Nors sveikas protas lyg ir bando man kuždėti, kad Kalėdoms ruoštis dar truputį per anksti, iki švenčių likusias dienas skaičiuoti pradėjau jau spalio viduryje. Tiesa ta, kad net ne pačios…

Nieko negaliu su savimi padaryt: „kreminis sūris“ mano galvoje visad nuskamba kaip „sūrio tortas“, šypt. Taip ir šįkart, – šįkart jis KARAMELINIS! Nes tortų niekad nebūna per daug. Nes save…

Nėra patiekalo, kurio nepagardintų dosnus gabalėlis sviesto, – tikrai esu tą girdėjusi kažkokiame romantiškame prancūziškame filme. Taip pat ir su šia bulvių koše. Sviestas jai tinka ir patinka, bet bus…

Pagaliau. Savaitgalis, per kurį nebėgam tekini, lyg bijotume kažką svarbaus praleisti. Sekmadienis, skirtas buvimui (ir tin-gė-ji-mui!) namuose. Jei vasarą toks laiko švaistymas veltui būtų tiesiog nedovanotinas, rudenį gyvenimas bent truputį…

Tokia jau yra ta silkė: ją mėgsti, jos nemėgsti, arba mėgsti, bet vis tiek kažkodėl valgai tik kartą metuose per Kūčias, šypt. Kuriam variantui priklausot jūs? Aš, akivaizdu, silkę mėgstu.…

Ši vasara buvo nekeptų sūrio tortų vasara! Nesuskaičiuočiau, kiek jų iškepiau iš viso, bet žinau, kad „Saulėtoje virtuvėje“ išsaugojau tris visiškai nuostabius sūrio tortų receptus: braškinį, citrininį, o dabar –…

Vis įsižnybiu sau į ranką. Prieinu prie naujojo plaktuvo – paglostau, įsitikinu, kad tikras. Iš šalies turbūt atrodytų visiškai beprotiškai, bet taip jau yra – kaip saulėtas virtuviukas nuo kūdikystės…

Kas pasikeičia, kai baigi mokyklą? Kai pirmą kartą pasibučiuoji? Kai susirandi darbą, o tuomet – meti jį, nes supranti, ką iš tiesų nori veikti gyvenime? Kas pasikeičia, kai išteki? Kai…

Iš pradžių lėtai, o tuomet jau šuoliais, – vasara įsibėgėjo. Jaučiat? Aš turėjau sąrašą vasarai (tai žinoma, kad turėjau; bent po sąrašą aš turiu viskam). Dar pavasarį, pasauliui porai mėnesių…

Labiausiai iš senųjų mūsų namų aš pasiilgstu terasos. Basakojų vasaros rytų su puodeliu kavos. Rožinio hamako. Jaukių ir skanių vakarų, dengiant terasos valgomojo stalą. Kol po žingsnį kuriame savo naujus…

„Mažiau yra daugiau“, – dažnai sako žmonės, vertinantys paprastumą. Aš pati tą kartoju labai dažnai; nes tikiu! Štai čia – desertas vos iš… dviejų ingredientų! Būti dar mažiau jau tikriausiai…

Vasara prasideda ne tada, kai kalendoriuje užbraukiam paskutinę pavasario dieną. Atostogos prasideda anksčiau nei užsegame pilnutėlio lagamino užtrauktuką. O braškių saldumą, sakykit ką norit, dažnai pajaučiam dar prieš perkąsdami sodriai…

Kad jau metų laikai ir vėl susimaišė, ir pavasarį netikėtai užklupo kuo tikriausia žiema, galima grįžti atgal prie jaukaus, šildančio maisto. Nėra to blogo, kame nepavyktų rasti bent trupinėlio gerumo,…

Mamystės jausmas manyje gimė kartu su Joriu. Tada, kai dar mokykloje mergaitės svajojo vieną dieną tapti mamomis, aš tik tyliai linksėjau galva ir mintyse kūriau kitas svajones. Ilgą laiką maniau,…

Daugelis mūsų puikiai žino, koks yra garsiųjų IKEA kukulių skonis, tačiau ar labai toli jis yra nuo autentiškų tradicinių švediškų kukulių? Kai pradėjau skaityti, daugelis šaltinių mane bandė įtikinti –…

Buvo saldžiųjų bulvių lazanija, buvo humusas, o dabar – dar ir saldžiųjų bulvių karis. Ką aš galiu pasakyti, saldžiąsias bulves sąžiningai įsirašau į bene kiekvieną pirkinių sąrašą, o kai jau…

Ketvirtadienis – mažasis savaitgalis, sako žmonės. Nežinau, kiek labai skirtingi nuo kitų savaitės dienų dabar beliko savaitgaliai; galiu tik pasakyti – mes patys labai stengiamės, kad laukti jų norėtųsi. Dėl…