Vis įsižnybiu sau į ranką. Prieinu prie naujojo plaktuvo – paglostau, įsitikinu, kad tikras. Iš šalies turbūt atrodytų visiškai beprotiškai, bet taip jau yra – kaip saulėtas virtuviukas nuo kūdikystės į lovytę miegui nešasi savo mėlyną žirafėlę, taip aš norėčiau visur su savimi nešiotis savo KitchenAid‘ą. Žinoma, jei tik nesvertų jis beveik vienuolikos kilogramų, šypt.
Pergalvojau šimtą ir vieną receptą, kurį norėčiau su šiuo nauju draugu pagaminti pirmąjį. Nuo duonos iki Pavlovos, nuo picos iki mėsainių, nuo pyragų iki mielinių bandelių; bet galiausiai grįžau prie pirmosios minties – vasarą niekad nebus per daug nekeptų sūrio tortų! O man labai knietėjo pajausti tą pačią paprasčiausią magiją, kai tu tiesiog stovi – ir kremas išsiplaka. Pats! ŽINOMA, kad šį tortą paruošite ir be KitchenAid‘o, bet su juo, – jau supratau, viskas tiesiog paprasčiau. O kai gamini dažnai ir daug (tikrai daug), tas paprastumas ir sutaupytos minutės tampa labai vertingas.
Nuostabiausias momentas buvo tas, kai į kremą pyliau želatiną. Anksčiau tai visad atrodydavo maždaug taip: arba kažkas ateidavo man į pagalbą (kažkas lėtai pila, aš tuo pat metu kremą maišau), arba aš įsitaisydavau ant grindų, dubuo tarp kojų (kad stovėtų tvirtai ir nenulėktų nuo stalviršio intensyviai maišant), viena ranka lėtai pilu želatiną, kita – maišau. Dešimt metų šitaip gaminu kremus su želatina, viskas įmanoma! Bet tas jausmas, kai plaktuvas pats įmaišo mano lėtai į kremą pilamą želatiną, yra… wow! Kaip patogu!
Žinau, svaičioju lyg įsimylėjus paauglė, bet leiskit man pasvaičioti – apie gražų, elegantišką, ryškų KitchenAid‘ą aš svajojau daugiau nei dešimt metų. Labai gali būti, kad dar kurį laiką nesiliausiu spirgėti iš džiaugsmo ir žarstyti liaupses už kiekvieną smulkmeną. Jūs tik nepykit, kitaip tiesiog negaliu – kai jau džiaugiuosi, tai visa širdim!
Grįžkim prie torto recepto, kurį šįkart nufotografavau „žingsnis po žingsnio“ kadrais (žr. žemiau, iškart po receptu). Tikiuosi, kad tai bus naudinga; parašykit man, – ar naudinga? Ar turėčiau tam skirti laiko dažniau?
Apie tai, kaip aš myliu sūrio tortus, kalbėjau jau labai daug kartų. Šis – ne išimtis, NUOSTABUS!
Pagrindą gaminau tokį patį kaip ir braškiniam sūrio tortui, kurio receptu dalijausi šiek tiek anksčiau: iš migdolų riešutų, kokosų drožlių, datulių, kokosų aliejaus ir žiupsnelio druskos. Pasikartosiu, man jis patinka nepalyginamai labiau nei klasikinis sausainių-sviesto pagrindas. Šis yra minkštas, lipnus, natūraliai saldus, nebyrantis, puikiai laikantis formą. Labai rekomenduoju išbandyti – tiks prie pačių įvairiausių nekeptų sūrio tortų.
Sūrio torto kremą pagardinau citrinomis, natūraliomis jų sultimis ir smulkiai nutarkuotomis žievelėmis (žinoma, TIK geltonąja jų dalimi – baltoji dalis yra labai karti ir reiktų pasistengti, kad į tortą nepakliūtų). Man ypatingai patinka desertai, kuriuose deri saldumas su rūgštumu, todėl ir šis tortas, nors labai paprastas, tuo pačiu – labai subalansuoto, puikaus skonio.
Puošdami torto viršų, galite improvizuoti ir suteikti jam vis naujų skonių. Čia puikiai derėtų ir trintos avietės ar mėlynės, ir saldžiarūgštis ryškiai geltonas citrinų kremas, ir kreminio sūrio bei grietinėlės bokšteliai, papuošti citrinų skiltelėmis (tai variantas, kurį pasirinkau aš).
Tortas lengvas, gaivus ir saldžiarūgštis. Vienas iš tų, kur suvalgius vieną gabalėlį nesijauti nei per daug apsunkęs, nei pernelyg apsalęs, – norisi dar!
Receptas paruoštas bendradarbiaujant su „KitchenAid Lietuva“.
#reklama #kitchenaid #kitchenaidlietuva
Ž I N G S N I S P O Ž I N G S N I O | Gaminam kartu?



















10 komentarų
Sveiki! Labai nekantrauju pagaminti šį nuostabų tortą! Tik norėjau paklausti, ar būtų įmanoma kuo nors pakeisti kokosų aliejų? 😊
Sveiki! Nesu bandžiusi, bet manau, kad puikiai pavyktų pakeitus tiesiog kreminės tekstūros (smooth) riešutų sviestu 🙂
Sveiki! Atsiprašau, kokį kreminį sūrį naudojate torto papuošimui?😊 ,,Philadelphia Original“?😊Taip pat turiu idėją, kad vietoj šio pagrindo būtų galima naudoti plikytus sausainius, įdarytus Rududu.😄 Kaip manote?😄 AČIŪ!😄😊
Simona, taip, papuošimui taip pat naudojau „Philadelphia Original“ 🙂 Puošti, žinoma, galima kuo tik norite, bet aš pati Rududu nesirinkčiau, per daug skirtingi skoniai man atrodo. Bet štai jei plikyti pyragėliai būtų įdaryti tuo pačiu kreminio sūrio-grietinėlės kremu, kodėl gi ne! 🙂
Išbandytas Oninėms, tik pagrindas neišėjo rupaus smėlio tekstūros, o greičiau duonos tešlos tirštumo. Perdaug datulių ar pernelyg ilgai smulkinau?
Laurencija, džiaugiuosi, kad išbandėte, tikiuosi, kad patiko! Spėčiau, kad pernelyg ilgai smulkinote, nes taip jau yra – jei smulkintumėte labai ilgai, gautumėte riešutų sviesto konsistencijos masę 🙂 Reiktų tiesiog vis žvilgtelėti, kokio rupumo yra trupiniai.
Sveiki. Ar galima šį tortą puošti veidrodinę glazūrą?
Monika, būsiu labai atvira – net neįsivaizduoju, nes niekada nebandžiau ir nieko apie ją nežinau 😀
Labai skanus, gaivus ir lengvas! Ačiū už receptą 🙂Vietoj citrinos naudojau laimą (2 vnt.) Kuo būtų galima pakeisti kokoso drožles?
Odeta, labai džiaugiuosi, kad patiko! Kokosų drožles galite keisti mėgstamais smulkintais riešutais ar sėklomis 😉