keksiukai

Miškais, laukais, namuose kepamų pyragų šildančiais kvapais… ateina žiema. Jau leidau sau panirti į švenčių laukimą – įsileidau jas į mintis, širdį ir artimiausių dienų planus. Laukimas man yra didžiulė…

Moliūgą namo parsiridenom dar pirmomis spalio dienomis. Didelį, apvalų, labai gražų. Ilgai pusiau juokais pešėmės, koks jis turėtų būti – linksmas ar gąsdinantis. Joris norėjo linksmo, aš – gąsdinančio, o…

Desertai skirti ne tik savaitgaliams, jie skirti ir ilgiausiems pasaulyje pirmadieniams. Kai po ilgos dienos norisi trumpam sustabdyti laiką: kad pavyktų tyloje giliai įkvėpti, kad rastum galvoje pasimetusią mintį ar…

Prisimenu, kai buvau maža, mama labai mėgdavo į įvairiausius kepinius įdėti varškės. „Kad būtų minkštesni“, – sakydavo, o aš šiek tiek nerimaudavau, kad vietoj pyrago valgysim kažką panašaus į varškėtį.…

„Sekmadieniai geri tiek, kiek saldūs“, – kažkas sąmoksliškai šnabžda man minčių kamputy. Ir aš, nors dar vakar buvau baisiausiai susipykus su savo kūnu, tiesiu ranką link keksiuko. Jis saldus, velniškai…

Kol miškuose ir soduose vis dar noksta uogos, – vis dar truputį vasara, tiesa? Kelias dosnias saujas saldžių aviečių subėriau į grietininių keksiukų tešlą; jei mėgstate labai minkštus, drėgnus, purius…

Kad ir kiek naujų vėjų į mano virtuvę įsisuko ar dar tik įsisuks ateityje, netikiu, kad ateis laikas, kai toje kampinėje baltoje virtuvės spintelėje neliks vietos bulvėms. Kad ir ką…

Suskaičiuoti iki dešimt man niekada neveikė taip, kaip rašo knygos ar savipagalbos vadovėliai. Niekad neradau tuose skaičiuose nei ramybės, nei meilės sau ar bent paprasčiausio susitaikymo. Priešingai, skaičiavimas – ar…

Kaskart tokia pati ir kasmet vis kitokia. Vasara. Ir visi tie pirmi kartai. Pirmosios žemuogės. Ir vėl pirmąkart nusvilę pečiai. Pirma kiaurai permerkusi liūtis. Žinoma, kad netikėta! Pirma per nuogas…

Kai dar tik laukėme į pasaulį ateinančio saulėto virtuviuko, vienu metu buvau pradėjusi kaip pamišusi ieškoti atsakymų į klausimą, ką valgys mano vaikas?! Kokius keksiukus aš jam kepsiu? Ar tik…

Niekam ne paslaptis: su miltais aš draugauju puikiai, jie sėkmingai telpa į mano subjektyvų subalansuotos mitybos suvokimą. Žinau, kad šiuo klausimu nesu populiari, bet kartais pagaunu save nuoširdžiai abejojančią, ar…

„Desertų nebevalgau“, – kraštutinumas, į kurį smagiai puldavau prieš kokius dešimt ar net prieš penkerius metus. Nuo pirmadienio, nuo gimtadienio arba nuo pirmos mėnesio dienos; nelygu kada nuspręsdavau, kad laikas…

Truputį bijau tai ištarti garsiai – man pabodo avižinė košė. Visada tikėjau ir tikinau kitus (visų pirma savo vyrą, kuriam teko lemtis kas rytą ją valgyti su manimi), kad avižinė…

Matyti vien juodą ar baltą visada yra paprasčiau: lengva ranka skirstyti į gera ar bloga, nuteisti arba išteisinti, visus matuoti tik pagal savo vertybes ir savo langą į pasaulį. Taip,…

Kada prasideda Kalėdos? Ar jau dabar? Kol kiti kelia antakį ar gūžčioja pečiais, aš nepykstu, kad Kalėdų laukimas prasideda taip anksti. Mielai stabteliu prie spalvingų kompozicijų prekybos centruose. Kaskart išėjusi…

Tai kaip gi tas ruduo? Jaukus, tiesa? Ar viršutinėje spintos lentynoje jau susiradote pamirštą šiltą pledą, kuriuo gera apsikloti kojas vakarais? Ar jau apsivyniojate kaklą šaliku, bėgdami iš namų? O…

Mažiau nei 16 valandų iki kelionės. Jau rytoj ryte lėktuvas kils link Maltos – trečią kartą, bet tų kartų dar, tikiu, galėtų būti ir daugiau (apie pirmą kelionę į Maltą…

Kiek tik prisimenu, mano mama visada, paklausta, ko norėtų dovanų, ištaria tą patį atsakymą: „vaikai, man tikrai nieko nereikia, jūs patys man esate dovana“. „Taip nebūna!“, – stebėdavausi anksčiau. –…

Visada sakiau ir sakysiu, kad kūdikiai savo tėvus išmoko jei ne daugiau, tai tikrai ne mažiau nei tėvai išmoko savo mažuosius. Tų dalykų tiek daug, o vienas iš labai svarbių…

Pakalbėkime apie Valentino dieną. Man visada atrodė, kad yra trys žmonių tipai. Pirmieji, tai tie, kurie nuoširdžiai nemėgsta ir nesupranta Valentino dienos. Antrieji, tie, kurie mielai ją švenčia. Ir tretieji,…