Archive | Makaronų patiekalai RSS feed for this section

Spaghetti su cukinijomis ir avokadais

 Makaronai su cukinija ir avokadais

Tai nujautė beveik visi. Kai pagaliau susikaupdavau kam nors išduoti, kokią paslaptį nešioju po širdimi, aštuoniais iš dešimties atvejų išgirsdavau: taip ir nujaučiau, taip ir žinojau! Buvo ir tų, kurie nuojautomis neapsiribojo – jie jausdavosi įsitikinę situacijos rimtumu ne mažiau už mane, nors įrodymų tikrai turėjo kur kas mažiau nei aš. Per paskutinį pusmetį man teko suglumti daug daug kartų: ar čia tas magiškas švytėjimas prasimuša net pro išbertą veido odą? Ar čia tos suknelės nepakankamai plačios? O gal kažkas ant kaktos ištatuiravo, kol saldžiai miegojau: pasauli, aš laukiuosi!

Pasaulis tai nujautė. Galiausiai sužinojo. Tie, kuriems pasakyti nespėjau, pamatė patys – žinia, ateina momentas, kai net palapinės pločio suknelės nepadeda užmaskuoti pūpsančio pilvo. Dar ateina ir toks metas, kai maskuoti tiesiog nesinori. Taigi, nuo dabar tai jau visai vieša (ne)paslaptis – pasauli, mes laukiame. Ir ruošiamės dar šiek tiek palaukti, kol gyvenimas galutinai apsivers aukštyn kojomis.

Ant lentynos surikiuotos knygos. Darbo kalendoriuje – pildomas būtinųjų pirkinių sąrašas. Instagram‘e – vien meilučiai kūdikėliai ir nuostabiai mieli jų drabužėliai. Kieme už lango – intensyvūs statybų darbai, kad kuo greičiau galėčiau ištiesti kojas terasoje, o erdviame sandėliuke priparkuočiau pirmąjį beibio mersedesą. Ką ir bekalbėti, mamos tikriausiai supras, kokį pokyčių laiką dabar išgyvenu aš ir mudu abudu, laukdami trečiojo šeimos nario.

O buvo visko. Pirmuosius tris mėnesius, tiesą sakant, nesupratau, ką žmonės taip pakiliai vadina laukimo džiaugsmu. Tenesupyksta niekas, man net baisu taip sakyti, bet tos dvylika savaičių buvo panašesnės į laukimo kančią. Ištikimoji trijulė – pykinimas, silpnumas ir mieguistumas – neapleido nuo ryto iki vakaro. Maistas tapo nebemielas, o saldumynų skyrius parduotuvėse aplenkdavau iš tolo – subloguodavau vien pamačius anksčiau taip dievintų saldainių popierėlius. Mane gelbėjo tik bulvės (visais pavidalais) ir rūgštūs guminukai. Ir kuo daugiau miego, neįtikėtinai ilgos valandos miego.

Mane išgelbėjo ketvirtas mėnuo, kuriam įpusėjus pagaliau, pabudusi ryte, vėl norėjau pusryčių. Vėl galėjau ir norėjau šį tą nuveikti, išeiti pasivaikščioti, paskaityti knygą, pažiūrėti filmą, net gi kažką pagaminti! Ir – dėmesio, dėmesio – nebūtinai iš bulvių! Tuo metu praėjo ne tik pykinimas ir klaikus nuolatinis nuovargis, bet ir nurimo vidinės baimės. Sužinojo vis daugiau žmonių ir ėmiau sulaukti vis daugiau klausimų: kaip gimdysi, kur gimdysi, ar išsirinkot vežimėlį, ar žinai, kurie pampersai geriausi, kaip maitinsi, kaip auklėsi, ir taip be galo. Anksčiau būčiau nusigandusi, bet perkopus ketvirtą mėnesį ir artėdama prie penktojo, jaučiausi beveik visai rami. Nors daug atsakymų dar ir šiandien nežinau, bet viskas bus gerai. Gal kartais bus blogai, kartais bus sunku, bet šiaip, iš esmės – mes būsim puikūs tėvai, o mūsų beibis bus dar puikesnis.

Skaičiuodama mėnesius, aš dar nepasiekiau skaičiaus devyni, bet jau dabar suprantu štai ką – kūdikio laukimas būna įvairus. Paklausius aplink ar paskaičius, jis ima rodytis vien toks meiliai rožinis, kad net saldu. Mano mėnesiai buvo ir pilki, ir rausvi, ir visokie. Buvo ir sunkių dienų, kaip buvo ir laimės, tokios didelės, kai kojom vos lieti žemę. Sunku ir įsivaizduoti, kiek visko dar laukia priešakyje. Tik, kad ir kokia būtų ši diena ar kad ir koks būtų rytojus, laukimas mane išmokė štai ko – žiūrėti į priekį, o ne dirsčioti į vakar dieną. Dar išmokė neįtikėtino talento skaičiuoti laiką savaitėmis, bet dabar ne apie tai.

Dabar apie tai, kad šis mažas žmogeliukas – viena iš priežasčių, kodėl kaip niekad stengiuosi rasti aukso vidurį savo valgiaraštyje (ir visose kitose gyvenimo srityse, žinoma). Ir jei anksčiau tortai būdavo kas savaitę, dabar – tik ypatingomis progomis. Ir jei anksčiau pietums dažnai būdavo bet kas, dabar – kuo daugiau daržovių ir pavasario lėkštėse.

 Makaronai su cukinija ir avokadais

 Makaronai su cukinija ir avokadais

 Makaronai su cukinija ir avokadais

3 mažesnės arba 2 labai sočios porcijos

♥ Spaghetti su cukinijomis ir avokadais

150 g spaghetti
1 nedidelė cukinija
2 valg. š. žemės riešutų sviesto
1 česnako skiltelė
1 nedidelis avokadas
1 valg. š. citrinos sulčių
1 valg. š. pesto
2 valg. š. alyvuogių aliejaus
poros saujų tarkuoto kietojo sūrio
druskos, pipirų
200 g „Halloumi“ sūrio

Patiekti:
1 pomidoro
žiupsnelio sezamų sėklų
žiupsnelio lukštentų kanapių sėklų

1. Dideliame puode užvirkite žiupsneliu druskos pasūdytą vandenį. Sudėkite spaghetti ir išvirkite pagal instrukcijas ant pakuotės. Nepervirkite. Puodelį skysčio, kuriame virė makaronai, išsaugokite, o likusį nupilkite, makaronus nusunkite ir nusausinkite. Suberkite į dubenį.
2. Į tą patį dubenį suberkite plonomis ilgomis juostelėmis sutarkuotą ar supjaustytą cukiniją.
3. Kol makaronai verda, paruoškite padažą. Maisto smulkintuvu iki vientisos masės susmulkinkite žemės riešutų sviestą, česnaką, avokadą, citrinų sultis, pesto padažą, alyvuogių aliejų. Įmaišykite sūrį, pagardinkite druska ir pipirais pagal skonį.
4. Paruoštą padažą sudėkite į dubenį su karštais makaronais ir cukinija. Išmaišykite, kol padažas tolygiai pasiskirstys. Jei reikia šiek tiek suskystinti padažą, įpilkite skysčio, kuriame virė makaronai.
5. Įkaitinkite keptuvę, įpilkite į ją šlakelį aliejaus. Dėkite riekelėmis supjaustytą „Halloumi“ sūrį. Kepkite iš abiejų pusių po 1-2 minutes, kol bus gražios auksinės spalvos. Išimkite iš keptuvės ir nusausinkite riebalų perteklių popieriniais rankšluosčiais.
6. Į lėkštes paskirstykite makaronus, ant viršaus padalinkite kepto sūrio riekeles. Pagardinkite keliais pomidorų gabalėliais, sezamų sėklomis, lukštentomis kanapių sėklomis.

Šaltinis ir įkvėpimas: Half Baked Harvest

 Makaronai su cukinija ir avokadais

Comments { 11 }

Makaronai su avokadų ir špinatų padažu

 Makaronai su avokadais ir spinatais

Prieš kelias dienas prisiskyniau šakelių su sukrautais pumpurais, pamerkiau jas į vazą ir pastačiau virtuvėje ant baro, šalia vaisių dubens. Anądien, grįžusi po darbo namo, pamačiau pumpurus jau išsprogusius. Šakelės ima nusidažyti gražiais geltonais žiedais, dar diena kita, ir jų geltonumu spindės visa balta mano virtuvė. Atrodo, būtų lyg ir smulkmena, bet tiek daug džiaugsmo joje.

Dabar tas laikas, kai jaučiu – gyvenimas dažosi gražiausiomis spalvomis. Ir ne tik dėl geltonuojančių medžio šakelių mano virtuvėje. Už lango pavasaris, rytai jau šviesūs, o vakarai ilgi. Vakarais, po darbų, grįžtu į išsvajotus mūsų namus, kuriais dar kartais negaliu patikėti. Nors vidury nakties jau užsimerkus rasčiau kelią iki vonios, kartais vidury dienos užklumpa toks netikėtas stiprus suvokimas: ei, čia mūsų. Mūsų namai. Net kai svajonės išsipildo, kartais reikia sau įsižnybti, kad tai suvoktum. Vėl ir vėl, kol tikriausiai vieną dieną aš tuo jau nebesistebėsiu. Nežinau, kada išauš ta diena.

O kai ne namai, tai darbai. Pakankamai intensyvūs, fantastiškai įdomūs, neleidžiantys nuobodžiauti ir liūdėti, vis pamėtėjantys vieną kitą iššūkį. Kartais jų sekundei išsigąstu, kartais juos sapnuoju, bet tada giliai įkvepiu ir surenku save – pakankamai stiprią ir pakankamai drąsią – iš naujo.

Dar yra pavasariški pažadai ir įkvėpimai. Jau kelintą dieną dairausi pro namų langus į visas puses. Ieškau kelio, kuriuo galėčiau bėgti. Nereikalauju iš savęs per daug, užtektų ir poros kilometrų, kad galėčiau save pasveikinti ir savimi pasidžiaugti. Vos palyja, vienoje pusėje kelias šlapias ir panašesnis į molyną, kitoje – siauras ir baisiai duobėtas, balos varžosi dėl didžiausios ir giliausios vardo. Vos saulė išdžiovina kelius, jie tampa dulkių debesimis. Vakar ir šiandien tai dar buvo pasiteisinimai nebėgti, bet rytoj gali būti kitaip.

Ir virtuvė, pavasario spalvomis nusidažiusi virtuvė. Vis sukuosi joje, gamindama tai šį, tai tą. Matomiausioje vietoje prikabintas lapelis man vis primena pažadą sau: „Eat better not less“. Tai ir plaku vaisių kokteilius. Kepu traškius dribsnius pusryčiams. Brinkinu ispaninio šalavijo sėklas. Verdu spelta makaronus ir maišau juos su trintų avokadų ir špinatų padažu, darkart nustebindama save. Net jei tai lengvas ir švelnus gūsis, po truputį permainų vėjus įsileidžiu į savo tobulą baltą virtuvę.

Turiu gerą draugę, su kuria mes mėgstam viena kitai pasiguosti. Pasakojamės vis ieškančios savęs, vis nerandančios, vis norinčios kažko dar daugiau. Randam ir randam kaskart vis kuo pasiskųsti, dėl ko paliūdėti. O bene kiekvieno susitikimo pabaigoje klausiam savęs ir primename vienai kitai: juk iš tiesų beprotiškai laimingos esame. Nuostabiai gražų gyvenimą gyvename.

O dabar, pavasarį, gyvenimas juk kaip niekad gražus. Šviesus, saulėtas, ryškus. Jei to dar nepadarėt, atverkit langus, – įsileiskit vėją ir saulę į namus.

 Makaronai su avokadais ir spinatais

Skonis: 9/10. Kas galėjo patikėti, jog savo virtuvėje atrasiu vietą avokadams? Kas galėjo patikėti, kad man patiks? O pasirodo, kad net labai!  

Sudėtingumas: paprasta kaip dukart du. 

Porcijų skaičius: 4 porcijos.

Ar gaminčiau dar kartą? Taip.

Kur radau? Green Evi

 Makaronai su avokadais ir spinatais

♥ Makaronai su avokadais

250 g mėgstamų makaronų (naudojau spelta)
1 avokado
50 g špinatų

1/2 citrinos sulčių
1/2 žaliosios citrinos sulčių
2 skiltelių česnako
druskos, pipirų
saujos vyšninių pomidorų
1 citrinos žievelės

1. Makaronus išvirkite pagal instrukciją ant pakuotės.
2. Avokadus, špinatus, citrinos ir žaliosios citrinos sultis, česnaką, druską ir pipirus susmulkinkite iki vientisos masės.
3. Makaronams išvirus, nupilkite vandenį ir sumaišykite su avokadų mase.
4. Patiekite makaronus šiltus su vyšniniais pomidorais, apibarstę citrinos žievelėmis.

 Makaronai su avokadais ir spinatais

Comments { 1 }

Lazanija su jautiena

Lazanija su jautiena (1)

Ar jau minėjau, kad vėl, po šiokios tokios pertraukos, sportuoju? Ar sakiau, kad pagaliau atradau grupines treniruotes ir jų teikiamą džiaugsmą? O ar sakiau tai, kiek daug man malonumo tasai sportas teikia? Nežinau, gal čia tik toks gyvenimo etapas. Gal praeis mėnesis ar du ir sakysiu: oi, prisikalbėjau. Ir eisiu į treniruotes ne iš noro, o iš reikalo (na, nes abonementas tai metinis!).

Bet nesvarbu kaip bus po to mėnesio ar dviejų. Šiandien man sportas – begaliniai didelis džiaugsmas. Ir viduje jaučiu tą gerą jausmą, kad taip bus ilgai ilgai, o gal ir visada.

Nežinau, ar visiems taip būna, bet aš, pradėjusi rimčiau ir aktyviau sportuoti, visada noriu nenoriu susimąstau apie mitybą. Juk, atrodo, šitiek prakaito išlieji ir tiek pastangų sudedi sporto salėje ne tik vardan gerų emocijų, bet ir vardan rezultato, kad ir koks tas trokštamas rezultatas būtų: gal minus keli centimetrai nuo liemens, gal tvirtesnis kūnas, gal ryškesni raumenys. Esmė ta, kad visi tik ir kartoja: sportas – tik dvidešimt procentų. O štai visi likę aštuoniasdešimt slepiasi mūsų virtuvėse, mūsų mitybos įpročiuose. Tuomet aš susimąstau apie savo mitybos įpročius ir… dievaži, nieko gero. Tikrai. Didelis pliusas man už tai, kad kas rytą sąžiningai, skaniai ir sočiai suvalgau skanius pusryčius. Toliau gi – juodas miškas (beje, yra labai puikus tortas būtent tokiu pavadinimu!).

Puikiai prisimenu keletą kartų, kai buvau tvirtai pasiryžusi sveikai gyventi šimtu procentų. Prisimenu tuos kartus, kai čiupusi baltą popieriaus lapą ir perskaičiusi dešimtis straipsnių, sudarinėjau sau teisingą dienos meniu. Vieną kartą tokį meniu prašiau man sudaryti net sporto klube. Viskas gal ir būtų buvę šaunu, tik… tie mitybos planai buvo tokie liūdni. Šiek tiek nuobodūs, nykūs, pilki. Ir visai visai nesaldūs. Aš stengiausi, tikrai. Bet visais tais kartais mano pastangos baigdavosi dideliais šokoladais, visai nesveikuoliškais sumuštiniais, lazanijomis ar didžiausiomis pasaulyje porcijomis ledų. Nes, kad ir kaip bandyčiau save apgauti, maistas – vienas didžiausių malonumų. Aš mėgstu juo džiaugtis: skaniu, įvairiu, tikrai ne visada labai sveiku. Man skanu. Man tai teikia daug džiaugsmo; jo atsisakyti atrodo paprasčiausiai nesąžininga.

Gerai tai, kad kiekvienas mokomės iš savo klaidų. Na, ne visada iš pirmo karto. Bet po kokio penkto mano „super sveikos mitybos plano“ žlugimo, dabar aš suprantu – ir čia reikia surasti savo aukso viduriuką. Gal teoriškai salotos visada bus daug sveikesnis pasirinkimas nei gabalėlis lazanijos, bet praktiškai kartais būtent ta lazanija suteikia daug daugiau sveiko gyvenimo džiaugsmo, energijos ir džiaugsmingo noro nuversti kalnus. Ir, ką gi, geriau jau gabalėlis šokoladinio pyrago desertui nei visą dieną trunkantis pyktis ant viso pasaulio, nes negali sau jo leisti. Nes galbūt būtent tas pyktis, irzlumas ir nepasitenkinimas yra kur kas didesnės kliūtys sveikam ir laiminam gyvenimui nei gabalėlis pyrago. Juk taip? 

Šįkart susitariau su savimi šitaip: viskas yra puiku ir viską galima valgyti, tik su saiku. Tortus, šokoladus, keksiukus, mėsainius, sumuštinius, lazanijas, ledus… taip, visiškai viską. Svarbiausia nepamiršti savęs paklausti, kiek vieno ar kito skanumyno norisi, kiek reikia, kiek galima. Tai sudėtingiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: susidraugauti su Alkio, Sotumo ir Saiko jausmais man vis dar didelis iššūkis. Galbūt tai visuomet ir išliks iššūkis, reikalaujantis atidumo ir pastangų. Bet esu tikra, kad tai – teisingiausias, geriausias ir skaniausias sveiko gyvenimo būdo sprendimas. Bent jau man, tai mylinčiai skanų ir saldų gyvenimą, šypt.

Skanių Jums pusryčių, skanių pietų, skanių vakarienių! Skanių užkandžių ir skanių desertų!

Aš jau dabar žinau, kad rytoj pietums valgysiu gabalėlį lazanijos. Labai gardžios! O po darbų lėksiu į puikią treniruotę, kur išliesiu visą savo energiją, brauksiu prakaito lašelį nuo kaktos ir jausiuosi labai laiminga!

Lazanija su jautiena (2)

Skonis: 10/10. Kad ir kiek daug lazanijos rūšių bebūtų, imu suprasti vieną joms visoms būdingą bruožą: tai labai skanus ir sotus maistas (dažniausiai, deja, dar ir labai nefotogeniškas, bet neleiskite, kad Jus suklaidintų nuotraukos). Lazanija su jautiena ir bešamelio padažu – dar vienas gardžios lazanijos variantas!

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Porcijų skaičius: 6-8 porcijos.

Ar gaminčiau dar kartą? Taip.

Kur radau? En Mi Cocina Hoy

Lazanija su jautiena (4)

♥ Lazanija su jautiena

Mėsos sluoksniui:
1 valg. š. aliejaus
1 svogūnas, supjaustytas kubeliais
500 g maltos jautienos
1 skardinė (500 g) trintų pomidorų
1 skardinė (400 g) pjaustytų pomidorų
žiupsnis druskos
žiupsnis maltų juodųjų pipirų

Bešamelio padažui:
60 g sviesto
4 valg. š. miltų
3 puodeliai (750 ml) pieno
žiupsnis druskos
žiupsnis maltų juodųjų pipirų
žiupsnis muskato

1 pakuotė (500 g) lazanijos lakštų
3 puodeliai (360 g) tarkuoto fermentinio sūrio

1. Įkaitinkite orkaitę iki 190°C temperatūros. Pasiruoškite 20×30 cm dydžio kepimo indą.

2. Iš pradžių paruoškite mėsos sluoksnį. Keptuvėje įkaitinkite šaukštą aliejaus. Suberkite smulkiais kubeliais supjaustytą svogūną ir pakepinkite kelias minutes, kol suminkštės ir taps auksinės spalvos.
3. Sudėkite į keptuvę tolygiu sluoksniu į keptuvę maltą jautieną. Nemaišydami kaitinkite apie 3-4 minutes, tuomet apverskite ir vėl kelias minutes kaitinkite nemaišydami.
4. Sudėkite trintus pomidorus, pomidorų gabalėlius ir išmaišykite.
5. Pagardinkite druska ir pipirais, išmaišykite.
6. Paruošę mėsos padažą, išjunkite ugnį ir atidėkite keptuvę su padažu į šalį.

7. Kitoje keptuvėje paruoškite bešamelio padažą. Į keptuvę sudėkite sviestą ir ištirpinkite ant vidutinio dydžio ugnies.
8. Ugnį sumažinkite ir į keptuvę suberkite miltus. Gerai išmaišykite ir maišydami pakepinkite vieną minutę.
9. Lėtai, nuolat maišydami šluotele, į keptuvę pilkite pieną. Turite gauti vientisą masę. Kai supilsite visą pieną, ji bus skysta, tačiau vis dar maišydami pakaitinkite, kol sutirštės.
10. Pagardinkite druska, pipirais ir muskatu. Išmaišykite. Išjunkite ugnį ir atidėkite keptuvę su padažu į šalį.

11. Susluoksniuokite lazaniją. Kepimo indą (20×30 cm dydžio) lengvai patepkite aliejumi. And dugno tolygiai paskleiskite ketvirtadalį mėsos padažo. Ant jo sudėliokite lazanijos lakštus, šiuos aptepkite ketvirtadaliu bešamelio padažo ir apibarstykite ketvirtadaliu tarkuoto fermentinio sūrio. Taip susluoksniuokite visą turimą mėsos padažą, lazanijos lakštus, bešamelio padažą ir fermentinį sūrį. Viršutinis sluoksnis turi būti fermentinio sūrio.
12. Kepkite įkaitintoje orkaitėje 25-35 minutes, kol lazanijos paviršius taps gražiai auksinės spalvos.
13. Išimkite iš orkaitės ir palikite kepimo indą pastovėti apie 10-15 minučių kambario temperatūroje. Tuomet pjaustykite, dalinkite į lėkštes ir patiekite. Skanaus!

Lazanija su jautiena (3)

Comments { 6 }