Žvilgtelėjus į kalendorių supratau, kad praėjo lygiai penki mėnesiai nuo mano mitybos pokyčių pradžios: mažiau cukraus, daugiau daržovių, daugiau baltymų, daugiau dėmesio subalansuotai lėkštei ir – labai svarbu – jokių skaičių, kurie keltų įtampą. Apie tai, kas mane atvedė į pokyčių pradžią, rašiau čia.
Kaip jaučiuosi šiandien? Turbūt nė neprisimenu, kada paskutinįkart tokį ilgą laiką būčiau jautusi sotumą, stabilumą ir ramybę. Imu pamiršti, ką reiškia lėkti tais amerikietiškais kalneliais, vis kuriant ir žlugdant sveiką santykį su maistu. Imu pamiršti ir priklausomybės nuo maisto, ir aplink ją besisukančios kaltės jausmą. O svarbiausia, pagaliau imu patikėti, kad šie pokyčiai ilgam – kad virsta įpročiu, kurį su savimi nešiuosi per gyvenimą, o ne per artimiausią savaitę ar kelias.
Nors jau eilę metų maistas yra didžiulė mano gyvenimo dalis, tik dabar kaip niekad daug dėmesio skiriu kasdienei savo mitybai. Lėkštėmis vis pasidalinu savo instagrame, o kartais – užrašau jas kaip receptą ir čia. Tikiu, kad esu ne vienintelė, bandanti sugalvoti šimtą keturiasdešimt trečią būdą mėgstamiems pusryčių produktams valgyti, šypt.
Ta proga, štai – dar viena idėja, kaip susitepti skanius, sočius ir maistingus pusryčių sumuštinius. Man labai patiko, gal patiks ir jums?


