Kartais prireikia laiko pačioms paprasčiausioms tiesoms atrasti. Kaip kad štai: laimė priklauso nuo daiktų, tiksliau, nuo jų skaičiaus. Kuo mažiau daiktų, tuo daugiau vietos lieka laimei.
Pavasarinis tvarkymasis įsibėgėja. Pirmoji ištuštėjo mano spinta. Nes drabužiai, kurių pusėn nežiūrėjau daugiau nei 5 metus, ir tie, kurie man nepatinka, su kuriais jaučiuosi blogai ar ne savimi, ar į kuriuos paprasčiausiai nebetelpu, neturėtų čia būti. Tvarkymo taisyklė paprasta: ant pakabų turi likti tik tie, kurie džiugintų, nesvarbu, kurį iš jų užsimerkusi pačiupčiau.
Per ilgai apranga man buvo reikalas. Noriu, kad nuo šiol ji būtų džiaugsmas ir įkvėpimas! Bent jau įkvėpti, spintai ištuštėjus, tikrai galiu kur kas giliau. O atidarius duris, tokia išsiilgta ramybė… Jokių „neturiu ką apsirengti“ – viską, kas čia liko, aš apsirengti tikrai galiu.
Iš spintos grįžau atgal į virtuvę. Prisiminusi savo silpnybę pustuščiam šaldytuvui, ėmiau planuoti šimtą ir vieną pietų variantą iš likučių. Iš likučių šaldytuve, šaldymo kameroje, spintelėse. Pažadėjau sau daugiau nebepirkti po keturias dideles pakuotes avižinių dribsnių, nes iš parduotuvių jie tikriausiai neišnyks, o štai kvėpuoti virtuvėje bus daug lengviau, kai į lentynas vėl grįš tvarka ir švara, nejučia kažkurią akimirką užleidusios vietą siautėjančiam kelių aukštų balaganui.
Tiesa, balagano išgyvendinti bent jau iš vienos virtuvės spintos kol kas, atrodo, tikrai nepavyks. Už tų durelių – begalė indų fotografavimui. Sukrautos aukščiausios stirtos lėkščių (visų po vieną ar daugiausiai po dvi), vienas į kitą sugulę dubenėliai, svyruojantys puodelių bokštai, daug piramidėmis pagal dydį sukrautų stiklainėlių, padėklų, lentelių, ąsotėlių, vazelių, rankšluostėlių, servetėlių ir dar dešimtys daiktų, kuriuos, neabejoju, esu net pamiršusi, nes jie tiesiog… per giliai. Atsidariusi tą spintą aš visada arba susiimu už galvos, arba viltingai atsidūstu: vieną dieną visi šie per devynerius bloginimo metus sukaupti turtai ras savo vietą mano būsimojoje studijoje. O kol kas, siųsdama svajones ir mintis visatai, aš tik greitai atidarau ir uždarau dureles, kad tie svyruojantys puodelių bokštai neparvirstų nuo neatsargaus mano kvėptelėjimo.
Taigi, taip. Pavasarį į mūsų namus įsileidžiu ne tik maišydama salotas ar bandydama naują ledų receptą. Sveikindama pavasarį, atsisveikinu su daiktais. Nes kuo mažiau daiktų, tuo daugiau vietos lieka laimei.
Skonis: 9/10. Jeigu tradicinį piemenėlių pyragą labai mėgstate, nereiktų bijoti, kad bulves pakeitę žiediniais kopūstais, galiausiai jausitės labai smarkiai save apgavę. Nes šis – lengvesnis, sveikesnis – patiekalo variantas taip pat labai puikus! Sultingas jautienos įdaras, kreminės tekstūros žiediniai kopūstai – tai viena iš tų mažų virtuvės apgavysčių, tikrai verta dėmesio.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? Eighty 20 Nutrition
