Sako, kad mes – niūri tauta. Sako, lietaus šalis, šaltais lietaus lašais apraudojanti kiekvieną nesėkmę, liūdesį ar vargą. O gražios dienos, lyg tie patys lašeliai lietaus – nukrenta žemėn, ištykšta ir dingsta, dar nespėjus suvokti džiaugsmo, o juolab – pasidalinti juo su kitais. Sako, mes pamirštam šypsotis, mes pamirštam juoktis – nes linksma, nes norisi, nes gera, nes smagu. Sako, mes linkę blogybes keikti visą savaitę, o prisiminti dar ištisus metus, tuo tarpu gėrybes – pamiršti vos atslūgus toms pirmosioms emocijoms. Aš… aš irgi linkus. Negalima šitaip, ne-ga-li-ma.
Šiandien pavasaris dovanoja šitiek ir va šitiek džiugių, saule, meile, šypsenom ir gerumo spindulėliais nuspalvintų akimirkų, paslėpdamas jas pilkuose kasdienybės trupiniuose. Reikia tik ieškoti, rinkti ir saugoti. Čiupti į delną ir nepaleisti. Išsaugoti ir išgyventi.
Plazdenti lengvais sijonais, gerti latte su storiausia-puriausia-balčiausia puta, šypsotis primerkus akis nuo saulės, kvatoti susiėmus už pilvo… Stebėti besiskleidžiančius pirmuosius žiedus, visą dieną vaikščioti klaidžiais parko takeliais, šokinėjant per vis dar neišdžiūvusius balas, ištiesti ranką tam, kas šokti bijo.
Godžiai gerti pavasarį dideliais gurkšniais ir sėdėti ant pasaulio krašto, kojomis tabaluojant pagal įsivaizduojamą džiaugsmingą melodiją. Visam pasauliui šaukti meilę, dalinti draugystės krislelius ir dovanoti nuoširdžius apkabinimus…
Skonis: 8/10. Tik ištraukus iš orkaitės taip kvepėjo, kad nesusilaikiau nepagriebus dar šilto gabalėlio – na, mėgstu aš šiltus pyragus, bandeles ir pan., tikrai mėgstu! Bet, nors lygindama su orginalu, cukraus kiekį mažinau dvigubai, vis tiek visa apsąlau nuo tooookio ir va šitoookio saldumo, kad oi! Ir, tikra tiesa, jau buvau benurašanti kepinį į ne itin nusisekusių kategoriją, bet… paragavau ir atvėsusio, ir ne aš viena paragavau, ir tuomet paaiškėjo, kad visai skanus gi pyragas, nors cukraus kiekį vis tiek pamažinčiau dar šiek tiek… Kvadratėliai panašūs į biskočius – traškūs, trapūs… ir saldūs, pakartosiu dar kartą 🙂
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? Zula’s Cafe
7 komentarai
O pateiktame recepte originalios proporcijos ar jau tavo pamažintos?
Jau mano pamažintos 😉
O kas tie šokolado traškučiai?
Aš vietoje šokolado traškučių dedu susmulkintą šokoladą, kaži ar tai baisi nuodėmė 🙂
Vaida, šokolado traškučiai – tai tokie mažučiai šokolado lašeliukai, kaip tablelytės, sunku nupasakot, bet čia „Google vaizdai” padėti labai gali, įvedus paieškon frazę „chocolate chips” 🙂 Bet aš jų nenaudoju, kaip ir Simona, renkuosi tiesiog smulkintą paprastą šokoladą 😉
Taigi, Simona, aš tikiu, kad nėra tai neatleidžiama nuodėmė 😀
pst, pastebėjimas: šiltas gaminys visada esti gerooookai saldesnis, čia nebeatsimenu kas ir kaip, bet su fiziologija susiję. mat šaltis ‘numuša’ šiek tiek skoninio intensyvumo. todėl, pavyzdžiui, gaminant ledus, jų masė prieš šaldant turi būti saldesnė ir intensyvesnio skonio nei kad tikimės ledųųų ,)
matyt, ir tavo pyragėliai tai pačiai taisyklei pakluso 🙂
Taip taip, Jule, na, lyg ir žinojau aš šitai, bet, supranti, aš dažnai kažką šilto pakramsnoju, bet šitooookio saldumo niekad neteko ragaut 😀