Šokoladinis migdolinis pyragas

Paskutinėmis savaitėmis Joriui labai patinka skaičiuoti. Tiesą sakant, pažįsta jis dar tik tris skaičius: du, trys ir šeši. Bet tai netrukdo jam su juokingu susikaupimu kažką neaiškaus murmėti vietoje likusių skaičių. Mes skaičiuojame pirštukus, laiptus, knygos puslapius, lego kaladėles. Suskaičiavę iki dešimt, iš po lovos ištraukiame traukinuką. Joris ploja. Žiūriu į jį, visiškai laimingą su savo trimis skaičiais ir dar keliais beveik įtikinamai sumurmėtais, ir suprantu, kad jo laimei tai visai nekliudo. Nei žodžiai, kurių dar nemoka ištarti. Nei aplink mus karaliaujanti daiktų betvarkė, kurios didumui įvardyti skaičių tiesiog nepakaktų.

Jis dar nežino, ką reiškia siekti tobulumo.

Tai mes, suaugę, užsiklojam lūkesčiais lyg sunkiausia antklode. Tyra, vaikiška laimė yra per trapi, kad tą sunkumą atlaikytų. Mums prisireikia laimėjimų ir pagyrimų, kad įrodytume sau esantys šio to verti. Vieno kito „medalio“. Prakaito lašo, nubraukto nuo kaktos. Mums prisireikia priežasčių būti laimingiems. Ir jų vis negana; gavę šiek tiek, norim daugiau ir daugiau.

Kuriam tikslus ir planus, rašom juos ant popieriaus, o rašalui dar nespėjus nudžiūti – pamirštam. Nepamirštam tik laikas nuo laiko savimi nusivilti, nes tie lūkesčiai, kad juos kur, stipriai slegia. Ypač tada, kai yra kur kas didesni už mus pačius – gal net tokie dideli, kad net dešimtys mūsų, susikibę rankomis, neaprėptume.

Norėčiau rasti stebuklingas duris, pro kurias iš šito užburto rato „op!” ir išsmukčiau. Bet nėra nei stebuklingų durų, nei langų; kol esame užsimerkę – nepamatysime, net jei yra.

Todėl stumdau šiandien pirštų galais šokoladinius skaičiukus ir tyliai murmu iki dešimt. Tiek norų – dešimt – tikrai turėčiau šiems metams. Bet dešimt yra daug, labai daug; todėl pradėsiu tiesiog nuo pirmojo.

Rūpintis savimi. Rūpintis savo sveikata, fizine ir emocine sveikata. Mityba – taip pat.

Labai nemėgstu kraštutinumų, bet teigiamus pokyčius į kasdienį meniu galima įvesti ir be jų. Net tada, kai kalbame apie desertus – saldžius, gardžius, širdį tankiau plakti verčiančius saldėsius!

Migdolinis labai šokoladinis pyragas tikrai vienas tų, kurio gabalėliui sunku atsispirti ir suskaičiavus iki dešimt, ir iki šimto. Bet kai tešlą maišai pats iš pačių gardžiausių ir kokybiškiausių ingredientų, – ei, kur mano desertinis šaukštelis?! Beje, kad ir kaip netikėta tai būtų mano saulėtai virtuvei, šis pyragas yra be glitimo, be kiaušinių ir be pieno produktų. Nežinočiau – turbūt neįspėčiau. Pavyko PUIKIAI!

P.S. Šokoladiniai „Dr. Oetker“ skaičiukai ir raidelės gal ir per skanūs mokslams, bet pyragams papuošti – labai dailūs!

Receptas paruoštas bendradarbiaujant su „Dr. Oetker Lietuva“ .
#reklama #droetkerlietuva

Įkvėpimas: Cocoon Cooks