Bananų ir avokadų keksiukai

„Desertų nebevalgau“, – kraštutinumas, į kurį smagiai puldavau prieš kokius dešimt ar net prieš penkerius metus. Nuo pirmadienio, nuo gimtadienio arba nuo pirmos mėnesio dienos; nelygu kada nuspręsdavau, kad laikas keisti savo įpročius. Uolus pasiryžimas dažniausiai išgaruodavo su trečia diena arba su pirmu kelyje pasitaikiusiu itin gardžiu pyragėliu.

Valgau viską. Tai naujoji mano mantra, kuri džiugina daug labiau. Kartais, kai saldumynų užsimanau bene vidurnaktį, mintyse kuriu sveikesnių kepinių sąrašus: su mažiau miltų, be cukraus, su daug vaisių, su tešloje paslėptomis daržovėmis, ir taip toliau, ir panašiai. Prieš miegą mintyse rašau receptus keksiukų, kuriuos labai norėdama iš dėželės galėčiau išsitraukti net po vakarienės. Juk nutinka tokių vakarų, tiesa? Todėl labai gerai, kad keksiukų būna ir labai gerietiškų.

Šie keksiukai ilgame keksiukų meniu užimtų vietą tarp supersveikuoliškų ir nuodėmingų. Į tešlą bėriau ir baltų miltų, ir šiek tiek rudojo cukraus, bet čia pat tryniau ir avokadus, ir bananus, ir iš spintelės traukiau supermaistu tituluojamas ispaninio šalavijo sėklas (chia). Rezultatas gavosi puikus ir, sakyčiau, subalansuotas – kaip tik toms akimirkoms, kai norisi kažko saldus, bet tuo pačiu norisi pasirinkti ir kažką šiek tiek sveikesnio nei kuprinėje „juodai dienai“ slepiamas šokoladinis batonėlis ar pusė stiklainėlio saldžios karamelės.

Aš tikrai valgau viską: ir salotas, ir kugelį, ir karamelę, ir keksiukus su avokadais. Tai ir yra mano balansas, mano meilė maistui. O jei vieną dieną išmoksiu prisijaukinti ir saiką, tai bus to-bu-la diena, šypt.

Receptas paruoštas bendradarbiaujant su „Kauno grūdai“.