Pagaliau atėjus baltai ir žvarbiai žiemai, mielai nė nosies galiuko nekiščiau iš šiltų namų. Iki saulei pakylant skendėčiau šiltuose pataluose, o vėliau, įsisupus į minkštą chalatą, tipenčiau į virtuvę plikytis didžiulio puodelio kavos su pienu. Gal net visą dieną neišlysčiau iš mielos pūkinės pižamos. Klausyčiausi muzikos, skaityčiau knygas, kepčiau pyragus. Niekur neskubėčiau ir mėgaučiausi kiekviena malonios tinginystės akimirka. Priėjusi prie lango ir atsukusi veidą saulei, užsimerkusi įsivaizduočiau, kad jau beveik pavasaris.

Realybė, savaime suprantama, yra ne visai tokia. Realybėje rytais skamba žadintuvas, tenka ristis iš lovos dar nė dorai neprabudus, o vėliau – atidaryti namų duris ir žengti į vis labiau stingdantį šaltį. Kad ir kaip norėčiau būti pozityviausias žmogus pasaulyje, atleiskit, žiemos pamilti man nepavyksta. Tiesiog per šalta. Bet aš nesiskundžiu, ne ne. Tiesiog labai labai tikiuosi, kad prasidėjusi sausio pabaigoje, ji netruks iki balandžio pabaigos.
O kol šalta ir, deja, ne mano galioje kažką pakeisti, ugdau savo pozityvumą toliau, ieškodama džiugių dalykų savo dienose. Lengviausia juos rasti savaitgaliais. Kažin, ar kas prieštarautų, kad išsimiegoti iki soties, o tuomet mėgautis ilgu rytu ir lėtais pusryčiais yra nuostabus malonumas. Tiems, kas mano taip pat, ir yra skirtas šis įrašas. Nes prieš akis, mielieji – dar viena puiki, skani, kvapni ir soti lėtų savaitgalio pusryčių idėja. Patikrinkite, ar turit visus reikiamus produktus – šeštadienis jau rytoj!

Skonis: 10/10. Pusiau košė, pusiau pyragas. Pats tas savaitgalio pusryčiams, kai norisi save palepinti ir rytą pradėti šiek tiek saldžiau nei įprastai.
Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.
Kur radau? The Iron You


11 komentarų
Dabar jau kasdien ateinu į „Saulėtą virtuvę” ir laukiu naujo įrašo. Man patinka ne tik Jūsų receptai, bet ir tos įžangos, visada įdomu paskaityt, o tai bloguose kuriuos mačiau, reta. Ir jei tik pavyks nusigauti iki parduotuvės, jau rytoj išbandysiu šį receptą. Beje kiek bandžiau įvairių receptų šeimai ir man pačiai Jūsų patys geriausi. 🙂
Toma, labai miela skaityti tokius žodžius, labai ačiū 🙂 Pasistengsiu ir ateityje pateisinti lūkesčius, kažkuo vis nustebinti ir suvilioti 🙂 Dar kartą ačiū!
Na, o jei pavyks nusigauti iki parduotuvės, labai nekantrauju išgirsti atsiliepimų apie košę 😉
Mm, ši atrodo itin viliojančiai. Mane kaskart nustebina neįprastos idėjos, atrodytų, paprastiems patiekalams. Kepta košė – super. 🙂 Būtinai bus išmėginta!
Donata, kai aš pirmą kartą išgirdau apie keptą košę, irgi tik antakį pakėliau 😀 Bet išbandžius pirmą kartą, iškart ji atrado vietą tarp mūsų savaitgalio pusryčių 🙂 Linkiu tikrai išmėginti ir laikau kumščius, kad patiktų ne mažiau nei mums! 🙂
mano stiliaus pusryciai; right down my alley, kaip sakoma;
Tikrai, Aušra? Kaip smagu; turim kažką bendro 🙂 Išsikepk vieną gražų savaitgalio rytą – manau, kad patiks. Paprasta labai, bet tuo ir žavu 🙂
uuoooj savaitgalio svajoniu pusryciai! Ech kad si Sauleta virtuve – butu kasryt mano virtuveje 😉 labai skaniai skamba! Butinai kada ismeginsiu pasilepinti tokiu gardumynu pusryciams
Labai ačiū! 🙂 Mielai visiems tokios košės prikepčiau, bet čia juk paprasta kaip du kart du, o ir greita labai; paskui tik reik palaukt, kol orkaitė savo darbą atliks 🙂 Linkiu išsikepti kuo greičiau! 😉
Mmmm… Kaip jaukiai! 🙂 Taip ir užuodžiu tą obuolių ir cinamono kvapą…
Saule, tikrai taip – tokie pusryčiai labai jaukūs… ir tą jaukumą susikurti visai paprasta 🙂
Vakar pabandziau, man asmeniskai, pernelyg saldi….