Tokiomis žvarbiomis žiemos dienomis, kai už lango termometro stulpelis grėsmingai nusileidžia iki minus dvidešimt penkių, nejučia supranti, koks iš tiesų nuostabus gėris yra galėti tiesiog sėdėti namuose, kurie tokie šilti, jaukūs ir… saulėti. Tokie, kokie buvo šį savaitgalį.
Tokiomis šaltomis dienomis gera leisti laiką su brangiu žmogumi mažoje atokioje sodyboje, esančioje tarp miškų, laukų ir didžiulių sniego pusnų. Kūrenti jaukiai spragsintį židinį, dairytis pro mažus langelius į baltą žiemą, miegoti iki vidurdienio be jokios sąžinės graužaties, o ryte pagaliau išsiridenus iš lovos, eiti prie viryklės kepti Jo pageidaujamos tos skanios „saldžios bulkos su kiaušiniu“. Tuomet užsiplikyti puodelį juodos arbatos su citrina ar puodelį karštos kavos, vėl susirangyti šiltuose pataluose ir… mėgautis savaitgaliu.
Nors ir norėčiau šiuos savaitgalio pusryčius skambiai vadinti prancūziškais skrebučiais, bet kažin, kiek tame būtų teisybės. Ar tokiame, žinoma, su meile gamintame tept-lept yra bent lašas Prancūzijos? Tebūnie, mažytis lašelis. Taigi, beveik prancūziški skrebučiai beveik prancūziškiems savaitgalio pusryčiams.
Skonis: 10/10. Aš sunkiai besugalvoju skanesnius pusryčius – iš tiesų. Nors jų ir negalima pavadinti teisingu/tvarkingu prancūzišku skrebučių, būtent būtent tokie saldūs skrebučiai man siejas su vaikystės dienomis ir mamos klausimu, gal mes šiandien norėtume batono riekelių, apkeptų su kiaušiniu ir cukrum-cinamonu-vaniliniu cukrum? Jokio čia stebuklo, tik 5 minučių prašantis pastovėjimas prie keptuvės, bet rezultatas, mmm… Ar man reikia pasakoti apie jų skonį? Apie tai, kaip puikiai jie kvepia, kokie yra minkšti ir kaip nuostabiai tirpsta burnoje? Ar reikia aiškinti, kodėl suvalgius vieną, ranka tiesas antro, trečio, dar ir dar? Manau, kad ne 🙂
Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.
Beveik prancūziškas skrebutis
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
10 batono riekelių
3 kiaušiniai
3 valg.š. cukraus
1/2 arb.š. vanilinio cukraus
1/2 arb.š. cinamono
sviesto ar aliejaus kepimui
GAMINIMO EIGA
Kiaušinius, cukrų, vanilinį cukrų ir cinamoną išplakti šakute iki purumo. Keptuvėje išlydyti gabalėlį sviesto ar įkaitinti aliejų. Batono riekeles iš abiejų pusių merkti sekundei į kiaušinio plakinį ir dėti į keptuvę. Po minutę apkepti iš abiejų pusių ir… skanaus!
16 komentarų
mmmm… skaniausi pusryčiai 🙂 ypač gaminti su meile 😉
Link linkt, tikrai taip ir tik taip! 😀
O aš sekmadienį galvojau nu ko čia kažko naujo padarius, nes jau įgriso kiaušinienės ir tradiciniai sumuštiniai ir visai pamiršau, apie france skrebučius 🙂 et, teks next weekend laukti. labai gardžiai atrodo :}
Ačiū, Brigita 🙂 Gardu ir buvo, labai – taip labai, kad tris dienas iš eilės pusryčiams juos kepėm (-iau), vai vai 😀 Bet gi nebūtina laukti savaitgalio! Žinai, kiekviena diena, kiekvienas rytas gali būti mažytė šventė 😉
Hmm kiaušiniai, skrebutis ir cukrus – sugundei 🙂
Mhm, tikrai gundantis tiek skoniu, tiek paprastumu skrebutis 🙂
aha, pasakiška 🙂
mes dar merkdavom į pieną, tada tik į kiaušinį. o močiutė į kiaušinio plakinį dar berdavo ar cukraus, o gal medaus, nes iškępę jie būdavo tokie įdomiai saldūs, lyg su medumi, na tokie.. net nežinau, kaip apibūdinti.
gražūs vaikystės prisiminimai, kad ir tokie paprastučiai 😉
Taip taip, Jurga, o jau tobulinimams šios pasakos manau ribų taip pat nėra – su medumi, su ruduoju cukrumi, su pienu ar su grietinėle, su šokolado glaistu ir taip toliau, ir panašiai… 🙂 Kartais tobulumai slypi paprastume 😉
Pats didžiausias gėris. Nuo kurio, deja, pačios žinot, kas auga, augaa, augaaa :))
Na, užsikabinę ir mes buvom. Bent porą sykių per savaitę gaminom. Ir dabar norėčiau labai labai. Ech, paprasta, bet taip puiku!
Žinom žinom – žvilgt į veidrodį – aha, tikrai žinom 😀 Bet aš, atseit, dietų nebesilaikau, ir atseit, kad dėl jokių augimų nesijaudinu 😀
Bet gal ir gerai, kad nes kasdien tokie pusryčiai ant stalo garuoja.. Dabar galima pasilepinti kartais, ir taip pajausti tikrąjį skanumą 🙂
Labai megstu tokius pusrycius, primena vaikyste, kai mama rytais keptavo batono riekeles..
O as kai kepu tai i kiausinio plakini dar ipilu siek tiek pieno 😛
Aha, daugelis pieno pila, tada ir arčiau Prancūzijos nukeliauja šitie skrebučiai, o bet tačiau, šį savaitgalį pieno nebuvo rasta šaldytuve 🙂 O ir nieko baisaus – žinok, labai skanu ir taip 😉
Reiks koki karta pameginti 😉 tetis ismoke kazkada toki dziaugsma kepti. tik mes darom sūresnius – ne cukraus, o druskytes i kiausini beriam. galima ir siaip prieskoniu misinio 😉 ir zinoma šlakelis pieno 🙂
Kriste, o, tai tavieji tuomet visai kitokio skonio turėtų būti, nes šie tai tikras saldumynas – kaip pusryčiai saldomanams ar tiesiog desertas 🙂
Bet tavoji idėja taip pat puiki, niekad nepagalvojau, bet esu tikra, jog išbandysiu 🙂
Vajetau, tikras skanumelis :)) o tobulinimui tikrai ribu nera, reikia tik fantazijos!
Eimante, tikra tiesa tavo lūpomis kalba! 🙂