Kasmet suprantu, kad man vis sunkiau prabėgusius vienerius metus sutalpinti į kelis žodžius ir net keletą pastraipų. Dvylika mėnesių, kurie paprastai prabėga akimirksniu, savyje sutalpina labai daug. Daug įspūdžių, daug patirčių, daug atradimų. Daug emocijų, juoko, ašarų, vilčių ir svajonių. Daug atsakymų ir… dar daugiau klausimų.
Šiais metais mano gyvenime buvo knygos, net dvi. Buvo naujas darbas, buvo SMAGURIS. Buvo dvi saulėtos savaitės Kipre ir trumpas ištrūkimas į Kopenhagą, tik vienam savaitgaliui. Buvo daug ilgo laukimo dienų, savaičių ir mėnesių. O galiausiai, – mūsų namai. Viena karšta liepos diena, apvertusi planus aukštyn kojomis, ir išpildžiusi vieną didžiausių (tiesą sakant, pačią didžiausią!) svajonę.
Dabar, metams skaičiuojant paskutines dienas, aš jaučiuosi labai laiminga. Šalia manęs yra mylimas žmogus. Mes kuriame mūsų namus. Rytais aš keliuosi iš lovos ir keliauju į mylimą darbą. O vakarais, po darbų, su plačiausia šypsena skubu namo.
Galbūt šiais metais skaudžiai pajaučiau, ką reiškia, kai nepakanka laiko iškepti šventiniams tortams, kas vakarą nuvykti į sporto salę, pasigaminti naminius pietus ir vakarienes, ar atrašyti į visus komentarus bei laiškus, kurie susikaupė „Saulėtos virtuvės“ pašto dėžutėje. Labai dėl to atsiprašau! Tų dalykų, kuriems norėčiau rasti laiko, yra daug – juokauju, kad galbūt man pagelbėtų antra darbo knyga, antras laikrodis ar kažkas panašaus. Bet tada apsidairau aplink, pro rakto skylutę pažvelgiu į žmones, kuriais žaviuosi – veiklius žmones, kurie kažkokiu stebuklingu būdu viską spėja, nors daro šimtąkart daugiau dalykų nei darau aš. Tada trepteliu koja ir subaru save. Nes tikrai nevalia kaltinti nei darbo knygų, nei laikrodžių.
Štai ko sau palinkėčiau sau kitais metais – gero spyrio į sėdimąją! Mažiau pašniurkščiojimų nosimi, daugiau judesio. Spėti daugiau, padaryti daugiau, o tarp viso to – atrasti laiko sustoti ir išgerti puodelį kavos, pasiklausyti mėgstamos dainos, paskaityti knygą ar iškepti stirtą blynų sekmadienio pusryčiams.
Ko palinkėčiau mums visiems? Judėti pirmyn. Įveikti iššūkius. Nustebinti save vis iš naujo. Kasdien šiek tiek ūgtelėti. Ir kiekvieną rytą vonioje, užmiegotomis akimis žvilgtelėjus į savo atvaizdą veidrodyje, nusišypsoti. Tiesiog! Nes slapta tikiu, jog galbūt šypsena gali būti dar geresnė dienos pradžia nei puodelis kavos.
Gražių, spalvingų ir stebuklingų švenčių, mielieji!
Asta