pyragėliai

Žiema. Jau tikrai žiema. Ar galit patikėti? Skaičiuoju dienas iki Kalėdų, o skaičiuodama maišau tešlą dar vienam desertui. Galėčiau išvardinti visą glėbį dalykų, kurie daro mane laimingą: jaukūs mūsų namai,…

Šie pyragėliai išties paprasti – sluoksniuota tešla ir cinamonu pagardinti kepti obuoliai dera neabejotinai gardžiai, tačiau išskirtinumas ir žavesys čia slypi formoje. Plonomis tešlos juostelėmis išraizgyti pyragėliai, jei patieksite juos…

Jei sėdėčiau dabar kur nors Paryžiuje, lauko terasoje netoli Liuksemburgo sodų, lėtai gerdama kavą ir žiūrėdama į romantiškai besileidžiančią saulę, kažkur iš tolumos vis atsklistų gatvės muzikos akordai, o praeivių…

Neprisimenu, kada ir kaip atradau grietiniečius – gal jų receptą nužiūrėjau senose mamos receptų knygose, o gal pavadinimą pamačiau kepyklėlėje, užkabintą ant dailiais pyragėliais pripildyto pinto krepšelio. Kad ir kaip…

„Dar vyšnių?“, – klausimu sveikinuosi su vyru, kuris ir vėl namo grįžo pilnutėliu kibirėliu raudonų uogų. Nežinau, kokio jausmo mano balse daugiau: džiaugsmo, o gal nuostabos? Šiemet jų derlius toks…

Kas sakė, kad kelionių laiku nebūna? Tik ne tada, kai dulkės nupučiamos nuo senų mamos ar močiutės receptų sąsiuvinių, o pageltusiuose puslapiuose ranka surašyti receptai atgyja virtuvėje šiandien… Sako, tų…

Ne tik penktadieniai stulbinamu greičiu vejasi pirmadienius, ne tik rytą vos mirktelėjus keičia vakaras. Vasara skrieja taip greitai, kad, rodos, vos spėjau ją priliesti pirštų galais, o tuoj nebebus. Bijau…

Per pastaruosius aštuonerius metus šį receptą į tinklaraštį rašau jau trečią kartą. Taip pat jis užima garbingą puslapį vienoje iš mano receptų knygų. Ir jei paklaustumėte, kodėl ir už ką…

Vasara! Ji įsibėgėja, apsuka galvą, užima kvapą, sujaukia mintis ir primena, kad ir kiek metų mums bebūtų, kaip gera kartais į viską pažvelgti pro rožinius akinius. Kai dangumi ridinėjasi saulė,…

Žadėjau pasakojimą apie savo atostogas, apie kelionę į mažą salelę, nelabai ryškiai matomą žemėlapiuose. Niekada nesvajojau, kad noriu aplankyti ne ką kitą, o būtent Maltą. Seniau ji atrodė labai tolima;…

Toks jau dalykas yra ta likimo ironija: tu be proto mėgsti suktis virtuvėje, o Jis nė velnio nemėgsta valgyti. Taip taip, čia apie mane. Apie merginą, iš kurios likimas nusprendė…

Vaje, kokį skanų tortą valgiau sekmadienį! Nuostabiai skanų. Tokį gerą, kad, pasidavus akimirkos silpnumui, sakiau – viskas, nebekepsiu daugiau tortų, surasiu, kas pagamino šį ir užsisakysiu. Daug ir dažnai, šypt.…

Jau dabar, praėjus vos daugiau nei dviems mėnesiams nuo metų pradžios, suprantu: šie metai nebus nuobodūs. Nebus eiliniai, kuriuos bus galima pamiršti, dar nesumušus šampano taurėmis kitų Naujųjų naktį. Pradėjusi…

Ar dažnai savo gyvenime padarote kažką tokio, kuo niekada anksčiau nebūtumėte patikėję? Kartais tai smulkmenos, kartais – dideli ir reikšmingi dalykai. Kartais mes einame į juos pamažu, neskubėdami, o būna,…

Žinote, ką? Bloga tai žinia ar gera, tačiau štai – Kalėdos praėjo. Nors televizija vis dar bando mus sužavėti šventinėmis reklamomis, o radijas lyg sugedusi plokštelė primena, kas yra vienintelis…

Būna pasaulyje dalykų, kuriuos žinai iš karto. Akimirksniu. Sriuba ar pyragas? Pyragas! Ledai vaniliniai ar šokoladiniai? Vaniliniai! Džinsai ar sijonas? Džinsai! Vasara ar žiema? Vasara vasara vasara!!! Plikyti sausainėliai…? Taip…

Sapnuose aš esu kitas žmogus. Grakšti, įraudusiais skruostais, saulės nušviesintais plaukais. Vilkinti lengvutę baltą suknelę, išmargintą tūkstančiu raudonskruosčių vyšnaičių ir su nugaroje dailiu bantuku surištą švelniai rausvą prijuostę. Šiek tiek…

Šiom dienom saulėta virtuvė kaip niekad saulėta. Liepos vidurys ir panelė Vasara pagaliau lepina saulute, šiluma ir bekrašte dangaus mėlyne. Aš myliu štai tokią vasarą. Myliu saulės spindulius, švelniai glostančius…

Pažaiskim. Devynios raidės. Jį mėgsta visi – maži ir dideli. Vieni gali suvalgyti vos trupinėlį, kiti – gal net puskilogramį, tačiau mažai kas jo atsisakytų prie puodelio kavos. Devynios velniškai…

Kartais būna taip gerai, kad nelieka žodžių išreikšti tam jausmui. Norisi lyg ir šaukti visam pasauliui iš laimės, lyg ir šokinėti lig dangaus, lyg ir pasislėpt nuošaliam kamputy ir… apsiverkt…