Kartais tiesiog labai norisi tikėti.
Paprastais dalykais.
Ypatingomis akimirkomis.
Mažais stebuklais.
Netikėtomis staigmenomis.
Šviesiu rytojumi.
Nuoširdžiomis šypsenomis.
Kartais be proto norisi patikėti tuo, kas neįmanoma. Ir įtikinti save, kad tai gali nutikti. Kad tu tai gali. Kad galiu aš. Jei labai norėsiu, jei labai tikėsiu. Jei pakelsiu nosį aukštyn, žengsiu žingsnį į priekį ir nepabijosiu tų akmenų, kurių tikrai bus. Ne vienas.
Kartais be galo norisi tikėti, jog įmanoma pasiekti tuos dalykus, kurių bijojai ilgai. Labai ilgai – taip ilgai, jog kartais pasirodydavo, jog jau per ilgai. Pasinaudoti galimybėmis, kurias sutikai savo kelyje ne kartą, bet sėkmingai užmerkdavai akis. Iš baimės, o gal ir nežinomybės.
Kartais labai norisi tikėti, jog net dangų gali pasiekti, jei tik pasistiebsi pakankamai stipriai. Ant pačių pačių pirštų galiukų. Iš visų jėgų.
Skonis: 8,5/10. Ak, juk jūs žinote – crumble yra gėris. Dar didesnis gėris yra šviežios uogos, ką tik nuskintos – žemuogės žemuogėlės. Na o desertas šis tikrai skanus, bet būtų dar skaniau, jei į uogas įbertume kiek daugiau cukraus. Mat žemuogės jau iš savęs čiut čiut karstelėjusios, tai bent man – saldomanei, kaip žinia – norėtųsi šiek tiek daugiau saldumo 🙂
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? Technicolor kitchen
Žemuogių trupiniuotis (Crumble)
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
185 g žemuogių
1 valg.š. cukraus (dėčiau daugiau)
½ valg.š. citrinos sulčių
3 ½ valg.š. (49 g) šalto sviesto, supjaustyto kubeliais
½ puodelio + 1 valg.š. (80 g) miltų
3 ½ valg.š. (42 g) cukraus pudros
žiupsnelis druskos
GAMINIMO EIGA
Įkaitinti orkaitę iki 180 ºC temperatūros.
Sviestu ištepti 3 puodelio dydžio kepimo indelius ir į juos suberti uogas. Kiekvieną apibarstyti po 1/3 valg.š. cukraus ir apšlakstyti citrinų sultimis.
Nedideliame dubenyje pirštais iki smulkių trupinukų sutrinti sviestą, miltus, cukrų ir druską. Apibarstyti žemuoges. Dėti indelius ant kepimo popieriaus į kepimo indą ir kepti apie 25 – 30 minučių, kol gražiai pagels.
Patiekti šiltą su grietinėle ar ledais. Skanaus!
18 komentarų
Beje, kam tie anglicizmai? Manau, kad lietuviškai “crumble” atitinka linksmas žavus žodelis “trupiniuotis” 😉 arba tiesiog trupininis pyragas. Ar dar kaip sugalvokite, “trapus desertas” ir pan.
Aguona, net nepagalvojau 🙂 Čia kaip ir smoothie.. kažkaip sunkiais verčias liežuvis vadinti jį glotnučiu, net nežinau, kodėl 🙂 Bet štai, iš karto atsižvelgiau į pastabą ir sulietuvinau pavadinimą 🙂
mmm… kadangi pas mus salta, tai puodelis karstos skanios arbatos, siltas zemuogiu trupiniuotis, balkonas, pledas… tiesiog tobulas vakaras 🙂 kaip skanu turetu buti 🙂 uz sviezias uogas nera nieko gardziau, jau vien tik jei patiekalo recepte reikia deti sviezias uogas, braskes, melynes, zemuoges ir visokias kitokias, desertui pagaminti tiesiog nera galimybes kad nepasiseks 🙂
Nieko nebus teks greitu metu bandyti gaminti 🙂
Lina, žinoma, kad pabandyk 😉 Skanaus! 🙂
O šviežios uogytės, pritariu, tikrai yra didelis gėris :))
Aš jį irgi trupiniuočiu vadinu 🙂 O glotnutis – vienas baisiausių pavadinimų, kas tokį ir sumąstė, čia tas pats, kas daugiaryžis, fui. Vaisinis kokteilis ir taškas 🙂
Žodžiu, šitas tavo crumble fainas. Žemuogių nesu niekad kepus – nespėju :))
P.S. graži profilio nuotrauka 😉
Dabar jau ir aš vadinsiu – trupiniuotis gražiai skamba :)) Aš iš tiesų kažkaip linkusi nuleisti visiškai negirdomis tiek sulietuvinimus, tiek suanglinimus ar dar ką – na, kas čia tokio? :)) Juk svarbiausia, kad susikalbam 😀
O žemuoges aš irgi kepiau pirmą kartą. Nes – atvirkštinis variantas – pamačiau, jog galim nespėti suvalgyti pririnktų 🙂
P.S. Ačiū 🙂
mmmmm, gerulis, čia kaip su obuoliais, tik mažesnis ir su žemuogėm..
Dainiau, aha :)) Jie ne tik su obuoliais ar žemuogėm gali būti, bet su visais vaisiais beveik – variantų milijonas! 🙂
Man crumble skaniausia su braškėmis ir rabarbarais, tobulas derinukas:) mm… na bet čia kaip kam:)
Reik įsimint, jei netyčia kada rabarbarų namuose atsirastų :)) Turėtų tikrai būti skanu, manau 😉
O man glotnutis – tobulas žodis. Fainas. Ir iškart prigijo. Kaip ir trupiniuotis. O va, ko tikrai nekenčiu, tai žodžių tarta ir tartelelė. Man jie tokie baisiai neskambantys sulietuvinimai, kad dingsta visas to pyrago žavesys kur nors jį pamačius.
Na, bet čia jau ne į temą. Off topic, taip sakant ;D
Nieko tokio, prašom prašom, off topic būna irgi įdomūs :))
O kadangi dėl tartų ir tartalečių – irgi jaučiu, nukrito akmenukas mano daržan – tai kaip jas vadinti? Pyragas su nesaldžiu įdaru? Pet pridėjus dar “su vištiena”, “su špinatais” ar t.t., labai jau apsunksta pavadinimas… Tiesa, tikriausiai galima sakyti tiesiog “pyragas su špinatais” 🙂
Žodžiu, bet jei rimtai, tai man tartaletė – gražus žodis 🙂 Tarta tikrai nelabai, grubiai labai skamba, bet… kaip jau sakiau, aš dažnai nekreipiu į tai pernelyg didelio dėmesio 🙂
Asta, tikrai ne tavo daržan 🙂 Visų kepėjėlių daržan :)) Kita vertus, anoks čia ir akmenukas, tik šiaip mano asmeninis ir niekam neperšamas pastebėjimas.
Žinau, kad lietuviškai niekaip dailiai neskamba, kalbininkai kiek žinau, siūlo vadinti pyragu, krepšeliu, bet kažkaip tikrai neskamba. Angliškai man labai gražūs žodžiai ‘tart’ ir ‘tartelette’.
Beje, ‘tarta’ – tikrai nebūtinai su nesaldžiu įdaru. What about chocolate tart, apricot tart or raspberry tart, etc.? 🙂
Pajuokavau, Eglut, dėl to akmenuko ;))
Dėl saldžių tartų – tai žinoma, bet saldžiąsas aš visiškai ramia sąžine vadinu pyragais 😀 Nes pyragas kažkaip nesąmoningai man siejasi su saldumu 🙂 O va su nesaldžiais pyragais (nesaldžiomis tartomis) ir kyla problema.
P.S. Krepšelis tai jau išvis.. Iš karto akyse pintinė stovi 😀 Ne ne, nepatink man 🙂
nujaučiu, jog iš nurodyto kiekio produktų tikrai ne tris porcijas šitokio gėrio pagaminsi 😀
Na, tris 🙂 Būtent tokias, kokios matosi nuotraukose 😉
laba, man tai klausimelis iskilo – kur tokiu metu zemuogiu randat? :/ saldytas naudojat? ar yra pirkti?
Irena, juk receptas šis publikuotas anų metų birželio mėnesį – tuomet šviežių žemuogių tikrai buvo 🙂 Bet galima ir su šaldytom – ar namie sušaldytom nuo vasaros, ar pirktinėm 😉