Archive | Kruopų patiekalai RSS feed for this section

Grikiai su daržovėmis

 Grikiai su darzovemis

Grikiai! Grikiai. Grikiai…

anekdotą žino tikrai visi. Gal dėl to, kai prieš dvejus metus į darbą kasdien atkeliaudavau su pietų dėžute, pilna grikių, man labai sunkiai sekėsi įtikinti kolegas, kad tai nėra mano bandymas drastiškais būdais numesti penkis kilogramus, ne mano tinginystė gaminti maistą ir ne dar kokios nors užuojautos reikalaujančios priežastys. Aš tiesiog tikrai mėgstu grikius.

Na, gerai. Būčiau apsidžiaugus, jei būtų nukritęs bent kilogramas, bet taip nenutiko. Ir tos tinginystės gal trupučiuką buvo; darbų krūvis tuomet buvo toks, kad kartais neturėdavau jėgų ne tik gaminti, bet ir karštu vandeniu užpilti grikių maišelio. Bet tas grikių pusmetis man nebuvo nei kančia, nei pasiaukojimas – nes, kaip ir sakiau, grikius aš mėgstu.

Pastaruoju metu buvau juos pamiršusi gana ilgam, todėl prisiminti ir vėl pasigaminti (žinau, nelabai čia tinka šis žodis) pačių paprasčiausių grikių su pačiomis paprasčiausiomis daržovėmis buvo tikras džiaugsmas ir skanumas.

Greita, paprasta, skanu. Be to, sveikesnei metų pradžiai ir sveikesnei savaitės pradžiai grikiai tikrai labai tinka. Ir namie, susėdus prie valgomojo stalo, ir į pietų dėžutes keliaujantiems į darbą.

 Grikiai su darzovemis

Skonis: 8/10. Nežinau, kaip galima tokį patiekalą vertinti balais? Viena vertus, tai grikiai – tiesiog grikiai su daržovėmis. Kita vertus, jei mėgstate grikius, tai – skanūs grikiai su daržovėmis. Aštuonetas visada reiškia „gerai“, todėl tebūnie aštuonetas. Skanu! Naivu būtų tikėtis fejerverkų iš tokio paprasto valgio, bet kartais tas paprastumas – viskas, ko norisi (ar viskas, kam pakanka laiko).

Sudėtingumas: paprasta kaip dukart du.

Porcijų skaičius: 2 porcijos.

Ar gaminčiau dar kartą? Taip, daug kartų gaminau ir dar daug kartų gaminsiu.

 Grikiai su darzovemis

 Grikiai su darzovemis

 Rozine pietu dezute vaikams

Rožinę pietų dėžutę vaikams galite įsigyti: www.e-sauletavirtuve.lt

♥ Grikiai su daržovėmis

100 g grikių kruopų
žiupsnio druskos
1 valg. š. kokosų aliejaus
1/2 raudonojo svogūno
2 mažų ar 1 didelės morkos
2 didelių pomidorų
žiupsnio grūstų juodųjų pipirų

1. Grikius išvirkite pagal instrukcijas ant pakuotės arba išbrinkinkite karštame pasūdytame vandenyje.
2. Keptuvėje ištirpinkite kokosų aliejų. Pakepinkite smulkiai sukapotą raudonąjį svogūną ir plonomis riekelėmis supjaustytas morkas, kol šios suminkštės.
3. Pakepintas daržoves ir kubeliais supjaustytus pomidorus suberkite į grikius. Paskaninkite grūstais juodaisiais pipirais. Išmaišykite.

 Grikiai su darzovemis

Comments { 0 }

Ryžiai su brokoliais ir vištiena

 Ryziai su brokoliais ir vistiena

Trumpą akimirką blykstelėjusi vasara atrodo kaip kažkas netikra. Stebėdama pro langą dangumi plaukiančius debesis, nuo stiklo dar nenudžiūvus lietaus lašams, turiu prisiversti kilstelėti lūpų kampučius. Jei ne kuo stipriausia valia tą padaryti, nuotaika tikrai subjurtų labai stipriai. Ir pabumbėti labai norėtųsi – kur tai matyta, po šimts, vasara juk, o aš ir vėl iš spintos traukiu mylimiausią žieminį megztinį. Palyginti kuklūs skaičiai, besišaipantys iš orų prognozių tinklapio, nė nekvepia dideliais pokyčiais. Todėl, ką gi, reikia kaip niekad uoliai ieškoti mažų džiugių smulkmenų šioje kiek papilkėjusioje kasdienybėje, kad kiekvieną rytą būtų galima pasitikti su ne mažesniu įkvėpimu dar vienai nuostabiai dienai.

Oras – dar ne viskas. Nutaikiusi progą tarp lietaus ir lietaus, puodelį arbatos išsinešu į terasą. Virtuvėje gaminu ir ragauju kažką nauja, o kai valanda pasitaiko kiek šviesesnė, išsitraukiu ir fotoaparatą. Dievaži, net neįsivaizdavau, kaip buvau pasiilgusi šito trio – gaminti, fotografuoti, rašyti. Skaitau knygas. Jų įtikinta, kad greitu metu pasimėgauti puodeliu kavos ramiai ir su malonumu, atsiduodant tos akimirkos žavesiui bei aromatui, artimoje ateityje bus labai sudėtinga, žiūriu į tai labai atsakingai – kol galiu, mėgaujuosi visa širdimi. Tik vienas puodelis per dieną – tai mažas mano ritualas. Dar neseniai naujai atrastos kavos aromatas kutena nosį, rankose šiugžda naujos knygos puslapiai. Pasaka, o ne gyvenimas! Svarbiausia sugaudyti tuos mažus momentus – paprastus, o tuo pačiu labai žavius ar net truputį stebuklingus – kurie net pro storiausią debesų paklodę džiugina širdį.

Šiandien dalinuosi receptu iš kiek senesnių, gegužės mėnesio archyvų. Paprasta, sotu, gardu. Ir taip, tikrai taip, šis patiekalas – vienas iš tų pavyzdžių, įrodančių, kad aš mėgstu sunaudoti viską, ką randu šaldytuve, kad tik jis liktų tuštesnis. Jei ne šis įprotis, tikrai ryžiai būtų be vištienos ir tikrai būčiau prisivertus nukeliauti į parduotuvę, kad nusipirkčiau apvaliagrūdžių ryžių. Bet yra kaip yra – o yra, tiesą sakant, labai skaniai, nors ir šiek tiek kitaip nei galėjo būti.

 Ryziai su brokoliais ir vistiena

 Ryziai su brokoliais ir vistiena 5 porcijos

♥ Ryžiai su brokoliais ir vištiena

1 vidutinio dydžio brokolis
1 valg. š. alyvuogių aliejaus
žiupsnelis druskos
žiupsnelis grūstų pipirų
3 valg. š. sviesto
1 svogūnas
3 skiltelės česnako
½ vištos krūtinėlės*
200 g ryžių**
2 ½ stiklinės vištienos sultinio
250 ml avižų grietinėlės***
150 g tarkuoto fermentinio sūrio

1. Brokolį išskaidykite žiedynėliais, sumaišykite su alyvuogių aliejumi, druska ir pipirais. Suberkite ant kepimo popieriumi išklotos kepimo skardos ir kepkite iki 180 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 7 minutes, kol brokoliais suminkštės. Iškeptus atidėkite į šalį.
2. Keptuvėje ištirpinkite sviestą ir apkepkite kubeliais smulkintą svogūną kelias minutes, kol svogūno gabalėliai taps skaidrūs. Suberkite kapotą česnaką ir pakepkite dar kelias minutes.
3. Sudėkite nedideliais gabalėliais supjaustytą vištieną ir kepkite, kol pabals ir apkeps iš visų pusių.
4. Suberkite ryžius ir maišydami kepkite, kol šie taps skaidrūs.
5. Pradėkite į keptuvę dalimis pilti sultinį. Iš pradžių supilkite puodelį ir vis pamaišydami kaitinkite, kol ryžiai sugels sultinį. Tuomet pilkite dar sultinio ir vėl pamaišydami kaitinkite, kol skysčio keptuvėje neliks. Taip supilkite visą sultinį.
6. Supilkite grietinėlę ir lygiai taip pat maišydami kaitinkite, kol beveik visą grietinėlę sugers ryžiai. Šiuo momentu jie turėtų būti pilnai išvirę ir pakankamai minkšti.
7. Nukelkite keptuvę nuo ugnies. Suberkite sūrį, keptus brokolių žiedynėlius ir išmaišykite. Patiekite nedelsiant.

* Galite patiekalą ruošti ir be vištienos. Mano pirminis sumanymas toks ir buvo, tačiau šaldytuve radau kelis nuo vakar likusius vištienos šašlyko gabalėlius. Juos supjausčiusi smulkesniais gabalėliais, įmaišiau į ryžius. Tiko puikiai, bet ir be vištienos tikrai būtų gardu.
** Jei tik turite ar galite įsigyti, naudokite apvaliagrūdžius ryžius. Su jais paruošite dar puikesnius ryžius, kur kas labiau prilygstančius klasikiniam itališkam rizotui.
*** Drąsiai naudokite įprastą gyvulinės kilmės grietinėlę, jei tokią naudojate įprastai. Jeigu ieškote alternatyvų – avižų grietinėlė yra viena iš jų.

 Ryziai su brokoliais ir vistiena

Comments { 0 }

Avižinė košė su morkomis ir topinambais

Ar aš kada pasakojau apie savo pūkelių rinkimo maniją? Daugeliui tikrai taip. O jei ne, apie ją kuo išsamiausiai galėtų papasakoti mano vyras, kartais pavartydamas akis, kartais sugrieždamas dantimis, o kartais tiesiog atlaidžiai (o gal beviltiškai?) nusijuokdamas.

Viskas prasidėjo tada, kai mes įsikraustėme į savo namus. Jei iki tol buvau tiesiog tvarkinga, peržengus savų namų slenkstį susirūpinau kiekviena dulkele. Ir žinoma, tais pūkeliais… Tais, kuriuos pro atdarą langą į kambarius įgena šiltas vėjas. Tais, kurie mažais gumulėliais krenta nuo kojinių, betrepenant su jomis po namus. Ir visais kitais, kurie yra ne vietoje (vienintelė vieta, skirta jiems būti, žinia, yra šiukšlių dėžė).

Buvo kartų, kai juokavome, kad teks išmesti kojines, kurios taip baisiai pūkuojasi (beveik girdžiu tuos griežiančius vyro dantis pro tramdomą juoką). Buvo kartų, kai patogiai įkritusi į sofą ir žiūrėdama filmą, kėliausi ir ėjau pakelti nuo grindų kažin kur kitame kambario gale nukritusio plauko, už kurio netyčia užkliuvo akis. Buvo kartų, kai tvarkiausi kur kas po vidurnakčio, nes žinojau, kad ryt ar poryt tam neturėsiu laiko (atsiprašau kaimynų ir tikiuosi, kad mano siurblys pakankamai tylus arba jų miegas pakankamai gilus). Galiausiai, buvo net tokių viso mano įžūlumo pareikalavusių atvejų, kai prašiau žmonių nesiremti į beveik baltai išdažytas sienas, nes… na, juk suprantat. Arba gali būti, kad visai nesuprantat.

Nežinau, kur yra ta plonytė linija tarp tvarkingumo ir pamišimo, bet tikriausiai reiktų pripažinti – būna dienų, kai ties ja balansuoju (tiesa, niekaip negaliu suprasti, kodėl tai galioja tik namams, o štai automobilyje tai nors ir tvanas, nors ir šiukšlynėlis…). Todėl nereikia tikriausiai nė sakyti, kaip aš apsidžiaugiau, kai TOPO CENTRAS pasiūlė išbandyti PHILIPS dulkių siurblį – ne bet kokį, o tokį, apie kurį svajojau, kai rinkomės sau naują, bet kažkaip save sutramdžiau. Skirtumai? Maniškis nuostabus, nes yra pakankamai galingas, pakankamai tylus, bet šis, naujas geras draugas, dar nuostabesnis, nes yra lyg kokia elektrinė šluota! Jokio laido, jokio paskui mane bevažinėjančio kūno, tiesiog rankoje patogiai laikoma šluota, ant kurios sėkmingai skraidyti galiu net keturiasdešimt minučių: ne šluojanti, bet siurbianti ir plaunanti. Ir dar… mėlyna!

 Dulkiu siurblys

 Dulkiu siurblys

Parsivežusi dėžę namo ir pagarbiai aplink ją aptūpčiojusi bent tris garbės ratus, paprašiau vyro padėti surinkti šitą naują turtą. Buvo vėlus vakaras, o aš klapsėjau akimis stebėdama, kaip paprastai jis surenka šį konstruktorių. Paprasta! Iškart pabandėm ir įjungti, bet abu vienu metu atsisukom į laikrodį – palyginti su maniškiu, šis labai garsus! Bijau, kad išbudintų net kiečiausiai miegančius kaimynus, todėl teko pasitelkti visą kantrybę ir išlaukti rytojaus. Matyt, tai ir bus vienintelis šio dulkių siurblio minusas ilgoje įspūdžių grandinėje – labai gaila, bet nesu tokia žiauri, todėl teks tiesiog atsisakyti pūkelių naikinimo operacijų vidury nakties.

O kas toliau? Vien geri ir smagūs dalykai, pradedant spalva (tikrai myliu mėlyną) ir baigiant maksimaliu patogumu. Keturiasdešimt minučių, kurias veikia pilnai įkrautas dulkių siurblys, yra labai geras laikas: galima spėti viską išsiurbti, o pakeitus antgalį – dar ir išplauti. Jei gyvenate ne pily, o dviejų ar trijų kambarių bute, to laiko pakaks ir užkaboriams pasiekti, mažesnėms spintelėms atstumti, o vienu mygtuko paspaudimu dulkių siurblį perkonstravus į mažą rankinį siurbliuką – ir sofai (kas galėjo pagalvoti, kad ant tamsiai rudo audinio taip ryškiai švies visi pūkeliai) ar grindjuostėms nusiurbti (ar pastebėjote, kiek daug dulkių ant jų prisikaupia!).

Skrydis su šia elektrine šluota daugiau nei malonus, nes suteikia visišką judėjimo laisvę. Užkliūti už dulkių siurblio laido ar jį patį užkliudyti už spintelės ar stalo kampo, – menkas malonumas. Ką jau kalbėti apie visada tūnančią riziką, kad įsijautus imsi ir įvažiuosi su siurbliu į tą puoselėjamą baltą sieną. O štai čia viskas kitaip – imi į rankas ir važiuoji, visiškai pilnai kontroliuodamas kiekvieną judesį, sklandžiai apvažiuodamas kiekvieną kampą, stalo koją ar dar kažką, pasipainiojusį kelyje. Pasaka! Šluota ir kibiras, skirti grindų plovimui, kol kas irgi išleisti atostogų – mat šis mėlynas gražuolis turi atskirą antgalį, į kurį pripylus vandens ir prikabinus šluostę, viskas vyksta vienu metu: siurbi, plauni ir džiaugiesi. Na, gerai, džiaugiesi tuo atveju, jei tų pūkelių nebuvo tiek jau daug; kitu atveju daug geriau iš pradžių išsiurbti, tuomet jau plauti, nes sušlapusios dulkės tiesiog veliasi aplink šluostę ir tiek to džiaugsmo.

Nedelsdama paprašiau vyro, kad spintoje paruoštų kabliuką specialiai šiam siurbliui – jis užima mažai vietos, bet nusipelno, kad ji būtų garbinga (oi, ir man būtų sunku paaiškinti, kaip super klaikiai mane erzina ne vietoje esantys daiktai…). Galų gale, aš jau beveik įsitikinusi, kad tai ne šiaip sau pramoga – šios raganų (ir pamišusių namų šeimininkių) svajonės man tiesiog reikia. Kad dar greičiau ir sėkmingiau išnaikinčiau kiekvieną ne ten nukritusį pūkelį.

Aš suprantu, kad suteikti tiek daug reikšmės kiekvienai dulkei yra beprotybė. Bet lygiai taip pat suprantu, kad kitaip šiame gyvenimo etape nemoku, negaliu ir nenoriu. Tvarkingi namai man suteikia tiek daug džiaugsmo, kiek gabalėlis šokolado, todėl, atsižvelgdama į mažėjančius drabužius, verčiau jau tą laiką skirsiu pūkelių siurbimui, o ne eilinės šokolado plytelės dorojimui, šypt.

Kiekvienas turi silpnybių. Šiandien mano silpnybė – mūsų namai ir visiškas jų puoselėjimas. Jaučiuosi tobulai: jie tvarkingi, jie maloniai dvelkia degančių žvakelių aromatu, orkaitėje kepa vakarienė, o mes keliame taurę vyno už mūsų laimę ir meilę.

Gyvenimas yra gražus! Gražus ir su tais nelemtais pūkeliais, bet be jų – dar gražesnis.

 Avizine morku-topibambu kose

Skonis: 9/10.  Kad ir kaip mėgtumėte rytines košes, paprastai anksčiau ar vėliau įprastas skonis ima pabosti. Funkcinis maistas, įvairių daržovių milteliai, – būdas suteikti įprastoms košėms naujų skonių ir aromatų. Šaukštelis džiovintų daržovių miltelių atitinka 100 gramų žalių daržovių, todėl košę praturtinsite ne tik naujais skoniais, tačiau ir maistinėmis medžiagomis. Morkų ir topinambų milteliai, pagardinti šaukšteliu malto cinamono, košei suteikia malonų aromatą bei švelniai saldų skonį. 

Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.

Porcijų skaičius: 1 porcija

Ar gaminčiau dar kartą? Taip.

Publikuota: SMAGURIS.lt

 Avizine morku-topibambu kose

Avižinė košė su morkomis ir topinambais

½ stiklinės (70 g) stambių avižinių dribsnių
1 stiklinės (250 ml) sojų pieno
1 arb. š. morkų miltelių
1 arb. š. topinambų miltelių
¼ arb. š. malto cinamono
žiupsnelio druskos
1 arb. š. medaus

1. Avižinius dribsnius, sojų pieną, morkų ir topinambų miltelius, maltą cinamoną ir žiupsnelį druskos sudėkite į nedidelį puodą.
2. Kaitinkite virš vidutinio dydžio ugnies, kartais pamaišydami, kol košė sutirštės, o avižiniai dribsniai išbrinks.
3. Nukelkite nuo ugnies. Įmaišykite šaukštelį medaus.
4. Perdėkite košė į dubenėlį ir nedelsiant patiekite. Galite pagardinti bananu ir saujele traškių dribsnių.

Comments { 3 }