Myliu vasaros savaitgalius. Lengvas ir saulės nubučiuotas dienas.
Myliu trumpus pabėgimus iš miesto ten, kur nėra kompiuterių, telefonų ir televizorių. Myliu rytus, kai pabudina pro langą prasiskverbę saulės spinduliai, nerūpestingai žaidžiantys ant skruostų (ir vienas kitas prie ausies zvimbiantis uodas). Myliu žinojimą, kad skubėti nereikia. Suvokimą, kad galiu pasiversti ant kito šono ir prisivilioti dar vieną sapną. Arba šokti iš lovos ir pradėti nuostabią dieną nors ir šią minutę.

Myliu. Tiesiai nuo šakelių nuskintas raudonskruostes žemuoges pusryčiams, pagulinėjimus ant ką tik nupjautos kvepiančios žolės, tylą ir gerą knygą. Ir laumžirgių sparnų plazdenimą, nutūpus ant delno, ir pasipliuškenimus tvenkinyje, kažkur netoli kvarkiant varlėms.
Myliu vakarienę kieme, prie seno medinio stalo, stebint lėtai besileidžiančią saulę. Vyno taurę rankose, šalia pleškant laužui ir nesibaigiant pokalbiams, net nakčiai įpusėjus. Net netikėtas trumpas liūtis, po kurių, atrodo, viskas iš naujo sužaliuoja – ir jas truputį myliu. Ir lėtus pasivaikščiojimus miško keliais ir takeliais, nuklydimus ir kelio namo paieškas.
Myliu akimirkai sustojusį laiką, prisijaukintus mažus malonumus. Myliu laiką, praleistą drauge, virš mūsų pakibus vasaros saulei…

Skonis: 10/10. Šis desertas – lengvas lyg puriausias vasaros debesis, pakibęs mėlyname danguje. Saldus, švelniai kreminės konsistencijos, sutirpstantis ant liežuvio galo… Pagardintas bananais ir nuostabiai aromatingais naminiais vaniliniais sausainiais, jis tiesiog negali nepatikti!
Jeigu norite desertą paruošti greičiau, galite nekepti naminių sausainių, o vietoje jų naudoti pirktinius minkštus sausainius arba biskvito gabalėlius. Bananinio likerio galite nenaudoti, tačiau jis pudingui suteikia tikrai puikų bananinį aromatą ir skonį.
Sudėtingumas: yra ką nuveikti.
Receptas publikuotas internetiniame portale Ji24.lt


2 komentarai
Kartais per kokį nors filmą išgirsdavau „Noriu pudingo”,”Eime išsivirti pudingo”, „Man pudingas skaniausias desertas” ar ką nors panašaus… Aš pašnairuodavau skersai akimis lyg į ne viso proto ir galvodavau kaip pudingas jiems gali būti skanus! Esu pirkęs pudingą iš parduotuvės…tą,kur milteliais. Gaminu sluoksniuotus pyragėlius kur su sausainiais ir ten taip pat įeina pudingas. Bet ten juk viskas susimaišo: sausainiai,karamelė,pudingas,grietinėlė! Žiauriai skanu ir labai prigijęs receptas pas mus! 🙂 Bet,kad imčiau ir valgyčiau tą pudingą vieną be nieko,tai jau ne! Bet dabar…po šio deserto! O taaaiiiiip! Aš myliu pudingą! 😀 Galėčiau valgyt ir valgyt! 😀 Nes šis desertas nuostabus! Tiesiog tirpstantis burnoje! Šaukštelis po šaukštelio ir net nejauti kaip jis dingsta! 😀 Kaip ir pati Asta rašėt „Jis lengvas lyg puriausias vasaros debesis „. Nežinau,kodėl čia nėra komentarų… Ar niekas jo negamino,ar tiesiog nepasidalino savo patirtimi,bet jis tikrai vertas būti pagaminamas! 🙂
Tiesa,aš šį tą dariau kitaip. Truputį skubėjau,tai sausainių nekepiau,o dėjau sulaužytus meduolius. Ir ką padariau,dėl ko truputį gailiuosi,tai pasijuokiau iš bananų. Esu skaitęs apie tailandietišką bananų tortą ir ten deda virtus bananus. Galvojau visai įdomi mintis ir reikia pamėginti. Bet čia klaidą ir padariau. Taip paruošti bananai visiškai netiko šiame deserte. Bent jau man. Gal reikėjo kaip nors juos sutrinti ir įmaišyti į bendrą masę,gal tokiu atveju būtų skanu. Bet negana to,kad virtų bananų žievė tampa juoda,tai ir patys bananai patamsėja. Nederėjo jie prie šio deserto šviesių spalvų. Ir dar jie pasidarė nemaloniai kietoki. Tai va…tokie mano įspūdžiai ir nutikimai su šiuo desertu! 🙂 Kitą kartą gaminsiu jau su naminiais sausainiais (nors meduoliai čia taip pat puikiai derėjo) ir bananus dėsiu tik žalius,prinokusius! O gal net visai nedėsiu…kad desertas būtų vientisas,glotnus ir tirpstantis burnoje! 🙂
Tad dar kartą ačiū,kad esate…kad dalinatės ir tokiais paprastais,nesunkiai pagaminamais,bet nepaprastai gardžiais desertais ir,kad visada taip malonu užsukti į Saulėtą virtuvę 🙂
Beja,sveika sugrįžusi po atostogų! 🙂 Jogurtinis žaliųjų citrinų keksas pritrenkiamai ir labai gražiai atrodo! 🙂
Oi, Oti, tokie komentarai man visada pagerina nuotaiką visai dienai! 🙂 Skaitau, šypsausi ir džiaugiuosi, kad kartais vienas paprastas receptas kažkam suteikia progą ir nuotykių patirti (kalbant apie bananų istoriją), ir naujus skonius atrasti 🙂 Fantastiškas jausmas, ačiū, kad jį man dovanojate savo pasakojimais! 🙂
Dėl tailandietiškų bananų nieko nežinau, bet švieži ir prinokę čia tinka idealiai – pažadu ir labai rekomenduoju pamėginti 🙂 Nors, tiesa, naminis pudingas skanus ir tiesiog vienas, be nieko. Arba pagardintas šviežiomis uogomis, kurių sezonas jau čia pat! 🙂