Kai už lango pradeda karaliauti tikras ruduo, man norisi tik vieno – palįsti po pūkine anklode, į lovą atsinešti puodelį garuojančios mėtų arbatos ir paskęsti saldžiame tingulyje… Gurkšnojant arbatą ir kabinant šaukšteliu ledus su šokoladiniu padažu, žiūrėti pro langą, į nuo medžių plešiamus lapus. Klausyti monotoniško lietaus lašų kapsėjimo į stogą. Užsimerkus įsivaizduoti save kitur, kitokią ir kitaip. Žiūrėti banalius, tačiau romantiškus filmus. Mintyse rašyti ilgiausius laiškus Tau. Skaityti storiausias knygas ir pasinerti į kitą pasaulį. Planuoti rytojų, tačiau iki pat pirštų galiukų mėgautis tingia, ramia, gal kiek mieguista, tačiau saldžiai malonia akimirka…
Ir nors ruduo tikrai turi privalumų – emmm… na, kad ir tai, jog oras rudenį kaip niekad gaivus, o medžių lapai kaip niekad gražūs, – man vis tiek truputį liūdna, kai atsikėlus ryte, mane pasitinka ne džiugus saulės spindulėlis, patyliukais įslinkęs į kambarį pro tarpelį tarp užuolaidų, bet niūri pilkuma. Ir man truputį pikta, kai trečią (ar net penktą!) dieną iš eilės mano pasaulėlio neaplenkia lietus. O vis toliau, spintos kamputyje slepiant margas vasarines sukneles, man tesinori graudžiai atsidūsti. Noriu vasaros atgal… labai.
Bet iki vasaros dar visi ilgi devyni mėnesiai, todėl teks nustoti graudentis ir susitaikyti su tuo, kas dedasi už lango. O kol vis dar sekmadienis… galima tinginiauti šiltuose, jaukiuose namuose… bandant truputį save apgauti – su didele porcija ledų ir šokoladiniu padažu.
Ei, noriu, kad sekmadienis nesibaigtų.
Skonis: 9/10. Ar mėgstate šokoladą? Šis padažas gausiai šokoladinis, tačiau nėra beprotiškai saldus – nors kabinant šaukštais vieną ir be nieko, tikriausiai apsisaldintumėte ilgam. Jaučiamos subtilios cinamono ir kajano pipirų natos čia tinka labiau nei labai ir padažą padaro šiek tiek įdomesnio skonio – tai tikrai nėra eilinis tirpintas šokoladas. Nes tirpinto šokolado aš nemėgstu, o štai šio ant vanilinių ledų pilu negailėdama ir valgau čepsėdama iš malonumo.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? Apron strings
6 komentarai
Vasaros ir aš pasiilgau jau, nes rytai ima kąsti rankų pirštus, o pirštinės tai namie guli….
O receptas tai iš smaližiaus rojaus paimtas 🙂
Indre, smaližių rojus… ech, norėčiau tokiam gyvent. Nors, pažiūrėjus kiek saldumynų gaminu, gal ir gyvenu, ką? :))
O šaltuką rytais ir vakarais ir aš jaučiu… nors žmonės sako, kad dar šilta. Na, nežinau nežinau… 🙂
net širdis apsalo bežiūrint į foto..;)
Oditėle, na, paragavus ji tikrai apsaltų dar labiau! Ačiū 🙂
Vasarą aš ir tokių stiklainiukų begales suvartojau 🙂 tik mano receptas be jokio sviesto ir pieno, kad nebūtų viskas taip nuodėmingai 🙂
Karolina, žinai, jau nebe vasara, o šaltuoju sezonu reikia daugiau nuodėmių 🙂
Aš, kaip ir priklauso tikram Vėžiui, vasarą išvis ledus buvau primiršus. O dabar, atėjus rudeniui… na, kaip Vėžys – viską atbulom/atvirkščiai darau 🙂