ALTA VIA 2 – žygis Dolomitinėse Alpėse | Kelionės dienoraštis | 10 diena

parašė Asta 10 Rgp ’24

2024 m. liepos 21 d., sekmadienis
Dešimtoji žygio diena

Rifugio Pradidali > Rifugio Treviso | 11,41 km

„That was brutal!“, – sakė vienas sutiktas žygeivis dienos pabaigoje ir, dievaži, man atrodo jis taikliai įgarsino mūsų visų mintis.

Jei šiandiena būtų treniruotė, užtikrintai būtų kojų diena. Pradėjom ją šiokia tokia įkalne ir į Passo delle Lede (2695 m) vedančia Via Ferrata, o tada… daugiau nei 1,2 km vertikalaus nusileidimo. Vienu ypu! Net įsivaizduoti skauda, o kai reikia iš tikrųjų tiek nusileisti, dienos pabaigoje būna vienas didelis auč.

Pridėkime dar tai, kad žemyn besileidžiantis takelis nebuvo šiaip sau takelis. Pirmoji jo dalis buvo status birių akmenėlių šlaitas. Lipti aukštyn, jiems sprūstant iš po kojų, nėra labai smagu, bet ėjimas žemyn labiau primena čiuožimą, bandant neprarasti pusiausvyros. Akmenėlius pakeitė didžiulių akmenų takas. Tokių, kur norėdamas peržengti, turi arba špagatais eiti, arba kaip nors gudriau ties kiekvienu žingsniu sukti koją. Galiausiai, jau palyginti žemumose, pasiekėm mišką, o jame – išsikerojusių medžių šaknų labirintą.

Auč. Auč. Auč.

„Jau norėčiau lipti į kalną…“, – sakiau po poros valandų ėjimo vis žemyn. Bet vienintelė likusi įkalnė buvo numatyta tik pačioje dienos pabaigoje – staigi įkalnėlė nuo slėnio iki Rifugio Treviso (1631 m).

Šis Rifugio, tarp kitko, vienas gražiausių ir išskirtiniausių visame AV2 maršrute. Prisiglaudęs didelių kalnų papėdėje, jis skęsta žalumoje. Kai sėdi terasoje, gali akimirkai pasijausti lyg būtum tankiuose Lietuvos miškuose. Iki kol pakeli akis viršun, o ten – dangų remiančios Dolomitų viršukalnės!

Nakvynės vieta: Rifugio Treviso, dvivietis kambarys, half-board
Dienos išlaidos dviems (nakvynė, maistas, gėrimai): 162 eur