ALTA VIA 2 – žygis Dolomitinėse Alpėse | Kelionės dienoraštis | 7 diena

parašė Asta 7 Rgp ’24

2024 m. liepos 18 d., ketvirtadienis
Septintoji žygio diena

Passo San Pelegrino > Rifugio Mulaz | 13,73 km

Visą naktį lijo. Miegoti, lašams barbenant į stogą, buvo pasaka. Bet nuo smarkaus lietaus mūsų žygio takai virto upeliais ir pirmąją dienos pusę žygiavimas labiau priminė šokinėjimą nuo akmens ant akmens, nei kad žygiavimą. Ką jau kalbėti apie tai, kad iš Passo San Pellegrino turėjome išeiti per tankų mišką – tuo pačiu taku, kuris yra karvučių „autostrada“, pilna po lietaus patvinusių „tortų“. Žodžiu, smagi patirtis.

Galiausiai „išplaukę“ iš miško, grįžom atgal į kalnus. Kraštovaizdis šiandien keitėsi su kiekvienu kilometru: tankius miškus pakeitė žaliuojančios, įvairiaspalvėmis gėlėmis žydinčios kalvos, jas – bespalviai birių akmenukų takeliai, įkalnes keitė nuokalnės, o nuokalnes – dar kitos įkalnės.

Dienai ritantis į antrą pusę, kai jau atrodė, poilsis čia pat, desertui gavome dar vieną stačią daugiau nei 400 m įkalnę. Iš po kojų sprūstantys akmenėliai, sniegu padengta perėja, lynais sutvirtintas uolų kelias – žingsnis po žingsnio, įveikę paskutinę dienos atkarpą, atkeliavom iki pat Rifugio Mulaz (2571 m).

Šis Rifugio, apsuptas didžiulių kalnų, įsikūręs tikrai ypatingoje vietoje. Ypatingos čia ir aplinkybės: jokio geriamo vandens (todėl verta turėti savo filtrą!) ir iki šiol brangiausias dušas už 7 eurus; bet vaizdas iš terasos – vertas milijono!

Mane jau pradeda imti mažutis liūdesys, kad žygis persirito į antrą pusę. Stabdau save ir primenu – gyventi bei džiaugtis reikia d a b a r.

Nakvynės vieta: Rifugio Mulaz, dvivietis kambarys, half-board
Dienos išlaidos dviems (nakvynė, maistas, gėrimai): 174 eur