Aš pagaliau atsipalaidavau. Atrodo, lyg per naktį kažkas būtų sudėjęs viską į priklausančius stalčiukus; kitaip to jausmo paaiškinti tiesiog negaliu.
Leiskit, papasakosiu apie viską nuo pradžių. Šįkart – apie motinystę (nors ir pradėsiu sakiniu apie maistą, o pabaigsiu, kaip visada, receptu).
Dabar, rašydama, valgau nuostabiai gardžią trintą moliūgų ir saldžiųjų bulvių sriubą, kurios nenufotografavau. Tiesą sakant, net tikslaus recepto nesurašyčiau, nes kai vienoj rankoj mažylis, į trasą eina improvizacijos, o susikoncentravimas į patį gamybos procesą toks menkas, kad dažnai ne tik kiekių, bet ir visų ingredientų neišvardinčiau. Taigi, valgau sriubą namuose, kuriuose tvarka kažkurią akimirką pasimetė tarp žaislų, pledų, gultukų, merliukų ir kitų vaikiškų mažmožėlių. Esu beveik tikra, kad ryte, dar apmiegotom akim ieškodama kavos, paspyriau ant grindų besiblaškantį dulkių kamuolį. Ir nors diena tuoj įpusės, spėkite, kiek daug pliusiukų mano darbo kalendoriuje? Tiesą sakant, šiandien jį net užverčiau, ir padariau tai beveik ramia širdimi.
Štai ką noriu pasakyti: jei iki vaikelio gimimo mėgote planuoti kiekvieną dieną ir gyventi pagal planus, žinokite – nuo tos stebuklingos akimirkos, kai pasisveikinsite su juo, savo mažyliu, niekas nebus taip, kaip buvo. Gal tai ir įmanoma, gal galite išlikti tokia pati ir savo gyvenimo tempą bei būdą išlaikyti tą patį, bet, žinote, – jūs išprotėsite. Bandydama būti tobula mama, gera žmona, atidžia drauge, dėmesinga dukra, malonia kaimyne, o tuo pačiu nepamiršdama kasdien pasirūpinti idealia namų tvarka ir švara, gardžiais pietumis ar bent vakariene, pilnavertišku mažylio užimtumu, aktyviu sporto klubo lankomumo grafiku ir dar tūkstančiais buities ir ne tik buities dalykų. O kur dar pomėgiai, kuriems taip pat labai norėtųsi skirti laiko!
Būdama mama, kaip niekad aiškiai suvokiu – moterys yra nerealios. Jos yra velniškai stiprios, kantrios ir talentingos. Jos moka taip meistriškai žongliruoti visomis savo rolėmis, kad sunku ir bepastebėti, kad kartais jos nespėja. Kartais pavargsta. Kartais pamiršta save.
Gimus Joriui, aš iš paskutiniųjų jėgų stengiausi viską išlaikyti savo vietose. Tai reiškė, kad tapau ne tik mama, bet gerokai pedantiška ir nuo planavimo priklausančia mama. Kuo labiau norėjau ir stengiausi viską suderinti, tuo sunkiau man tas sekėsi. Vieną dieną dienos pabaigoje liūdėjau dėl taip ir nesutvarkytų namų, kitą dieną – dėl kitų punktų sąraše, prie kurių kasdien iš savęs reikalavau padėti pliusus. Nepadėti pliusai mane tiesiog varė į neviltį. Vakarais, mažyliui jau miegant, perrašydavau savo sąrašą į rytojaus kalendoriaus puslapį ir pridėdavau dar keletą naujų eilučių. Ką jau kalbėti apie mano liguistą aistrą laiko planavimui. Ar žinote, kaip dažnai pavyksta nuvykti kažkur tiksliai suplanuotu metu, kai vykstate su kūdikiu? Man dar nepavyko tikriausiai nėkart. Ir kaip ten kažkada kažkas labai gerai parašė, susitikimus dabar galiu planuoti tarp ryto ir pietų, arba tada, kai šviesu. Dar prieš kelis mėnesius nuo tokio „tikslumo“ būčiau išsikrausčiusi iš proto!
O dabar? Dabar viskas kitaip.
Tikriausiai nieko kito ir nebūtų galima tikėtis – Joris keičia mano įprastą gyvenimo šabloną iš pagrindų. Tai, kad aš jį išmokau sugriebti žaisliuką, yra visiškas niekis, palyginti su tuo, kad jis mane kasdien moko kantrybės, gerumo ir talento gyventi lėtai. Pamažu, tačiau užtikrintai jis išmušinėja iš manęs priklausomybę nuo perdėto planavimo, padeda atrasti malonumą nieko neveikti. Moko būti nuolaidesne ne tik kitiems, bet ir sau pačiai. Galiausiai, jis mane baigia įtikinti tuo, koks tobulas yra visai netobulas gyvenimas; su kartais pasitaikančiais dulkių kamuoliais namų kampuose, vienu kitu papildomu kilogramu ant liemens ar pakeliu šaldytų koldūnų vakarienei.
O anądien, kai jo mažas kūnelis apsunko ant mano rankų, akytės palaimingai užsimerkė ir lūpos padovanojo nevalingą šypsenėlę, mane tiesiog persmelkė viena mintis: atidėti rytojui galima labai daug darbų ir planų. Bet negalima sau pasakyti, kad gera mama būsiu rytoj. Ar nuo rytojaus. Nuo rytojaus visada galima pradėti sportuoti ar sveikai maitintis, rytoj galima sutvarkyti namus ar pagaminti pietus, rytoj galima padaryti begalę dalykų. O štai būti gera mama aš noriu šiandien, dabar. Kiekvieną dieną.
Iš visos širdies tikiuosi, kad tokia ir esu.
Iš visos širdies stengiuosi tokia būti.
Ir kai manęs paklausia, kaip gi mes gyvename, aš visada atsakau – nuostabiai! Tiesa ta, kad pasitaiko visokių akimirkų, o emocijų mūsų namuose dabar tiek daug, kiek niekad nebuvo. Būna minučių, kai mane ištinka neviltis, būna vakarų, kai abu su mažyliu nuverkiame po posmelį. Būna, kad supykstu ant savęs, būna, kad ir truputį savęs pagailiu. Esu iš tų mamų, kurios nespalvina kūdikio auginimo kasdienybės vien tik rožine spalva – tų spalvų mūsų pasaulyje tikrai yra kur kas daugiau. Bet esu mama, kuri akimirksniu sutirpsta, kai mažylis plačiai išsišiepia ir toje bedantėje šypsenoje, tose plačiai atmerktose akytėse – tiek daug tikrumo, meilės ir laimės. Tas jausmas nubraukia viską, ir lieka tik viena vienintelė pati gryniausia tiesa, sutelpanti į keturis žodžius.
Mūsų gyvenimas yra nuostabus.
Pyragai, pyragai. Jiems laiko galima atrasti visada; kaip ir viskam, kas teikia tikro džiaugsmo. Vėsiomis dienomis, kai bus lyg šalta, lyg nuobodu, įjunkite orkaitę ir pašaukite į ją aromatingais prieskoniais pagardintą pyragą. Tūkstančius kartų įsitikinau, kad tie namus pripildantys kvapai ir orkaitės skleidžiama šiluma gali veikti kaip atpalaiduojanti meditacija.
Ši bananų duonelė su varškės įdaru mums labai patiko. Ne per saldi, labai aromatinga, o varškė – na, aš varškės mylėtoja, todėl galbūt negaliu būti visiškai objektyvi, bet čia tas įdaras buvo tikras gėris. Ir jei mėgstate tiek bananinius kepinius, tiek varškės pyragus – mielieji, pirmyn prie savo plakimo šluotelių, nes ši duonelė yra tai, ką turėtumėte išsikepti šį savaitgalį!
Bananų duona su varškės įdaru
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
1 didelio kiaušinio
½ stiklinės (100 g) rudojo cukraus
¼ stiklinės (50 g) cukraus
¼ stiklinės (60 ml) kokosų aliejaus
¼ stiklinės (60 g) graikiško jogurto
2 vidutinio dydžio bananų
1 stiklinės (140 g) miltų
½ arb. š. kepimo miltelių
½ arb. š. sodos
žiupsnelio cinamono
žiupsnelio druskos
Varškės įdarui:
1 didelio kiaušinio
120 g varškės
¼ stiklinės (50 g) cukraus
3 valg. š. (30 g) miltų
GAMINIMO EIGA
1. Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C temperatūros. Kepimo indą (25×12 cm) išklokite kepimo popieriumi.
2. Dideliame dubenyje išplakite kiaušinį, rudąjį cukrų, cukrų, ištirpintą kokosų aliejų ir graikišką jogurtą iki purios masės. Sudėkite sutrintus bananus ir dar kartą išplakite.
3. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais, sodą ir druska. Suberkite į plakinį ir šaukštu lengvai išmaišykite, kol neliks sausų miltų.
4. Varškės įdarui iki vientisos masės sutrinkite kiaušinį, varškę, cukrų ir miltus.
5. Į kepimo indą tolygiai paskleiskite pusę tešlos, ant jos paskirstykite varškės masę, o ant šios – likusią pusę tešlos.
6. Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 50-60 minučių. Ar keksas jau iškepęs, patikrinkite mediniu pagaliuku, – įkištas ir ištrauktas iš kepinio centro, jis turi būti švarus. Atvėsinkite, supjaustykite riekelėmis ir patiekite.
Šaltinis: Averie Cooks
8 komentarai
Taip graziai parasete…net susigraudinau. Pati auginu dukryte. Tobulumui ribu nera.
O bananu duona tiesiog nereali.
Aciu Jums…uz siuos tobulus zodzius apie motinyste
Sigita, ačiū Jums! Tikrai šį tekstą ne rašiau, o labiau išjaučiau… Miela ir gera, kad palietė širdį. Ačiū!
Puiki duona, puiki! Kepiau is avižinių miltu, išėjo tobulai. Tik ar teisingas nurodytas cukraus kiekis gramais? Dėja viso 80 g ir duona išėjo ziauuuuriai saldi.
Marija, džiaugiuosi, kad patiko! 🙂 Cukraus tikrai bėriau 100 gramų, bet duona mums pasirodė ne per saldi. Žinoma, visada galima pasikoreguoti pagal savo skonį 😉
Tobulas kvapas, jau bus nelengva sulaukti rytojaus, kol visai atvės, susigulės ir galima bus ramiai ragauti 🙂 mmmmm AČIŪ
Dovile, labai smagu, kad išmėginai! 🙂 Aš labai laukiu įspūdžių! 😉
Labai skani duonelė! Bet cukraus kiekiai tikrai fantastiški… Žinojau, kad man bus per saldu, tad vietoj 100 g rudojo dėjau 50, vietoj 50 g baltojo dėjau 25, vietoj 50 g baltojo varškės įdare 20. Saldumo visiškai užteko, konsistencija irgi išėjo puiki. Dėjau tris bananus, tačiau maniškiai buvo mažesni nei vidutiniai. Dar mažą dalį miltų pakeičiau avižiniais. Žodžiu, ačiū už receptą, bet patariu su cukrumi elgtis atsargiai 🙂
Monika, džiaugiuosi, kad iš karto nusprendėte pasireguliuoti cukraus kiekius pagal savo skonį ir duonelė Jums patiko! Labai ačiū, kad pasidalinote atsiliepimu 🙂