Trečia karantino diena. O gal šešta? Nesu tikra, nuo kurio ataskaitos taško teisinga skaičiuoti. Galvoju apie tai, kiek daug mūsų ne kartą svajojo apie tai, kad tik gyvenimas taptų lėtesnis.…
Gyvenimas visoks. Vakar – žiema, šiandien – ir vėl pavasaris. Dar ką tik – rami dienotvarkė ir rutina, dabar – chaosas ir nežinomybė. Nežinau universalaus recepto, kaip išlaikyti ramybę; o…
Už vaflius sekmadienio pusryčiams geriau galėtų būti tik bandelės, o už bandeles – tik… bandelės, virtusios vafliais. Gal skamba ir truputį painiai, bet viskas čia labai paprasta: pasiruošę cinamoninių mielinių…
Mūsų namų taisyklės labai paprastos: maistą mylėk, pavalgęs padėkok, pusryčių nepramiegok. Truputį juokauju, bet maistą mes tikrai mylime ir pusryčių į miegą tikrai nekeičiame. Darbo dienų rytais dažniausiai renkamės košę…
Koks jūsų mėgstamiausias kiaušinių paruošimo būdas? Mano – turbūt nebūsiu originali, bet… šakšuka. Tada, kai pirmąkart ją iškepiau gal prieš porą metų, tik suraukiau nosį; nemėgstu šviežių saldžiųjų paprikų, o…
Kad ir kokie lėti bei tingūs bebūtų sekmadieniai, po jų ateina pirmadieniai, tada antradieniai ir visos kitos savaitės dienos – dienos, kai miegas kartais tampa brangesnis už pusryčius. Tris kartus…
Niekam ne paslaptis – gaminti aš labiausiai mėgstu saldumynus, o mano mylimiausi metų lakai – saulės dosnūs pavasaris ir vasara. Visą rudenį gyvenusi Kalėdų laukimu, šventėms praėjus, laukiu… saulės, šilumos…
Yra toks senas geras posakis „būkim biedni, bet teisingi“. Tai štai, būkim teisingi: nėra labai greito ar labai lengvo būdo pagaminti naminius sviestinius ragelius (kruasanus). Tas burnoje tirpstančių sluoksnių lengvumas…
Savaitgaliai – blynų bokštams, tingiems rytams, lėtiems pusryčiams. Juokui, pižamoms, knygoms ir nešukuotiems plaukams. Mėgstamai muzikai ir neskaičiuojamiems kavos (ar arbatos) puodeliams. Toks būtų tobulo savaitgalio receptas, o koks būtų…
Norėčiau pasakyti, kad sulig vidurnakčio dūžiais, perkėlusiais į 2020-uosius, staiga tapau ta, kuri: valgo tik sveikai, sportuoja dažnai, miega ligi soties ir gyvena be anei jokios įtampos. Tikslų ir norų,…
Būna puikių kepinių, kuriems nereikia receptų. Būna nuostabių santykių, rodos, be menkiausių pastangų. Įsimintinų kelionių, nukeliautų be jokio plano. Ir mažų kasdienių stebuklų, kurie įvyksta net jei turim išsaugoję vos…
Norėtųsi man šį tekstą pradėti lyg pasaką: kažkada seniai seniai, gyveno Asta; vieną vakarą ji orkaitėje iškepė tobulus moliūginius varškėtukus. Pasidžiaugusi garsiai, receptą pažadėjusi tinklaraštyje užrašyti greitai, o kitiems, nekantraujantiems,…
Būna gerų dienų, būna blogų dienų ir būna dienų, kurios prasideda rieke naminės duonos. Gal ir truputį liūdna, bet niekada nebuvau didelė naminės duonos kepėja. Man nuoširdžiai patinka idėja apie…
0600Ne taip seniai košės diena man buvo kiekviena miela diena. Nejuokauju! Gerus šešerius metus buvau įsitikinusi, kad avižinė košė pabosti tiesiog negali. Tai būdavo mano kasdienis ritualas – darbo dienomis…
Kai granolos stiklainis ištuštėja, ne visada skubu kepti naują partiją. Tai puiki proga savęs ir šeimos paklausinėti, o ko norėtumėt šįryt? O rytojaus pusryčiams? Kas pradžiugintų įprastą antradienį, o kas…
Jau ne kartą kalbėjau apie pusryčius ir apie tai, kokia didelė ir svarbi tai puikios dienos dalis (turbūt todėl ir sulaukiau kažkada seniai seniai pasiūlymo sudėti savo receptus į pusryčių…
Visai nesvarbu, jei oro temperatūra nukris trimis, penkiomis ar dešimt padalų žemiau nei šiandien, aš vasarą laikysiu mintyse ir širdyje. Nepaleisiu. Švęsiu ją virtuvėje, skonių gausiose lėkštėse ir spalvinguose pusryčių…
Vakar, užmigdžiusi saulėtą virtuviuką, jau buvau liūdno kankinio veidu beeinanti link kompiuterio. Planavau paruošti naują tinklaraščio įrašą, pasidalyti nauju receptu. Savo laimei staiga prisiminiau, kad to daryti aš iš tiesų…
Visada buvau miesto vaikas. Gimiau mieste, užaugau, ėjau į mokyklą, kas mėnesį vykdavau į biblioteką, išsiruošdavau į pasivaikščiojimus – mano gyvenimas vyko labai riboto dydžio miesto burbule. Tik vasaros buvo…
Jau bent porą kartų tikrai spėjau pasigirti, bet dar vienas kartas turbūt nepamaišys, – mūsų kieme auga braškės! Daržas, juokiamės, tikrai ne mano – tose mažose ant terasos turėklų sukabintose…