Lankytis maisto prekių parduotuvėse man visada labai patiko. Rinktis gražiausius bananus, apžiūrėti visas makaronų formas, skaityti etiketes, išsirinkti ką nors naujo paragavimui, atrasti dar nematytus produktus.
O tada atėjo dienos, kuriose gyvename šiandien. Karantinas.
Kol kas parduotuvę iš savo „pramogų“ sąrašo laikinai išbraukiau. Ėmiau dar kruopščiau planuoti meniu – jau nebe savaitei, o bent dviem į priekį. Ir pirkinių sąrašus išmokau susirašyti ne bet kaip, o pagal pažįstamos parduotuvės išstatymą, kad rasčiau viską eilės tvarka ir tektų kuo mažiau blaškytis. Ką jau kalbėti apie improvizacijas virtuvėje – jos pasiekė naujas aukštumas, nes „nėra ką valgyti“ tiesiog nebeegzistuoja. Jei galiu „išburti“ kažką, kas leistų aplenkti parduotuvę dar vieną dieną, aš taip ir padarysiu. Nes taip tiesiog saugiau.
Šiuo įrašu noriu prisidėti prie labai svarbios žinutės. Tos pačios, kurią jau girdėjote daug kartų, bet dėl to ji netampa mažiau svarbi: likite namuose tiek ilgai, kiek tik galit. Nebėkit į parduotuvę dėl vieno pakelio pieno, dėl ryšelio morkų ar vos suvalgę paskutinę riekelę duonos. Išlaukite, ir susidarius visam reikiamų prekių krepšeliui, keliaukite tik tada. Geriausia – su sąrašu, kad užtruktumėte kuo trumpiau. Geriausia – valandą, kai parduotuvėse mažiau žmonių. Būtinai – laikydamiesi visų saugumo rekomendacijų dar atidžiau nei oficialiai reikalaujama. Kovojant su nematomais priešais, niekas kitas mūsų neapsaugos, tik mes patys.
O iki tol – pasibaigus duonai, ją galima išsikepti ir namuose, vos iš kelių bazinių ingredientų. Tikiu, kad ne aš viena šiomis dienomis, deja, neturiu laiko mokytis sourdough paslapčių (yra kas jų moko, todėl jei tik laiko turite – juk koks tai geras būdas jį praleisti!), bet yra ir kur kas paprastesnių duonos receptų. Tokių, kur tik vienas-du-trys, DUONA! Vienu iš tokių receptų – mielinės neminkytos duonos – dalinuosi šiandien. Beliks sugalvoti, kokį gardų sumuštinį pusryčiams ar užkandžiui būtų galima „išburti“ iš produktų, dar esančių šaldytuve.
Prisiminkim mamas, kurios taip mėgsta gaminti iš akies. Prisiminkim močiutes, kurioms nieko naujo yra išvirti sriubą iš kirvio. Viskas yra įmanoma!
23 komentarai
Kažin kaip būtų kepant pvz torto formoje nusegamoje? Ar plokščiame pyrex inde. Neturiu indo su dangčiu, galvoju, ar įmanoma be jo. Dėkoju!
Rasa, esu skaičiusi, kad yra kepančių ir be dangčio; tuomet naudoja indą aukštesnėmis sienelėmis ir jį sandariai uždengia keliais sluoksniais folijos. Nesu bandžiusi pati, bet manau, kad verta pamėginti! 🙂
O koks maždaug skersmuo/tūris jūsų indo? Visai nenusimanau, bet įsigyčiau duonos kepimui. Dėkoju
Mano indo dydis toks: aukštis – 12 cm, ilgis – 31,5 cm, plotis – 24 cm.
Ar butinai turi but baltas cukrus? Jei neturiu, ar galiu pakeisti rudu turbinado cukrum? Aciu…
Nežinau kaip dėl rudojo, nesu bandžiusi, tačiau tikrai galite kepti išvis be cukraus, pavyksta puikiai! 🙂
Kažin, o jei įmaišius čia ruginių miltų? Kokia proporcija būtų gera? Taip norisi tos traškios duonos plutelės, kad net seilės renkasi 🙂 ačiū už recepto idėją!
Donata, viena tinklaraščio skaitytoja jau pasidalijo su manimi patirtimi, kad puiki duona iškepa, vieną iš trijų puodelių miltų pakeitus ruginiais 🙂 Skanaus!!
O kokiu rėžimu orkaitėje kepti? Viršus apačią?
Aurelija, aš kepiau viršus + apačia + ventiliatorius režimu 🙂
Ir aš klausimą turiu 🙂 Kiek mazdaug laiko minkyti tešlą 4. punkte (po 12-18 val. kildinimo). Ar tik suformuoti ir viskas? Dėkui!
Neminkyti! Čia ir yra šios duonos (ir jos pavadinimo) esmė 😀 Duoną tiesiog išverskite iš dubens ar miltais pabarstyto stalviršio, pamiltuokite savo rankas, ir suformuokite tą lipnią nepaklusnią tešlą į kepaliuko formą. Aš tą lengvai padarau tiesiog „užkišdama” tešlos kraštus po kepaliuku. Keli tokie „užkišimai” – ir suformuota! 🙂
Puikiai pavyko – ačiū! Nemaniau, kad duoną kepti gali būti taip paprasta 🙂
Egle, labai džiaugiuosi! 🙂
Sveiki, norėčiau pasiteirauti, ar galima sausas mieles pakeisti šlapiomis? Jei taip, kokį kiekį? Kaip tik turiu šlapių, o į parduotuvę, kol sąrašas neprisikaupė, taip nesinori 🙂
Adele, visiškai suprantu, kad į parduotuvę nesinori. Pati niekada nebandžiau kepti šios duonos su šviežiomis (šlapiomis) mielėmis, bet internete skaičiau, kad yra tą darančių. Mieles reiktų keisti santykių 1:3 (viena dalis sausų atitinka tris dalis šviežių), tai reikštų, kad reikėtų apie 5 gramų šviežių mielių. Papasakokit, kaip pavyko, jei išbandysit! 🙂
O kiek gramais butu mieliu?
1,5 gramo 🙂
Maniau, kad neturiu tinkamo indo kepimui, o kaip nudžiugau pamačius nuotraukose pas jus lygiai tokį patį, koks pas mane guli nejudinamas daug metų 😀 kepsiu! Kvailas klausimas-indą kaitinant reikia būt uždengus dangčiu?
Taip, reikia kaitinti indą su visu dangčiu 🙂 Sėkmės ir gardžios duonos!
Labai skani „čiabata”!:-) Suvalgėm dar karštą:-) Man tik plutelė labai kieta gavosi – kaži, ar nuo to apvoliojimo miltuose, ar reikėjo pamažinti kepimo atidengus trukmę, ar taip ie turėtų būti?;-) Ačiū!
Plutelė ir turėtų būti pakankamai kieta, traški – įspaudžiant pirštais duonos paviršių, net ir girdisi tas „trakšt” – lūžtančios plutelės garsas 🙂
Laba diena, Asta, kelinta karta kepu, viskas butu labai fainai, bet gi man plutele ir duonos apacia kaip akmuo. Bandziau uzdeti slapia ranksluostuka, kazkiek padeda, bet manau, kad kazka darau ne taip. Gal itartumete is savo patirties, kame cia reikalas? 🙂