Ar žinote, koks jausmas yra vasario pabaigoje, iki pavasario nelikus nė savaitei, gauti kalėdinių dovanų? Tikriausiai ne. O aš žinau! Jausmas labai geras. Aišku, truputį keistas, ypač, kai tomis dovanomis keitiesi žmonių prigužėjusiame restoranėlyje, belaukiant užsakytos pomidorų sriubos ir to, ko niekada ir niekam garsiai nesakysiu (o J. irgi niekad ir niekam šito neišduos, taip?!).
Šiaip ar taip, vakar gal ir buvo keista galvoti apie praėjusias Kalėdas, kurios buvo prieš vieną kitą šimtą metų, nes už durų visą dieną kapsėjo lietus, plovė nuo gatvių sniegą ir galėjai patikėti, kad jau tikrai tuoj tuoj pavasaris. Bet šiandien ir vėl sninga. Gražiai, didelėm snaigėm, kurias vėjas suka ratu, ratu, ratu… Iš tiesų, kai esi toje lango pusėje, kur šilta ir jauku, telieka pripažinti, kad šitas baltas pasaulis yra labai… gražus. Bet tada ir vėl suspaudžia širdį, suvokus, kaip beprotiškai norisi saulės, šilumos, žalios žolės – tiesiog pavasario.
Bet viskas gerai, nes šiandien nuo šito liūdesio aš turiu vaistų. Tai vis tos pavėluotos Kalėdų dovanos. Fantastiškai skanūs šokoladiniai triufeliai tikriausiai galėtų numaldyti net didžiausią širdies skausmą. Tą, kai supranti, kad kovo 1 d. dar negalėsi sugrūsti palto į tolimiausią spintos kampą. Ar tą, kai negali suvokti, kodėl ir jis negalėjo išsigelbėti ir kodėl tokiai didelei meilei tenka tokie išbandymai?
Taip, šokoladiniai triufeliai turi galių.
O jei ne šokoladiniai triufeliai, išsigelbėjimo reikia ieškoti kituose desertuose. Kepiniuose. Keksiukuose. Nes jie taip pat visada padeda – kad ir kokios pagalbos reikėtų.
Skonis: 8/10. Nesaldūs, gausiai cinamoniniai keksiukai su saldžiu vaniliniu glaistu liepia įminti mįslę – su kuo jie? Su kokiais priedais? Nes tarkuoti obuoliai čia ima ir truputį pranyksta. Nors suteikia drėgnumo, jų skonis kažkur ištirpsta ir keksiukų gelbėtoju tampa būtent vanilinis glaistas, kurio ryškus skonis papildo palyginti mažai išraiškingą keksiukų skonį. Vis tik su stikline pieno valgosi skaniai, nors būta ir skanesnių. Kita vertus, mane puola stipri nuojauta, kad šie keksiukai gausiai patiktų sveikuoliškų desertų mėgėjams.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? Pinch of Yum
10 komentarų
Labai labai pavasariškai atrodo 🙂
O dar glaisas taip gundančiai per kraštelius nuvarvėjęs…Mmmmm…
Kristina, ačiū 🙂 O glaistas yra gėėėris…
šyyyyypt, Asta, šyyyyyyypt!
smalsu gi, ar nuo liūdesų triufeliai irgi gelbėja. patikrtin kada laisvėj ,D
o dėl treilerio — prašau, pasakyk, kad ir tu apsibliovei, a? nu bet kodėėėėėėėl, kodėėėėėėėėėėėl?????
Jule, reikės tikrai kada nors užeiti, tik gal reikėtų pagalvoti apie maskuotę? Dėl visa ko… 😀
O dėl treilerio – Jul, aš patį filmą nuo-iki mačiau gal tris kartus, todėl laikau save pakankamai atsparia. Atsiprašau, jei nuvyliau 😀
Oh, keksiukai, pats megstamiausias desertas gaminti ir skaniausias valgyti ;)))
Egle, tuomet prašom išbandyti ir šiuos! 🙂
Sis receptas isgelbejo nuo netiketai uzgriuvusiu sveciu 🙂 super – kaip mazi obuoliu pyrago gabaliukai.
Ugne, džiaugiuosi girdėdama 🙂
Šiandien gaminau šiuos keksiukus;) Tik obuolius ne tarkavau, o supjausčiau kubeliais labai skaniai gavosi. Ačiū;)
Nėra už ką, Kotryna, smagu, kad patiko! 🙂