Pusryčiams – košė! Nieko naujo, tiesa? O jeigu šitaip: pusryčiams – KEPTA avižinė košė! Ar dabar jau šiek tiek įdomiau? Tikiuosi!
Tikiu, kad daugeliui kepta košė nėra didelė naujiena, bet lygiai taip pat nujaučiu, kad verdame ją visi kur kas dažniau nei kepame. Aš pati labai mėgstu abu variantus, tačiau kepta košė tikrai turi savų privalumų. Pirmasis, ji šiek tiek primena pyragą, o kam gi nepatiktų dieną pradėti gabalėliu pyrago? Antrasis, išsikepę košės vieną rytą, pasišildyti ją dar galėsite ir rytoj, ir poryt, – pašildyta ji ne mažiau gardi.
Keptą košę gardinti galite praktiškai bet kuo; mano kepimo inde – pilno grūdo avižinių dribsnių košė su obuoliais ir graikiniais riešutais, kvepianti cinamonu ir pagardinta medumi. Ne per saldi ir tinkamai drėgnos tekstūros (ne per šlapia ir ne per sausa), o paviršius – maloniai traškus!
Darbo dienomis gal ir šiek tiek sudėtinga išlaukti 45 minutes stoviniuojant prie orkaitės, bet vėlyviems savaitgalio pusryčiams, tikiu, tiks puikiai. Paruošite ją labai greitai ir paprastai, o kol lėtai išgersite pirmąjį puodelį kavos, orkaitė atliks savo darbą – beliks pakviesti namiškius prie stalo.
