Pakalbėkime apie Valentino dieną. Man visada atrodė, kad yra trys žmonių tipai. Pirmieji, tai tie, kurie nuoširdžiai nemėgsta ir nesupranta Valentino dienos. Antrieji, tie, kurie mielai ją švenčia. Ir tretieji, kurie galbūt norėtų ją švęsti, tačiau kažkodėl, galbūt jausdami aplinkinių spaudimą, apsimeta ar tiesiog įtikina save, kad Valentino diena jiems yra nė motais – jie uoliai visus aplink esančius tikina, jog tai tėra komercinis triukas, kičas, absurdas ir tęsti šį pesimistišką sąrašą galite be galo, be krašto.
Aš pati priklausau tiems žmonėms, kurie tikrai neturi nieko prieš Valentino dieną. Rausvas prekybos centrų ekspozicijas praeinu visiškai abejingai, tačiau mokykloje visada labai džiaugdavausi grįždama namo širdelėmis nuklijuotais žandais; truputį liūdėdavau tada, kai mokyklos „meilės pašte“ nesulaukdavau tiek daug laiškelių, kiek norėtųsi (ar negaudavau visai – būdavo ir tokių metų). Vėliau, pradėjusi draugauti su savo vyru, labai džiaugdavausi kiekvienu pliušiniu žaislu, kurie galiausiai po nemažai kartu praleistų metų ir drauge paminėtų Valentino dienų virto gražia ir labai didele pliušinių žaislų kolekcija, kuriai tėtis turėjo sukonstruoti net dvi lentynas ant sienos greta mano rašomojo stalo.
Nors šiandien pliušinių žaislų jau nebekolekcionuoju, iki pat dabar Valentino diena man yra lyg priminimas, kad mes turime vieni kitiems, savo mylimiems žmonėms, skirti daugiau dėmesio nei įprastai skiriame. Nes vis tik… taip jau yra. Bėgam, lekiam, skęstam savo kasdienėje rutinoje, turim milijoną darbų ir reikalų, kurie dažniausiai negali palaukti. Todėl nebyliai prašome laukti tų, kurie mums patys brangiausi. Ne nesibaigiančius reikalus (toli gražu ne visada tokius svarbius kaip gali atrodyti), o tikrą pabuvimą drauge su artimiausiu žmogumi mes lengvai nukeliame į rytojų, kitą dieną, dar kitą dieną. Kol galiausiai suprantame, kad laikas tiesiog teka pro šalį, savaitės ir mėnesiai prasideda ir baigiasi, o mes vis dar žadame vienas kitam – rytoj, brangusis. Kitą savaitgalį. O jei ne kitą, tai dar kitą – tikrai tikrai.
Man ir mums abiems Valentino diena yra tasai priminimas. Labai paprasto, bet kartais pernelyg lengvai pamirštamo dalyko – kad dėmesį reikia rodyti nuolat. Net jei mylime kasdien, kartais reikia tą daryti garsiai, parodant veiksmais, išsakant žodžiais, meilę sutalpinant į didelius šiltus apkabinimus, bendras svajones.
Priminimas, kad savo brangiausiems turime būti dėmesingesni. Kad negalime pamiršti tų, kurie arčiausiai mūsų. Kad tie, su kuriais kas rytą prabundame ir kas vakarą užmiegame, yra skirti mylėti ir branginti, o ne išsilieti, pabumbėti, pasiskųsti, atstumti. Nes juk taip kartais nutinka, ar ne?
Iki Valentinos dienos liko dvi savaitės, bet netaupykite savo dėmesio ir švelnumo iki vasario 14-osios. Skirkite jo jau šiandien. Rytoj ir poryt, kiekvieną dieną, visą gyvenimą.
Aš labai tikiu, kad tas kasdienis nuoširdus dėmesys vienas kitam yra viena iš ilgų sėkmingų santykių paslapčių. Labai linkiu sau ir Jums nepaskęsti rutinoje, nepamiršti, kad mes patys kuriame savo pasaulį, palikti jame vietos meilei, džiaugsmui, reikšmingoms smulkmenoms, šypsenai, apkabinimui, keksiukams, bendroms svajonėms, net ir labai rožinėms, panašioms į naivius pasvaičiojimus, ir visiems kitiems dalykams, kurie mus suartina ir primena, kaip gera visa širdimi mylėti. Kasdien.
Beje, mielieji. Nuo šios eilutės labai prašau neskaityti ir nesierzinti tų, kurie yra pavargę nuo komercinių triukų, šypt. Nes labai noriu pasidalinti tuo, kad Valentino dienos nuotaikos įsėlino ir į mūsų krautuvėlę. Nors – sutinku! – tikrai ne daiktai yra svarbiausi dieną, kai švenčiama meilė, galbūt vis tiek sau ar savo žmogui norėsite įteikti kaspinėliu perrištą dėželę. O jei taip nutiks, galiu papasakoti, kodėl man atrodo, kad pietų dėžutės galėtų būti puiki dovana judviem.
Nes kartu yra lengviau. Ir tikrai kur kas smagiau.
Kartu yra lengviau planuoti savo gyvenimą. Savo kasdienybę. Savo tikslus. Siekti savo svajonių. Jeigu norite savo gyvenimo būdą pakeisti į bent truputį sveikesnį, kartu tai padaryti tikrai bus kur kas lengviau. Mes patys labai stengiamės judėti ta linkme; gal tai yra dar viena priežastis, kodėl mūsų gyvenime atsirado pietų dėžutės, kodėl mes jomis taip labai tikime. Mes stengiamės gyventi sveikiau, priimti sveikesnius pasirinkimus – tiek dėl savęs, tiek dėl to, kad norime rodyti teigiamą pavyzdį savo augančiam mažyliui.
Todėl krautuvėlėje suruošėme dovanų rinkinius panašiems į mus. Tai tikrai nebus ta klasikinė romantiška Valentino dienos dovana, ne puokštė gėlių ir ne gardžiausias šokoladas, tačiau labai tikiu, kad tai gali būti dovana vienas kitam, jeigu nuspręsite, kad sveikesnis, kokybiškesnis, džiaugsmingesnis ir energingesnis gyvenimo būdas yra tas, kurį drauge norite gyventi, o pietų dėžutės ir naminis maistas kiekviename žingsnyje galėtų būti kelias į šį tikslą.
Juk Valentino diena, o ir apskritai santykiai, dažnai yra apie tai, ką bendro mes turime. Ir labai gera tų bendrumų atrasti (ar sukurti) kuo daugiau.
Nesupraskite manęs klaidingai – tikrai nesakau, kad pietų dėžutės yra vienintelė puiki dovana, kurią galite įteikti savo antrai pusei ir sau. Toli gražu! Tiesiog dalinuosi tuo, ką mes šia proga paruošėme Jums savo krautuvėlėje, bet yra šimtai, tūkstančiai, milijonai skirtingų būdų išreikšti dėmesį, rūpestį, meilę ir švelnumą. Galbūt gėlės, maža kelionė, skanus pyragas, geras filmas ar tiesiog šiltas stiprus apsikabinimas yra tai, kuo nudžiuginę savo brangų žmogų, suteiksite jam pačią didžiausią dovaną. Įteikite ją, nedvejokite!
Nes juk dažniausiai būtent neapčiuopiamos dovanos yra pačios didžiausios ir vertingiausios dovanos.
Skonis: 9/10. Puikūs keksiukai! Dar vienas desertas į sąrašą tų, kurie nustebina – sveiki ingredientai, jokių kvietinių miltų ir riebalų, o rezultatas – minkšti, saikingai saldūs, tvirti (bet ne sausi!) keksiukai. Sveikų desertų kategorijoje vertinčiau dešimtimi balų, tačiau kadangi desertų yra tiek daug ir tiek įvairių, o keksiukų įvairovė gali būti tiesiog stulbinama – vienas balas paliktas rezerve. Bet šiaip ar taip – žinau, kad kepsiu dar ne kartą; labai rekomenduoju ir Jums!
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? Cotter Crunch
Rikotos ir medaus keksiukai
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
2 stiklinių (160 g) smulkių (greitai paruošiamų) avižinių dribsnių
2 valg. š. (14 g) maltų linų sėmenų
2 arb. š. kepimo miltelių
1 arb. š. malto cinamono
2 didelių kiaušinių
¼ stiklinės (65 g) žemės riešutų sviesto
½ stiklinės (170 g) medaus
1 arb. š. vanilės ekstrakto
¾ stiklinės (165 g) rikotos sūrio
Viršui:
saujelės stambių avižinių dribsnių
saujelės smulkintų kepintų žemės riešutų
GAMINIMO EIGA
1. Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C temperatūros. Pasiruoškite 12 standartinio dydžio keksiukų kepimo formą ir popierėlius.
2. 1 ½ stiklinės (120 g) smulkių avižinių dribsnių ir linų sėmenis sudėkite į maisto smulkintuvą ir smulkinkite, kol gausite avižinius miltus.
3. Suberkite kepimo miltelius, cinamoną, įmuškite kiaušinius, sudėkite žemės riešutų sviestą, medų, vanilės ekstraktą. Smulkinkite toliau, kol gausite visiškai vientisą masę.
4. Perdėkite tešlą į dubenį, sudėkite rikotos sūrį ir suberkite likusius pusę stiklinės avižinių dribsnių. Išmaišykite.
5. Paruoštą tešlą paskirstykite į 12 keksiukų kepimo formelių. Viršų apibarstykite trupučiu stambių avižinių dribsnių ir smulkintų kepintų žemės riešutų.
6. Kepkite įkaitintoje orkaitėje 15-17 minučių, kol keksiukai pakils ir taps gražiai auksinės spalvos. Ar keksiukai jau iškepę, patikrinkite mediniu pagaliuku – įkištas ir ištrauktas iš kepinio centro jis turi būti švarus.
7. Atvėsintus keksiukus laikykite sandariame inde kelias dienas. Užšaldytus galite išlaikyti iki 3 mėnesių.
4 komentarai
Sveiki, kuo galėčiau pakeisti žemės riešutų sviestą?
Lina, o ar nevalgote tik žemės riešutų sviesto, ar ir visų kitų rūšių riešutų sviesto? Nes čia puikiai tiktų ir, pavyzdžiui, migdolų, ir anakardžių riešutų sviestas 🙂
Nesuprantu kainu nei tu dezuciu, nei dovanu rinkiniu nei kt.produkcijos. Gal cia litais, bet net jei ir litais tokios butu, vistiek nesuprantu. Man, kuri per menesi tegaunu 280 euru, tikrai neiperkama. Prie didziausiu troskimu, noru, naudos, praktiskumo, sveikatingumo, as nesuprantu tokiu kainu.
Danute, visada sakau, kad kainos – sudėtinga tema, nes juk kiekvienas skirtingai ir pagal savo matus tą brangumą ar pigumą vertina. Tačiau kaip ir visais gyvenimo atvejais, taip ir čia – didžiausias džiaugsmas, kad visi mes turime galimybę rinktis.