Karantinas išvargino – tiek daug pasiilgta, tiek daug norisi. Kelionių, susitikimų, jūros, vakarų senamiestyje, šypsenų ir bučkių į skruostus. Bet pavasaris pagaliau kutena padus ir tiesiog negali nesidžiaugt mažom kasdienėmis smulkmenomis: vazoje pamerktomis tulpėmis, tobulai sunokusiu avokadu ar lyg ryškiomis kreidelėmis nutapytu saulėlydžiu.
Rytai jau šviesūs, dienos vis dažniau saulėtos, vakarai ilgesni. Kažkokiu keistu būdu tai ramina – lyg priminimas, jog pasauliui stovint vietoje, laikas vis dar eina, gamta keičiasi. Ir nors žiema atrodė begalinė, vasara vis tiek ateis. O kartu su ja, dar daugiau saulės, šilumos ir – laikom sukryžiavę pirštus – daugiau laisvės. Gal net pašokinėt per bangas galėsim visi, kas tik norėsim!
Tuo tarpu kol kas – maži džiaugsmai namuos ir aplink juos. Tokie kaip kad salotos, sumaišytos iš to, ką pavyko rasti šaldytuve, o pavykusios taip gardžiai, kad norisi pasidalinti receptu.
